600 ir feisbuko skaitinėliai

Posted: 2015-12-25 in Pezalai
Žymos:, ,

Svorio praradimias, auginimas ir palaikymas aiškiai ir paprastai | Darau, blė600 pezalų šitame tinklaraštyje ir kol kas sustoti nežadu. Nežadu ir jokio pastovumo, temų ar dar kažko, ko galite tikėtis. Formato nėra ir nebus. Pastoviausias dalykas šiame tinklaraštyje — šitie, kas šimtą pažymintys įrašai. Jie tikrai bus ir toliau.

Nu ir su žiemos šventėmis jumis. Nepersiėskit 😀

Ką čia dabar jumi papasakojus… biškį apie darbo nemalonumus. Naudojame tokį Vagrant virtualkėms kurti/valdyti. Trumpai tariant, kiekvienas developeris gali prisėsti ir susikurti standartinę darbo aplinką su pora komandžikių. Tai čia teoriškai. O kadangi turim vieną Vagranto dievuką, tai jis kartais ką nors pataiso taip, kad naują virtualkę susikurti tampa nebeįmanoma, o senąją privesti iki naujausios — per daug pakeitimų. Kadangi man ta aplinka reikalinga ne tiesioginiam darbui, o tik kaip priedas, aš joje prastai gaudausi ir naudoju kaip koks jūzeris-lūzeris. Dėl to dažniausiai ne savo noru tampu beta-testuotoju. Kaip tik neseniai vėl tokį reikalą išgyvenau, kuris buvo migracija nuo Chef prie Ansible.

Jei jums čia viskas neaišku, tai nekreipkite dėmesiaus. Tiems, kam aišku, tai bus aišku. Man nelabai aišku, nes, kaip sakiau, tą reikalą naudoju tik kaip šalutinį subproduktą savo pagrindiniams reikalams. Įskaitant ir arabiškus rašmenis, che che. Dar trumpai teko persijungti nuo Lua kodijimo prie PHP ir JavaScript. Gerai, kad laikinai, nes nei vieno, nei kito nemėgstu. Nors Node.js ir labai naglas daiktas, visgi man jis kažkoks ne prie dūšios ir viskas.

Dabar apie asmeninius reikalus. Vienas, kaip jau minėjau, visokių kitų sportų atsisakymas ir grįžimas/perėjimas prie čiuožimo. Perėjimas ir nuo senų figurkių prie naujų ledo ritulio pačiūžų, su kuriomis man tiesiog gerokai smagiau daryti visokius viražus. Akselius galima daryti ir su ritulinėm (jeigu aš kada gyvenime tokį lygį apskritai pasieksiu), o be lutzų kaip nors apsieisiu. Kol kas man ir trejetukas ne visada gaunasi, o mohokai apskritai depresiją varo, nes kažkaip gražiai nesigauna ir viskas… nors va tvizlai pavyksta gan kokybiškai, atsižvelgiant į tai, kad tik porą treniruočių juos mokiausi. Bet kokiu atveju, man dar lankai briaunomis nėra tokie tvirti, kad galėčiau bet kokiu norimu kampu raižyti. Ir šiaip tupimieji raumenys dar nesutvirtėjo pakankamai.

Papildomai nusprendžiau biškį numesti svorio. Atsibodo balansuoti ties 80 kg riba. Taip, aš esu mažas ir smulkus vaikinas, todėl man 80 kg yra „mirtina riba“. Nusprendžiau grįžti prie 70, liko dar 2 kg nusikratyti. Šiaip svorį valdyti man nėra sunku, nereikia kažkokių mirtinų valios pastangų ar pan. Reikia tiesiog žiūrėti, kas panosėj padėta ir nepersiėsti. Aš, deja, sunkiai suprantu tuos, kurie verkšlena, kad neturi valios ar pasakoja apie kitokias atmazkes (išskyrus tam tikrus medicininius atvejus su pakitusia medžiagų apykaita ar neurologiškai paveiktu alkio jausmu). Arba man valios pakanka, arba šiaip lengva metabolizmą kontroliuoti. Beje, su tuo „kontroliavimu“ tai netyčia įsivariau kažką panašaus į angliavandenių bado karštinę (arba kažką labai arti to). Apkarpiau valgymą taip, kad prasidėjo tipiški angliavandenių stygiaus požymiai: stiprus troškinimas, galvos skausmai, mieguistumas ir lengvas viduriavimas. Kadangi tuo metu sirgau, tai nurašiau viską ligai. Nors iš tikro kaip ten buvo, dabar nežinau. O šiaip tai pasakysiu taip: geras jausmas pasijusti iš tikro, normaliai alkanam. Atsikelti ryte ir norėti pusryčių, o ne tai kad biškį kažką pakramtyti ar galvoti, kad ir kavos užteks.

