Pynutės iš lašelinių

Posted: 2016-04-29 in Darbeliai
Žymos:,

Žmonės visais laikais mėgo kažką kabintis ant mašinų veidrodėlių (ar kitose panašiose vietose). Pagal laikus, aišku, atitinkamos ir priemonės būdavo. Pamenu, kaip buvo madoj ant žiguliukų galinių palangių pasidėti tokią baisią smirdančią karūną. Arba prie priekinio stiklo priklijuotą užrašų knygelę.

Visokie biesiukai, kikimoros ir kitokios iš lašelinių pintos pabaisos irgi buvo ganėtinai madingos. Na, čia kaip pabuvus kalėjime išeiti be tatuiruotės visiška nesąmonė, taip iš ligoninės išeiti ko nors nenusipynus iš lašelinių – irgi.

Prieš 26 metus gulėjau ligoninėj su komplikuotu apendicitu ir turėjau žvėriškai daug laiko. Čia tiems jaunesniems, jei mane skaito: žinokit, ne tik kad interneto, bet mobiliųjų telefonų irgi nebuvo. Net laidinius ne visi namuose turėjo. Ryšys su pasauliu dažniausiai būdavo laikraščiai ir „nešiojamas“ nespalvotas šiliukas. „Nešiojamas“, nes teoriškai būdavo galima nuo prikurkės mašinoj prijungt – neįtikėtinas portabilumas, kaip aniems laikams.

Aha, taigi gulėjau ligoninėj. Lašelinės, tiesa, negavau, bet gaudavo kiti. Iš geresnių sesučių būdavo galima išsikaulyti, kad panaudotų lašelinių paskui paliktų ar atneštų. Vienas jaunas daktariukas atėjęs pas bamblių krūvą dar ir pro lygį parodydavo, ką galima su tom lašelinėm padaryt. Bet buvo ir viena baisi stora boba, kuri ne tik lašelines užmačius atimdavo, bet ir užbaigtus meno kūrinius 😦 Na, šiaip ligoniams negalima gi tų lašelinių būdavo turėti. Nors visi turėdavo ir visi pindavo.

Išėjo iš kalbos su viena pažįstama sesele, kad man teko tokiu dalyku užsiimti. Aha. Dabar aš jau ten priežastingumo ryšių tiksliai neprisimenu, bet pasekmė – dvi lašelinių sistemos namie ir vidinis įsipareigojimas ką nors nupinti:

Panaudotos lašelinių sistemos | Darau, blė

O jei jau tenka užsiimti nesąmonėmis, tai kaip dabar su jumis nepasidalinsiu.

Nudulkinau savo ketvirčio amžiaus senumo prisiminimus ir įgūdžius ir ėmiausi kažką daryti. Dukrikė, tiesa, norėjo šuniuko, bet aš pradžiai norėjau pabandyti ką nors pažįstamo. Trys populiariausi daiktai, kuriuos pindavom, tai buvo pelėdos, kipšai ir babos jagos. (Баба яга – tai slaviška mitologinė būtybė, „ragana“, ta, kur puode su šluota laksto. Šiukštu nepainiokit jos su normalia ragana, jos ir pavadinimo versti negalima.) Man pelėdos kažkaip labiausiai prie dūšios būdavo, tai nusprendžiau tokią ir pabandyti atgaminti. Pavyko ne kažką, iš anksto perspėju, bet kažkiek gavosi.

Imam vieną lašelinę, nuimam viską nuo žarnelės, o tą žarnelę kerpam per pusę:

Per pusę perkirpta lašelinės žarnelė | Darau, blė

Dabar sunkiausioji dalis – pradžia. Kryžiuojam žarneles va taip:

Sukryžiuotos lašelinių žarnelės | Darau, blė

Tą, kuri apačioje, lenkiam per viršutinę į viršų palikdami nemažą galą to užlenkimo. Per ją lenkiam jau kitą žarnelę, tada per šitą užlenktą lenkiam vėl apatinę ir paskutinį galiuką perkišam per pirmosios lenkimą. Patampom ir gaunasi va kažkas tokio:

Supintos dvi lašelinių žarnelės | Darau, blė

Jei nelabai aišku, kaip čia gavosi, tai pažiūrėkit filmuką:

Taip ir pinam. Pastabėlė: su kiekvienu perpynimu keičiasi kryptis. Vienas pynimas daromas prieš laikrodžio rodyklę, kitas – pagal. Čia nieko specialiai daryti nereikia, taip išeina natūraliai.

Va supinam kažkokį tokį guzą:

Iš lašelinių žarnelių supintas figūrėlės kūnas | Darau, blė

Čia bus kokio nors padaro kūnas. Tada dvi žarneles nukerpam, o kitas dvi paliekam. Sparnams ten kokiems nors, rankoms arba kojoms. Beje, galima pynimą pradėti ir iš trijų žarnelių, kad apačioj iš karto kojos liktų. Bet šiaip rankas galima pridėti kartu su galva, iš kito žarnelių likučio.

Figūrėlės kūnas iš lašelinės žarnelės su rankomis | Darau, blė

Toliau aš jau tingiu detalizuot, bet va visaip kaip panaudojant lašelinių sudedamąsias dalis galima sukurti beveik bet ką. Mano „pelėda“ gavosi maždaug tokia:

Iš lašelinių žarnelių nupinta pelėdos figūrėlė | Darau, blė

Akys – tai ratukai iš lašėjimo reguliatorių. Akys apjuostos perkirpta ir išversta lašelinės žarnele. Blakstienos – irgi iš išverstos žarnelės su įkarpymais. Adatą tai rekomenduoju nukirpti ir sutrumpinti, kitaip bus sunku į kūną įdurti. Pakabinimo virvelė – tai gražiai žirklutėmis spirališkai perkirpta žarnelė. Ji labai gerai pati su savim susipainioja, todėl tinka kabinimui. Daryti gražią plunksnuotą pelėdos uodegą jau gerai nepamenu kaip, o ir biškį aptingau į pabaigą. Žodžiu, proof of concept yra, galima ir kabinti kur nors:

Pakabinta figūrėlė iš lašelinės žarnelių | Darau, blė

Na tai kaip ir tiek.

Reklama
Komentarai
  1. Skirmantas parašė:

    Esu matęs to meno, nors pačiam neteko. Mes labiau variniais spalvotais telekomo laidukais pindavom.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s