Ketaus keptuvės paruošimas ir naudojimas

Posted: 2016-02-20 in Valgymas
Žymos:,

Na, jei kas pas mamą nesat matę, tai bent jau pas močiutę turėtumėt būti sutikę ketaus (špižinę) keptuvę ar kokį katiliuką. O jei esate pakankamai pažangūs, tai gal ir patys turite. Bet va, jei netyčia kokiame supermamyčių forumytyje prisiskaitėte apie sveiką gyvenimo būdą ir kaip baisiai gerai yra špižinės keptuvės ir kiti puodai, nulėkėte, įsigijote ir… prisvilinote krūvą blynų ar netgi mėsų bei likote kapitaliai nusivylę, tai šis įrašas jums. Tie, kas žino apie ketaus indų tinkamą paruošimą naudojimui bei jų priežiūrą, galite šitai praleisti.

Kadangi vienas draugas susidomėjo ir paprašė aprašymo, tai judinu archyvus ir bandau pasidalinti šiokia tokia informacija apie ketaus keptuves.

Visų pirma, ketaus indai yra baisiai gerai. Ne dėl kažkokio ten „sveikumo“, nors dėl to irgi truputuką, bet labiausiai dėl masės ir gebėjimo išlaikyti šilumą. Bo su šiuolaikine aliuminio keptuvėle išsikepti teisingą jaučio steiką yra beviltiška — vos įmetei šmotą ir keptuvė šilumą prarado. Na, juk neturi kur jos sukaupti. O ketaus keptuvė šiuo atžvilgiu yra puikus reikalas. Puikiai tinka ir visokiam giliajam čirškinimui, ir orkaitėn kišti galima, ir šiaip amžinas daiktas, jei jo nemėtysite. Nors jei kokią rankeną nulaušite, maža bėda, bet kuris tikras svarščikas ją suvirins.

Be abejo, ketaus indai ne liaunoms rankelėms. Greičiausiai tai ir yra jų pagrindinis trūkumas, dėl ko išpopuliarėjo plieninės ir aliuminio keptuvės su visokiom gudriom dangom: keramika, teflonu, koriniu padengimu ir pan. Problema su šiomis keptuvėmis, kaip minėjau, yra prastas karščio išlaikymas, gan greitas dangos susidėvėjimas ir išsikraipymas nuo nuolatinio naudojimo. Turiu vieną mažą keptuvytę su labai gera danga. Bet jai jau dešimtmetis artėja ir keptuvytės dugnas duobėtas.

Dėl svorio, be abejo, blynų vartymą ore galite pamiršti. Net jei ir turite pakankamai jėgos – na, tiesiog riešams nesveika.

Su ketaus keptuvėmis yra taip. Jų, vos įsigijus, naudoti negalima. Keptuvės iš gamyklos būna padengtos tepalu, šelaku ar dar kokia nors nevalgoma derva, kad nerūdytų. Čia dar vienas ketaus indų „trūkumas“ — jie rūdija. Na, netinkamai prižiūrimi, aišku. Tai dar viena jų nupopuliarėjimo priežastis — reikia šiek tiek priežiūros ir meilės. Taigi ką tik įsigytą keptuvę geriausia nudeginti iš visų pusių ant didelės kaitros arba nušveisti. Nudeginimas sukelia nemažai dūmų, tai geriau nušveisti.

Pirma pamokėlė: naudojamos ketaus keptuvės valymo priemonės yra trys. Tai yra karštas vanduo, šepetys ir, jei kažkas pridega ar tiesiog norisi geriau nuvalyti, rupi druska. Na, toji, kur agurkam raugti naudojama:

Ketaus keptuvė ir jos valymo priemonės: šepetys ir rupi druska | Darau, blė

Antroji pamokėlė: naują keptuvę reikia gerai nušveisti. Ir tikrai gerai, netingėti. Aš pradėjau ją šveisti su verdančiu vandeniu ir indaplovės miltukais, pradiniam nukrapštymui:

Indaplovės milteliai ketaus keptuvėje | Darau, blė

Keptuvėje tuoj susidarė ruda buiza, gamyklinės dangos nuograužos:

Gamyklinės dangos nuoplovos ketaus keptuvėje | Darau, blė

Nušveisti reikia visą keptuvę iš visų pusių, įskaitant ir rankenas. Po šito pirminio apdorojimo ėmiausi CIF ir šveičiau dar per kelis kartus, gal kokius 6-7. Tol, kol CIF putos liko tik visiškai baltos, be jokių rudumo priemaišų, o keptuvė pasidarė gražiai pilka (nebe juoda, kaip parduotuvėje):