Esminis ir visiškai viską gyvenime apie svorį ir dietas paaiškinantis straipsnis. Jeigu jis jums neaiškus, tai tada nežinau, kas turi būti aiškiau.

Visai ne į temą pasidalinsiu tuo, ką skaitau feisbuke. Šiaip daugiau skaitau visokius tinklaraščius, nors irgi jų nedaug, bet kelis žmones užsekiau dėl to, kad patinka, ką jie ten rašo. Nes, rupūžės, kitur nerašo. Taigi:

  • Vytautas Ramaneckas — kažkoks nepraustaburnis fūrininkas iš Vokietijos. Patinka tuo, kad rašo teisybę atitinkančią manąją ir be pagražinimų. Be to, yra sąmoningas pilietis ir šiaip nedurnas. Kartais skaitydamas žvengiu ir lašenu į kelnes.
  • Vytautas Valaitis — lyg ir koks tai mokslų daktaras, žinantis, už kurios pusės lituoklį laikyt ir iš kurios pusės prie kodo prieit. Gykas, karoč. Elektronine prasme jis palaiko tą lygį, kurį aš norėčiau pasiekti, bet man nepavyksta dėl to, kad tingiu.
  • Eglė Mockaitytė — kažkokia trenkta merga tiesiog, bet taip pat nevyniojanti į vatą, be to, rašanti kokybišką teisybę. Toks jaunimas man kelia natūralų džiaugsmą dėl Lietuvos ateities. Ir dar iš mano gimtojo ir mylimo Kauno.
  • Austėja Landsbergienė — kitaip tiesiog būti negali ir neįmanoma. Tai yra realus žmogus realiai verčiantis velniop Lietuvos švietimo sistemą į smarkiai geresnę pusę. Visi turėtų būti jai dėkingi, o ne prisipisinėti kur nieks neprašo.
  • Vladimir Orlov — kadaise seniai seniai trumpai buvęs mano bendrakursis. Išsivystė į Kauno tvirtovės saugotoją ir puoselėtoją. Vienas iš tų žmonių, kurie daro kažką gero ir teisingo, o dar ir su vaikais visokia labai gera ir kokybiška velniava užsiiminėja.
  • Herta Matulionytė-Burbienė — kažkokia keista fruktė, bet man kartais patinka nesekant užsukti ir paveizoti, kokių minčių prigeneravo.
  • Justė Latauskienė — Enorcos blogas man neprilipo, bet va feisbuko kratinį paskaityt kažkaip visai pusė organo. Sudėtinė tokia asmenybė, nuo praktiškos gydytojos iki kvaištelėjusios meninykės beigi retrogeimerės.

Seniau dar Blogerį Zeppelinus skaitydavau, bet kažkaip atsibodo, nustojau kažką naujo iš jo sužinot, tai ir mečiau. Dar atnaujinau savo nuorodų puslapėlį su kiek aktualesne informacija, nors nedaug ten meilės įdėta…

Komentarai
  1. Linas parašė:

    Galima sužinot, kuo Landsbergienė nusipelnė švietime? Kažką konkrečiai įvardinti gali? “Visi turėtų būti jai dėkingi, o ne prisipisinėti kur nieks neprašo.“ – mažų mažiausiai, kiek juokingai skamba.

