Arthur Hailey — Aerouostas

Posted: 2016-01-08 in Pezalai
Žymos:,

Knyga: Arthur Hailey — Aerouostas | Darau, blė⋆⋆⋆⋆⋆

Kadangi esu šiek tiek susijęs su aviacija, nors ir netiesiogiai, tai mane ši tema domina. Namuose seniai voliojosi ši knyga, bet niekad taip jos ir neprigriebiau. Pasiėmiau ją paskaityti tik po primygtinės rekomendacijos. Rekomendacija buvo labai teisinga, nepaprastai gera knyga. Autorius yra ne vieną knygą parašęs ir apie kitas sritis. Jis buvo garsus tuo, kad į atitinkamas sritis labai įsigilindavo ir kelerius metus tyrinėdavo. Todėl „Aerouostas“ yra pakankamai tiksli knyga.

Knygos veiksmas vyksta 1967-aisiais. Bet negalvokite, kad ji bus pernelyg pasenusi — to bijojau ir aš. Oro uostuose… ne, aerouostuose nedaug kas tepasikeitė. Atsinaujino lėktuvai, pagerėjo kontrolė ir dar daugybė smulkmenų. Bet esmė liko nepakitusi. Aviacija yra sudėtingas dalykas ir visada toks buvo.

—  Beikersfeldas klauso.
Jis išgirdo skambčiojimus ir ūžesius, jungiantis linijai.
—  Čia skridimų kontrolės punktas, — pasigirdo skridimų vadovo balsas. — Ore trečios kategorijos ypatingas atvejis.

Knygos veiksmas „trumpas“ — vos septynios valandos. Tačiau tos septynios valandos vyksta per didžiulės pūgos kulminaciją su visomis iš to kylančiomis problemomis ir bėdomis. Negana to, keliems žmonėms dar ir varžteliai susisuka. O dar keliems reikia ir asmenines dramas susitvarkyti. Todėl skaityti nė kiek nenuobodu, gerokai priešingai. Aš šią knygą perskaičiau per porą prisėdimų. Gal tiksliau, prigulimų. Ir antru prigulimu perskaičiau apie 70%, leidęs sau panaktinėti (ką darau retai).

Džiaugiuosi, kad gyvename jau nebe septintajame dešimtmetyje. Visgi neįsivaizdavau, kaip lengva tais laikais buvo į lėktuvą įsinešti bombą. Kišenės ir rankinukai buvo netikrinami, jei nebūdavo sukeliamas kažkoks įtarimas.

D. O. Gereras nenorėjo kalbėtis su niekuo nei dabar, nei vėliau, visi jo saitai su gyvenimu jau buvo nutraukti. Jis troško tik sėdėti ir svajoti apie tris šimtus tūkstančių dolerių — tokios sumos jis kaip gyvas nėra turėjęs, — kuriuos, kaip jis manė, Inesė ir abu jo vaikai netrukus gaus.

Cha. Nors, tiesa, šiais laikais apgauti oro uosto apsaugą ir įsinešti kokį vieną kitą ginklą į lėktuvą yra nesunku. Tik reikia žinoti, kaip. Nesitikėkit, nepasakysiu.

Dar pridursiu, kad neįsivaizdavau, jog buvo įmanomas toks reiškinys, kaip „zuikiai“ lėktuve. Kaip tai pavyktų įgyvendinti šiais laikais? Turite minčių? Ir dar pridursiu, kad kietos gyvenimą baigiančios bobutės yra jėga.

Šiek tiek buvo keista skaityti 1990-ųjų leidimą. Nors pirmasis leidimas ar ne dar 20 metų senesnis. Jau pats žodis „Aerouostas“ darosi neįprastas, o „aplamai“ knygoje pamatyti tikrai nerealu. Na, ir kitų „išsireiškimų“ ten pasitaikė.

Bet kokiu atveju, žinau, kad šio paties autoriaus „Viešbutį“, „Detektyvą“ ir „Ratus“ paskaitysiu. Patikrinsiu, ar jau tikrai jis taip gerai rašė ir kitas knygas 😀

Knyga gudrydsuose.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s