Baltos CIF putos baigiamoje plauti ketaus keptuvėje | Darau, blė

Po nušveitimo, kaip sakiau, keptuvė turi būti pilka. Ją reikia gerai ir nuoširdžiai nuplauti karštu vandeniu ir iššluostyti:

darauble-20160130-05

Aha, „Lodge“. Vienintelis likęs gyvas Amerikos ketaus indų gamintojas. Dabar keptuvę reikia pakaitinti ant karštos ugnies, kad likę vandens likučiai nugaruotų:

Ketaus keptuvė džiovinama ant viryklės | Darau, blė

Jei po nukaitinimo lieka kai kur nuosėdų — blogai nuplovėte chemiją. Tegu keptuvė atvėsta ir vėl — karštas vanduo ir šepetys. O jei nuosėdų nėra, tai tada vėlgi duodam atvėsti ir morališkai pasiruošiam kitap etapui — keptuvės padengimui apsaugine danga arba „grūdinimui“. Grūdinimas gal ne visai tinkamas žodis, bet man jis patinka. Užgrūdinama keptuvė darbui 🙂

Pasiruošiam orkaitės blėką — išklojam ją folija:

Orkaitės skarda išklota folija ketaus keptuvės apsauginės dangos paruošimui | Darau, blė

Keptuvė atvėso, pilam į ją truputuką aliejaus. Truputuką, ne taip kaip nuotraukoje, ten man butelis slystelėjo:

Ketaus keptuvė su aliejumi | Darau, blė

Dabar tuo aliejumi visą visutėlę keptuvę tolygiai padengiam plonu sluoksneliu. Bet reikia tą padaryti kuo nuoširdžiau, kad visur jo patektų. Rankenas irgi. VISKĄ. O paskui kaitinam orkaitę iki 180-200 °C ir dedam keptuvę ant grotelių žemyn galva:

Ketaus keptuvė orkaitėje | Darau, blė

Pamirštam valandai, tik įjungiam visu pajėgumu gartraukį (jei toks yra) ir plačiai praveriam langą. Dūmų bus nemažai.

Po valandos dalis aliejaus nugaruoja, dalis nuvarva, o svarbiausioji dalis polimerizuojasi ant keptuvės ir sudaro apsauginę dangą. Keptuvė jau po pirmo padengimo tampa rusva:

Parudavusi ketaus keptuvė po pirmo padengimo apsauginiu sluoksniu | Darau, blė

Šitą procedūrą iki pirmojo tikro naudojimo reikia kartoti bent tris kartus: ištepti aliejumi ir „iškepti“ orkaitėje. Priklauso nuo aliejaus, kurį naudojate. Pirmą kaitinimą siūlyčiau daryti su 180 °C, o jei lieka lipnių vietų ant keptuvės, kitą kartą bandykite ilginti laiką arba didinti temperatūrą. Intervalas pagal rekomendacijas svyruoja nuo 150 iki 250 °C, tad reikia savo keptuvei ir savo aliejui rasti viduriuką. Nors mano asmeninė patirtis rodo, kad geriau keptuvę pakaitinti ne karščiau, o ilgiau. Pavyzdžiui ant tų pačių 180 °C, bet ne valandą, o pusantros.

Dėl aliejaus… aš naudoju rapsų ir jis tam tinkamas. Dar sako, kad gerai ir sėlenų aliejus. Taip pat gyvuliniai taukai. Saulėgražų ar alyvuogių net nebandykite. Alyvuogių aliejus iš viso yra gerai išreklamuotas šlamštas, aš jį namuose visiškai užbaninau. Ir neklauskit kodėl, o eikit pasižiūrėti internetan sočiųjų, polinesočiųjų, mononesočiųjų, omega-3 ir omega-6 balansus visokiuose riebaluose.

Šitaip paruošta keptuvė jau tinkama naudoti. Bet jos negalima kišti į indaplovę ar plauti su feiriu. Kai kurie virėjai rekomenduoja po kepimo keptuvę tik iššluostyti popieriumi. Na, bet priklauso nuo kepinių. Po lašišos dėti keptuvėn mėsą — ne kažkas. Todėl geriausia plauti karštu ar net verdančiu vandeniu ir pagal poreikį panaudoti druską. Aišku, negalima nieko keptuvėje pjaustyti — bet jokioje keptuvėje negalima to daryti. Turėkite medinių mentelių tokiems darbams.