    • Darau, Blė parašė:

      Juokingai ir liūdnai atrodo tai, kad kai žmogus sukuria kažką naudingo ir kokybiško, prie jo pradeda kabinėtis dėl žinomos pavardės. Sukurtos moksliniais tyrimais pagrįstos priešmokyklinio ir mokyklinio ugdymo metodikos bei jos įgyvendintos, įsteigtas ugdymo tinklas, švietėjiška veikla, suburiami ir mokomi motyvuoti žmonės, o ne pedagoginį baigę, bet nieko neišmokę „pedagogai“… O dar kur krūvos ją kopijuojančių įstaigų? Kaip žinoma, blogų dalykų niekas, bent jau ilgai, nekopijuoja.

      O svarbiausia, kad yra dar viena alternatyva. Kuo daugiau konkurencijos, tuo geriau galutiniam vartotojui. Ypač, kai kalba eina apie mūsų ateitį — vaikus.

      • Linas parašė:

        Kažkaip nemanau, kad kabinėtis pradedama tik dėl pavardės. Be abejo, su žinoma pavarde žmonės yra labiau sekami, dažniau rašo spauda. Tačiau tai yra asmuo, kuris dalinai dalyvauja politikoje ir reiškia savo nuomonę bei neslėpkim, stojo mūru už savo šeimos atstovus politikoje. O politika, yra politika ir išliks politika… Tai viena. O antra – apie jos darželius yra ne tik teigiamų, bet ir neigiamų atsiliepimų. Kad ji puikiai išmano PR, tai net nemėginsiu paneigti.

        Kad jau priėjom prie tų ugdymo metodikų – galima kokių nuorodų į jas?.. Ar į jos mokslinius darbus, visgi ji yra mokslų daktarė (disertacijos temą mačiau, bet pati disertacija labiau susijusi su vadovavimu tokio tipo įstaigoms, nei ugdymo metodikomis).

        Kopijuojančios įstaigos?.. T.y. tiesiog privatūs darželiai? 🙂 Ar kaip kitaip pasireiškia tas kopijavimas?

        • Darau, Blė parašė:

          Na, aš prastas piarščikas, tai kažkokios teisybės įrodinėti nemėginsiu. Dėl neigiamų atsiliepimų — aš jų neturiu. Esu ir girdėjęs jų, ir problemų matęs, ir su mamyčių mafija pešesis diskusijose. Nu, sakykim, koks, blė, skirtumas kaip vaikai miega arba valgo, jei tai atitinka higienos normas? Vaiką vedu darželin dėl ugdymo, o ne dėl patalpų, lovyčių ar skanių kotletukų.

          Konkrečių nuorodų aš duoti negaliu. Mano pažintis su Austėja prasidėjo dar iki dukros gimimo, kai dar „Vaikystės sodo“ nebuvo. Elementariai domėjomės auklėjimu, ugdymu ir auginimu — kaip visi sąmoningi tėvai. Kai radom jos tinklaraštį, perskaitėm krūvą publikuotų (ne mokslinių) straipsnių, pradėjom ją sekti, nes tai, ką ji skleidė, atitiko mūsų pačių ideologiją. Skaitėm ją, skaitėm jos rekomenduojamus šaltinius, o kai atsirado darželis, apsidžiaugėm, kad yra alternatyva. Alternatyva, kurioje garantuota kokybė ir kurion su kyšiu nepateksi. Su savo vaiku aš loterijos nenoriu.

          Galiu paminėti kelis punktus iš „Vaikystės sodo“ bendruomenės knygos (kurios platinti negaliu):
          • pabrėžiama pagarba kiekvienam ugdymo(si) proceso dalyviui;
          • daug dėmesio skiriama ugdyti vaiko požiūrį į vertybes ir su vaiku bendraujančių suaugusiųjų elgesiui, kaip modeliui, kurį vaikas mėgdžioja;
          • laikomasi individualizavimo principo, stengiamasi kuo geriau susipažinti su kiekvienu vaiku, jo šeima ir sudaryti kuo geresnes sąlygas visapusiai vaiko raidai;
          • atsižvelgiama į unikalią vaiko savybę mokytis žaidžiant ir pripažįstame, kad žaidimas yra būtinas natūraliai vaiko raidai;
          • ugdymo programa grįsta, H. Gardnerio intelektų įvairovės, L. Vygotskio edukologinėmis teorijomis;
          • dirbama pagal Lietuvai adaptuotą socialinio-emocinio ugdymo programą su „Kimochi“ žaislais;
          • darbas pagal ypatingą raštingumo skatinimo programą: Vaikystės Sode yra didelė biblioteka, nuo pirmų dienų vaikams skaitome, Šnekučių ir Sodiečių auklėtojos kasdien rašo vaikams laiškus, vaikai rašo dienoraščius ir t. t.

