DALI apšvietimo sistema. Įžanga

Posted: 2015-08-27 in Pezalai
Žymos:, ,

Pradedu dar vieną eilinį ciklą savo tinklaraštyje. Kadangi man stato namą, tai aš, kaip save gerbiantis kompiuterastas, noriu jį daryti bent kiek gudrų. Gudrabūda kad gautųsi. Viena iš gudrabūdos sistemų yra apšvietimas. Šildymas, be abejo, signalizacija, visokie ten vartai varteliai, SIP spynos ir pan. taip pat į tą įeina. Bet viską galima plėtoti po truputuką, svarbu iš anksto pasirūpinti plečiamu vamzdynu laidams.

O va apšvietimu reikia rūpintis kiek ankstėliau ir konkrečiau. Nes be lempų, blė, nepagyvensi. Be SIP spynos prie vartų tuo tarpu — kuo yziausiai.

Koks yra gudros apšvietimo sistemos cvekas? Na, be abejo, sėdint ant sofos ir žiūrint teliką tą šviesą prisitemdyti subinės nepakeliant. Rimti žmonės sako, kad čia yra žaidimas ir nesąmonė. Nesiginčysiu. Iš anksto noriu perspėti labai griežtai — mano fantazijose, tyrinėjimuose ir netgi galutinėje realizacijoje nesistenkite įžvelgti sveiko proto. Jo nėra. Aš tiesiog noriu tokio užtiuninto apšvietimo. Kainuos jis pabaisiškai brangiai, už tiek ir pusę būdos galima būtų pastatyt. Na, bent jau sienų tai tikrai. Ne vienas kubas blokelių išeitų. Bet aš noriu ir visa kita man yra kaip ir dzin. Tai va. Čia yra toks disclaimeris. Tačiau aš su malonumu dalinsiuosi savo tyrinėjimais, konfigūracijomis bei atradimais. Dauguma jų laukia priešaky, nes keliolika pavyzdinių komponentų tebeieško kelio Kinija-Lietuva.

Šis įrašėlis bus ne praktinis, o papaistomasis apie tai, kas tas DALI yra. Labai supaprastintai DALI yra adresuojama apšvietimo sistema valdoma dviejų laidų bet kokios konfigūracijos linija. Ta linija apie 2400 bps skraido bitukai iš visokių gudrių jungtukų ar centralizuotos valdymo sistemos į apšvietimo balastus. Po balastų sąvoka įeina ir tikri CFL balastai, ir 220 relės/reguliatoriai, ir įvairūs šviesos diodų draiveriai — tiek įtampos, tiek srovės šaltiniai. DALI sistema gali būti papildyta judesio jutikliais, šviesos davikliais ir kitokiomis priemonėmis.

Trumpai tariant, DALI sistemą sudaro penkių tipų komponentai:

  • „Lempos“ — CFL, 220 valdikliai, LED draiveriai ir t.t. Jų viename tinkle gali būti iki 64, nes tiek yra adresų.
  • Valdikliai — jungtukai, jutikliai, kompiuterio ir DALI sąsajos (pvz. USB-DALI adapteris) ir t.t. Tinkle gali būti bet kiek.
  • Maitinimo šaltinis — specialus maitinimo šaltinis DALI magistralei. Tinkle gali būti vienas.
  • Šakotuvai — kai neužtenka 64 adresų, naudojami DALI šakotuvai. Kaip jie veikia, nežinau ir man jų greičiausiai neprireiks.
  • Kartotuvai — kai prireikia ilgesnių, nei 300 m, DALI laidų. Manau, irgi neprireiks.

DALI naudoja gudrią duomenų perdavimo magistralę, kurioje įtampa yra (smarkiai apytikriai) nuo -5 iki +24 V. Tais pačiais dviem laidais maitinami DALI įrenginių protai ir tais pačiais, naudojant Mančesterio kodavimą, perduodami duomenys. Mančesterio kodavimas yra geras tuo, kad tinklo topologija gali būti bet kokia: lygiagreti, nuosekli ar mišri (žvaigždinė, pavyzdžiui). Nereikia šuntų ant linijos galų, kaip kad yra RS-485 atveju. Be to, įrenginiai būna gaminami su diodų tilteliais, tai ir laidų poliariškumas nesvarbus.

Kiekviena „lempa“ DALI sistemoje turi vieną iš galimų 64 adresų. Tuos adresus sistemos derinimo pradžioje priskiria „masteris“ — dažniausiai kompiuteriu valdomas priedas arba valdiklis su ekranėliu. Lempos papildomai gali būti sugrupuotos į 16 grupių ir dar yra 16 scenų. Va ką daro tos scenos, aš iki galo nesuprantu. Sakykim, jei kambaryje yra kelios lempos su skirtingais adresais, jas galima sukonfigūruoti į vieną grupę ir jungtuku valdyti grupę, o ne kiekvieną lempą atskirai. Greitesnė visos grupės reakcija ir mažiau apkraunama duomenų linija.