Kai keptuvę nuplaunate, dėkite vėl ant ugnies iškaitinti, kad nugaruotų. Nelaikykite joje maisto, nebent trumpai. Tiesa, kartais karštas maistas su visa keptuve tiekiamas į stalą, bet reikia nepalikti jo ilgam. Jei keptuvę planuojate ilgesniam laikui pakavoti spintelėje – po įkaitinimo, kai atvėsta, pertepkite aliejumi.

Tai va, reikia šitoms keptuvėms truputuko meilės ir jos jums ištikimai tarnaus.

Danga gali ir pasižeisti. Bet tai nedidelė bėda: padengimo procedūrą tiesiog pakartokite. Dėl to šitos keptuvės ir gali būti amžinos. Jos pačios tvirtos, o jų dangą atkurti yra visai nesunku.

Tiesa, kol keptuvės danga šviežia, kurį laiką susilaikykite nuo rūgščių troškinių. Na, pomidorų ten visokių, raugintų kopūstų ir pan. Ir vėliau to nedarykite per dažnai. Iš kokių keturių-penkių kepimų vienas gali būti rūgštus, nes tokie kepimai silpnina dangą. O normalūs kepimai ją tik papildo. Todėl šių keptuvių danga su amžiumi ir naudojimu tik gerėja. Kartais žmonės taip ir įsivaizduoja, kad pradžioj su keptuve kažką ne taip darė, o paskui „išmoko“ su ja elgtis. Na, jei padengimo nepadarė, o iš karto ėmė naudoti 🙂 Geriau pasiruoškite keptuvę teisingai ir tada ja mėgausitės nuo pirmų kepimų.

Gali būti, kad net ir po tokio kruopštaus paruošimo ir dar kelis kartus maistas prie keptuvės vis tiek kibs, ypač mėsa ir daržovės. Nepergyvenkite. Pasižiūrėkite, kaip lengvai po to tie prikibimai nusišveičia. Ir dar turite atprasti nuo blogo įpročio keptuvę kaitinti ant maksimalios didžiausios skylės ugnies. To nereikia. Galite pakaitinti minutę-dvi, o paskui nustatyti švelnią ugnį ir palikti kitoms kelioms minutėms. Atsiminkite: jei recepte šefas sako „dėkite į gerai įkaitintą keptuvę“, tai nereiškia, kad ta keptuvė turi būti beveik raudona. Tai reiškia, kad keptuvė ant liepsnos turi būti pastovėjus keletą ar net keliolika minučių ir įkaitus tolygiai. Jei turite paprastą tefloninę keptuvę, tai žinote, jog joje susidaro „ugnies žiedas“: ji būna karščiausia ties tom vietom, kur dega ugnis. Su ketaus keptuve ją gerai (ne labai karštai, o labai gerai) įkaitinę visokius ugnies žiedus pamiršite.

Geriausias indikatorius šitos keptuvės įsidirbimui yra visokie blynai. Kai juos galite lengvai ir be streso kepti – danga jau įsigyvenus. Apskritai, po šviežio paruošimo keptuvė būna rusva, o su amžium pajuoduoja visiškai ir tampa tikru pragaro ginklu. Va, aš čia saviškėje kepu varškėtį grande:

Varškėtis grande ketaus (špižinėje) keptuvėje | Darau, blė

Taip, jūs nesuklydote. Čia mano mėgstamų keptų varškėtukų inkarnacija į beveik picos padą 😀 Šiaip iš varškinės tešlos tikrai galima kepti picas ir jos labai skanios. O šitas variantas šiaip, paišsidirbinėjimui, bo vienas draugas feisbuke kažkada paerzino, kad mano dideli per delną varškėtukai mažučiukai. In your face.

Čia jau kiek pagyvenusios keptuvės paviršius. Šviesūs ketaus grūdeliai dar prasimuša, bet jų su keptuvės amžiumi mažėja:

Įsidirbusios ketaus keptuvės paviršius | Darau, blė

Jei smalsu, apie keptuvės grūdinimą galite pasidomėti daugiau. Angliškai šis reikalas vadinasi seasoning, rusiškai — прокаливание. Ketus angliškai – cast iron, o rusiškai – чугун.