          Kopijavimas pasireiškia kituose privačiuose darželiuose. Iki tokio lygio, kad vienas darželis naudojo tas pačias stockines nuotraukas ir copy-paste tekstą iš „Vaikystės sodo“ tinklapio. Lygiai taip pat po truputėlį privačiuose darželiuose (arba dienos centruose) atsirado dieninės ataskaitos, struktūrizuotos ugdymo programos, emocinio intelekto vystymas, IT naudojimas ugdymui, progreso vertinimai ir pan. Kadangi „Vaikystės sodas“ neseniai pradėjo naudoti elektroninius dienynus, tai manau, tik laiko klausimas, kada tokie atsiras ir kitur. Ypač, kad platforma lengvai adaptuojama ir reikia tik darželio „skiną“ uždėti.

          • Linas parašė:

            Dėl to, ar yra skirtumas, kaip vaikai miega/valgo ir t.t. nesiginčysiu. Vieniem svarbu, kitiem ne – turbūt, kad skonio reikalas. Bet teko girdėti nusiskundimų dėl sąlygų, kurios sudaromos personalui (atlyginimai, darbuotojų kaita ar pan.). Tokio lygio įstaigoje tokių gandų net atsirasti neturėtų, nes personalui turėtų būti tinkamai mokama ir darbuotojai neturėtų keistis. Juk teigiama, kad darbuotojų atranka labai gera – tai prasti net patekti neturėtų. Vėlgi, VBS tarnybos žinios, bet nebūna dūmų be ugnies.

            Vėlgi, čia mano nuomonė, bet manau, jog kai kurie piliečiai šiais laikais per daug sureikšmina darželio svarbą (neteigiu, jog tai nesvarbu). Na, galbūt ne kiek sureikšmina, bet įtiki, jog bus be galo didelis skirtumas ateityje, ar jų vaikas lankys privatų, ar valstybinį darželį. Iš aplinkinių patirties susidariau įspūdį (lyginimo būdu), kad darželis lemia ne tiek jau ir daug, nes asmenybės tobulėjimas sparčiausias ne darželyje, o vėlesniame amžiuje. Čia šiaip, garsiai pamąsčiau – tikrai neperšu savo nuomonės.

            Kas dėl punktų esančių bendruomenės knygoje… Na tai yra labai abstraktu. Pvz. “žaidimas yra būtinas natūraliai vaiko raidai“. Nereikia būti baigus edukologijos, kad pastebėti, jog vaikas tobulėja, lavėja žaisdamas. Net nereikia to deklaruoti – vaikai bet kokiame darželyje žaidžia. T.y. visų šitų punktų deklaruoti net nebūtina, kad jų būtų laikomąsi. Ir vėlgi, teko girdėti, kad ne viskas taip, kaip deklaruojama.

            Dėl kopijavimo… Kas liečia tekstų vagystes ar pan. – čia tiesiog lietuviško verslo ypatumai. Kuomet siekiama tik rezultato pinigine išraiška. O dėl pačio progreso… Nemanau, kad tai yra vieno darželio nuopelnas. Šiais laikais informacijos sklaida labai didelė, labai drąsu teigti, kad viskas yra kopijuota. Pvz. elektroniniai dienynai – juk čia jokia ne inovacija. Dienynus mokykloje pradinėse klasėse turime jau labai, labai ilgą laiką.

            • Darau, Blė parašė:

              Taip, Linai, čia galima plėtotis be galo. Man tamstos minčių dėstymas patiko, matyti, kad ne šiaip sau pasikabinėti užklydai. Bet vėlgi, darželis sau, o politika sau. Kai spauda prisidenginėja politika ir paišo viską iš vienos pusės — man nepatinka. T.y. tai neišvengiama visiems bent kiek viešesniems asmenims, bet nepatinka.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.