Advertisements
Komentarai
  1. Vytautas Šaltenis parašė:

    Šiaip Lodge reklamuojasi, kad jų gamyklinis padengimas yra ready to use. Kaip tik neseniai nusipirkau beveik tokią pat kaip iliustracijose, tai nenugremžinėjau ir nepasirodė, kad būtų blogai.

    Beje, kas liečia prisvilimą, tai aš kaip tik nustebau, kad ne taip jau baisiai svyla — tikėjausi blogiau.

  2. vavute parašė:

    nu mano svyla svyla.. ypac skysti dalykai – pvz.omletas. Bet steikas vis tiek tobulai apkepa. O tai kaip orkaitej iskaitint kai rankena medine?

  3. R parašė:

    Ok, o koki alieju naudoji day-to-day gaminime :)?

  4. raimis33Raimis parašė:

    naudoju svediska skeppshult ketaus keptuve. Negaliu atsidziaugti. Ji pas mane jau 7 metai tai gali beleka kept neprisvyla sukepa belekaip bet lieka neprisviles. Nenaudoju jokiu mediniu menteliu vartau viska su sakute be jokios baimes niekas ten nepasizeidzia.

  5. raimis33Raimis parašė:

    Ai ir dar pastebejimas. Verdanciu vandeniu plaunant kazkiek nusiplauna danga. Bei jokiu budu negalima plauti su “feiriu” ar indaploveje. Visa kita keptuve atlaiko be problemu.

  6. Kazys parašė:

    Dar vienas žinomo virtuvės entuziasto straipsnis šia tema: http://stalic.livejournal.com/657335.html

  7. Deividas parašė:

    Super parašyta!

    Ale vat kaip tyčia savaitgali žmona nupirko kaži kokią tai blizgią keptuvę. Lengva tokia, metalo danga, baisingai nesigilinau kas, kaip. Trumpai tariant – puikus įrankis maistui svilinti ir keptuvės paviršiui deginti.

    Bet va kita bėda dėl ketaus keptuvės – sunki, kad ją kur. Gal kokių lengvesnių alternatyvų šiam reikalui pasiūlytumėte ?

    • Darau, Blė parašė:

      Na, http://www.plovas.lt specialistas sako, kad ir diuraliuminio kazanas gali būti padengtas tokia pačia danga. Skirtumas, deja, yra šilumos laikyme. Ketaus masyvumas tuo ir gerai, kad įmetus šmotą mėsos keptuvė neatšąla, turi prikaupus karščio. Taip kad alternatyvų yra, bet skirsis tos fizinės savybės. Na, bet dėl masės užtai dažna keptuvė turi antrą rankenėlę 🙂

  8. Austėja parašė:

    Aptepiau, matyt, keptuvę per dideliu kiekiu aliejaus, nes “iškepus” liko sudegęs perteklius, kurį lengva buvo nukrapštyti. Ką tokiu atveju daryti?

    • Darau, Blė parašė:

      Šiaip neturėtų būti „sudegusio pertekliaus“. Gal per karštai kepėte, kad net apdegė? 🙂

      Pirmiausia reikia keptuvę gerai nušveisti. Jei turite orkaitę su pirolize (iš esmės labai aukšta temperatūra), galite grūsti tenai, kad tikrai viskas nudegtų. Bet dūmų bus tikrai daug. Galima įmesti ant malkų į šašlykinę, tiesiai į liepsną ir pusvalandį padeginti. Tik paskui kur nors atsargiai padėti, kad niekas neprisiliestų. Negalima dėti ant betono, gali suskilti. Galima nušveisti ir mechaniškai: metaline kempinėle, metaliniu šepečiu ar specialiu antgaliu ant „drelės“. Nušveista dviguba keptuvė, palyginimui su nešveista dalimi, atrodo va taip:

      Metaliniu antgaliu šveičiama keptuvė | Darau, blė

      Bet jau taip baisiai ščyrai iki pat metalo šveisti nebūtina, užtenka tiesiog paviršių „sušiaušti“. Tik kad iki metalo nušveista ir padengta keptuvė „veiks“ gerokai ilgiau ir padengimas bus patikimesnis.

      Esu išbandęs tokį vieno amerikono rekomenduotą procesą, kuris labai gerai suveikė:
      1. Orkaitę pakaitinam iki 100 ℃, ten kišam švarią keptuvę 15 min. Na, kad įšiltų.
      2. Išterliojam pasirinktu aliejumi skudurėliu. Leidžiam porą minučių apverstai nusivarvėti.
      3. Orkaitę tuo tarpu nustatom ties 150 ℃
      3. Iššluostom keptuvę popieriniu rankšluosčiu. Taip, iššluostom! Kiek to aliejaus liks, tiek tikrai užteks.
      4. Kišam keptuvę orkaitėn pusvalandžiui ar iki 45 min.
      5. Ištraukiam, orkaitę statom ties 200 ℃.
      6. Aliejus jau būna sutirštėjęs, bet pradeda kauptis lašeliais. Čia ir būna didžiausia problema su padengimu. (Spėju, kad ir jūsų sudegęs perteklius iš čia.)
      7. Vėl imam popierinį rankšluostį ir labai smarkiai, dėdami daug jėgos, keptuvę ištrinam. Taip į „krūveles“ susikaupęs ir sutirštėjęs aliejus bus išlygintas tolygiai.
      8. Metam į orkaitę 2 val.
      9. Po 2 val. orkaitę užgesinam, bet paliekam ir orkaitę, ir keptuvę joje atvėsti. Tai gali užtrukti dar porą valandų.
      10. Kitą dieną kartojam.
      11. Galim bandyt naudotis.

      Beje, visgi klydau, galima tą keptuvę po kelių savaičių naudojimo ir muilu, ir „feiriu“ plauti. Polimerizavęsis aliejus tampa atsparus tokiems išbandymams. Tik indaplovėn negalima, pridaro dangoje skylelių.

  9. Nerijus parašė:

    Pirkau parduotuvėje Bohemia Kaune ketaus keptuvę Lodge, mėsai kepti super,dar pasiėmiau rankenai laikiklį,kad nekaistų,esu patenkintas.

  10. Laura parašė:

    aš paveldėjau ketaus keptuvę… kaip patikrinti, ar ji naudojama, ar reikia visą šitą vargą atvargti? 🙂

    • Darau, Blė parašė:

      Jei ji juoda ar tamsiai ruda ir per įdegį nesimato pilko metalo, greičiausiai bus ok. Ir šiaip, gali kokį pusmetį joje pakept plaudama tik vandeniu ir šepetuku — danga užaugs pati.

  11. vytenis parašė:

    Ar tavo keptuvės ranketa turi silikoninį užmautą?

  12. Va parašė:

    Sveiki, mano klausimas būtų toks: ar šitos keptuvės Lodge rankena labai įkaista kai gaminate? O gal verta žiūrėti tokią kuri turi tarkim medinę rankeną arba tokią kuri nusiima. Taip pat, gal žinote kaip vertinamos ukrainietiškos Biol, jos pigios, bet gal nėra didelio skirtumo tarp švediškų, ukrainietiškų ar amerikietiškų?

    • Darau, Blė parašė:

      Be abejo, įkaista — taip pat, kaip ir pati keptuvė. Ir šiaip man tokios keptuvės labiausiai ir patinka. Su visom kitom nuimamom ar kažkaip kitaip pritvirtintom rankenom yra didesnė tikimybė, kad keptuvė rūdis. O vientisa keptuvė gali būti visa padengta ištisine danga. Na va, Vytenis man padovanojo silikoninę įmautę rankenai ir dabar man dzin, ar rankena įkaitus, ar ne 🙂

      Visos ketaus keptuvės yra geros. Lodge geros tuo, kad jau iš gamyklos būna padengtos polimerizuota danga. Kažkurios baltarusiškos, atseit, irgi. O šiaip tai galite ir blusturgy kokią nusipirkt, nušveist su metaliniu šepečiu, apdorot ir džiaugtis.

  13. Andrius parašė:

    Labas — puikus ir ikvepiantis straipsniukas, aciu!

    Pasidariau 3 grudinimus savajai, turiu nuojauta kad neviskas rudai pasidenge, nuomoniu? 🙂

    https://drive.google.com/open?id=0B0g_MnBvAtajX29RdFkyZ3dFXzA

    • Darau, Blė parašė:

      Kad tamstos keptuvė nelabai į ketaus panaši 🙂 Bet čia gal nuotraukoj taip atrodo. Na, ir šiaip jo, turėtų tolygiau pasidengt.

      • Andrius parašė:

        Na, cia si, Ukrainietiska su medine rankena:
        http://www.ketauspuodai.lt/keptuves/118-ketaus-keptuve-280×66-mm.html

        Nusveites grudinau per kelias dienas, nusideginau pirstus ir apytiksliai po valanda+ 180C kepiau su kokosu aliejumi. Dabar ipyliau augalinio aliejaus nakciai ir galvojau rytoj bandyti po darbo keptis — kazi ar nereikia man pirkti metalines kempines, gremzti lauk ir apsaugi sluoksni is naujo deti?

        Na, jei padetu galiu prie kitos sviesos pykstelt kelias nuotraukas 🙂

        • Andrius parašė:

          Ps. Kepiau skardoje su kepimo popierium, 2x ant dugno ir 1x dugnu i virsu padeta, neradau groteliu namie :/

          • Darau, Blė parašė:

            Na, tai reik pabandyt naudotis. Kept kokias daržoves kelis kartus, paskui mėsą bandyt ir žiūrėt, ar pakepus atlimpa pati. Blogiausiu atveju galima nušveist ir bandyt aukštesnėj temperatūroj padenginėt, aš su sėmenų aliejum ir 250 variau, visai gerai gaunas.

  14. Andrius parašė:

    Pasikepiau siandiena saldziu bulviu su paprika ant ghee sviesto — smagiai cirskejo 15-20min. Neprilipo niekas, tik kai isemiai su mentele juoda skura nuo dugno buvo galima krapstyti.

    Tai palaukiau kol ataus, tada karstu vandeniu ir siurkscia kempine (ne metaline, ta paprasta indu tik kita puse) sveiciau po srove, tai siek tiek apsivale. Issluosciau, sutepiau — bandysiu rytoj omleta kepti.

    Prisegu kelias fotkes. Nera tokio idealaus dugno pavirsiaus kaip kad tamstos nuotraukose, taciau jei nesvyla, ar kazka reiketu dar daryti?

    https://drive.google.com/open?id=0B0g_MnBvAtajNnBWd0Q5Y2x4M0k
    https://drive.google.com/open?id=0B0g_MnBvAtajNTN4ZEw2VkQ0Vnc
    https://drive.google.com/open?id=0B0g_MnBvAtajYzBhRGs2bTZjNjg

    Rodos ir nudeges pirstas gyja, ir skanumelis pasikepus 😄

    • Darau, Blė parašė:

      Jei nelimpa — kept toliau! Tas sluoksnis ir nuo maisto ruošimo su švelniu plovimu susiformuoja.

      • Andrius parašė:

        Prisikalbejau 😭

        Sestadieni ryte nusprendziau ant ghee sviesto pasikepti vistos gabaliukus marinuotus su prieskoniais — tai kepe tvarkingai, taciau po kurio laiko tarytum prieskoniai prie dugno toki sluoksni sudare. Idejau dar sviesto ir supyliau kelis plaktus kiausinius su pienu. Po kurio laiko pradejo traukti prie dugno ir svilti. Skonis omleto nevisai gavosi geras…

        Tuomet atrode taip:
        https://drive.google.com/open?id=0B0g_MnBvAtajSVFnTFVYMGRubkU

        Nugremziau, su karshtu vandeniu ir kempine isploviau. Isdziuvo ir pries sutepant patapo tokia:
        https://drive.google.com/open?id=0B0g_MnBvAtajRFdLT2tyU1JWcDg

        Pries sutepima per dugna pirstu perbraukus rodosi jis ganetinai sausas.

        Ideju?
        Kepti toliau darzoves ir su kiausiniais neskubeti?
        Ar jau vistik reikia dugnui is naujo deti sluoksnius ir kepint?

        • Darau, Blė parašė:

          Man regis, dugnui reikės naujo „grūdinimo“… šiaip gam tipinė klaida — per karšta keptuvė, kiaušinį pilant jis neturi sukepti, o tik „sutvirtėti“. Labai daug žmonių keptuves tiesiog perkaitina, kartais iš skubėjimo, kartais iš nežinojimo. Ramybės ir laiko reikia 🙂

          • Andrius parašė:

            Na keliau ant elektrines 8-9 is 9, gal kiek perlenkiau lazda is tos laimes…

            Gerai, pasisemiam kantrybes ir bandysiu rytoj is naujo sutepus dugna ‘grudinti’… aciu 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s