Scenos, jei aš neklystu ir ką sugebėjau išsiaiškinti, maždaug reiškia, kad kiekviena lempa gali būti sukonfigūruota, kaip ji turi elgtis, jeigu jai pasakoma „eik į sceną nr. X“. Maždaug, sakykim, scenoje nr. 1 lempa turi šviesti visais 100%, scenoje nr. 2 tik 50%, o kitose scenose nešviesti iš viso. Čia kažkoks gudrus apšvietimo scenarijų mechanizmas. Na, su laiku išsiaiškinsiu, nes jau turiu porą scenų reguliavimo mygelių.

Štai čia pavyzdys, kaip gali būti sujungtas koks nors DALI tinklas (iš The LED Lights):

DALI apšvietimo tinklas | Darau, blė

Dabar, sakykim, nepaisant to, kad šita apšvietimo užgaida yra brangi ir abejotinai naudinga, paieškokim jos realių privalumų.

Privalumai, mano kukliomis akimis žiūrint, yra maždaug tokie:

  • Visi jungtukai yra tik signaliniai, per juos neina 220 V. Eina tik DALI įtampa, kuri yra nedidelė. Taigi šioks toks saugumas.
  • Nėra problemų vieną lempą valdyti bet kokiu jungtukų skaičiumi. Sakykim, man koridoriaus apšvietimui reikia trijų jungtukų ir dar, pageidautina, judesio/šviesos daviklio — gal.
  • Su kompiuterio DALI sąsaja galima pasidaryti išmanų valdymą per bet kokią sąsają — Web, GSM, you name it.
  • Visi DALI LED draiveriai turi temdymo funkciją, taigi galima pasireguliuoti apšvietimą pagal poreikius. Galima įdiegti ir šviesos jutiklį bei adaptyvų apšvietimą.
  • Išmaniam apšvietimui sutaupoma laidų, nes DALI tinklo topologija yra nesvarbi.

Trūkumai:

  • Sistema labai brangi.
  • Yra įvairiausių draiverių, bet nėra „bedraiverinių“ lempučių. Tad gali tekti užsiimti dailiaisiais darbeliais.
  • Standartas yra uždaras ir jo pilnos specifikacijos mokamos.

Tai va tiek maždaug. Turiu jau šiek tiek įrangos, laukiu dar keleto žaisliukų ir pradėsiu DALI sistemos tyrinėjimą ir įgyvendinimą.

Literatūra ir šiaip:

  • Tridonic, PDF: http://www.tridonic.com/ae/download/technical/DALI-manual_en.pdf
  • Philips, PDF: http://www.dte.us.es/docencia/etsii/itis/emc/Transparencias/domoinmo/dl
  • Wikipedia: https://en.wikipedia.org/wiki/Digital_Addressable_Lighting_Interface
  • EUCHIPS, ganėtinai save gerbiantis gamintojas: http://www.euchips.com/
Advertisements
Komentarai
  1. Saulius Kuprėnas parašė:

    Čia gal kokių minčių rasit:
    http://www.livinprojects.lt/elektros-instaliacija-protingas-namas/

    Da facuk jei jau kišti pinigus į gatavus produktus, ta prasme pačiam nevirinant lituokliu valdiklių, tai nafig iš vis tie laidai? Imi zipato bevielę įrangą, tik jėgos kabelius išvedžioji ir viskas. Toliau “kaladėlių stumdymu” susitvarkai kaip tik nori viską.

    • Darau, Blė parašė:

      Bevielė įranga naujai statomame name, mano galva, yra nesąmonė. Kabeliai daug nekainuoja, o protingai susidėliojus vamzdyną viskas dar ir nesunkiai plečiama. Šituo klausimu aš konservatyvus. Vienintelė bevielė įranga namie — WiFi.

  2. mechadrake parašė:

    Jau zinau kam ta sistema jum. Computer,light. 50 percent. Computer, tea, earl grey,hot. Yra dali sistemai arbatvires ar replikatoriai? 😉

    • Darau, Blė parašė:

      Aš, kaip tikras gykas, savo sistemai duosiu kokį nors moterišką vardą. Lolita netinka, nes čia klaviatūros brandas, bet ką nors sugalvosiu.

      DALI gal ir nėra, bet arbatinuką su IP adresu ir SIP numerėliu būtinai pasistatysiu 😀

  3. Vilius parašė:

    Ar pasidalintum nuorodomis į išsirinktų dali prietaisų aprašymus? Teko susidurti su vienu dali/knx valdymo moduliu, tai mano nuomone daug paprasčiau ir efektyviau gautųsi su arduino pasidaryti apšvietimą, nei naudoti dali.

    • Darau, Blė parašė:

      Pasidalinsiu po truputuką su praktiniais darbeliais. Dėl Arduino ar kokio kito naminio varianto tiesos yr, bet ir terliojimosi nemažai.

  4. Tomas parašė:

    Šiek tek teko prikišti nagus tiek prie Arduino, tiek prie profesionalios DALI sistemos. Arduino – tiems, kurie turi daug laiko, daug kantrybės, mėgsta ištisai krapštytis ir neturi pinigų. Tikra DALI sistema jau nebe tokia ir brangi (bent jau lyginant su KNX), bet kada galima kaitalioti scenarijus, priskyrinėti skirtingus šviestuvus jungikliams ir t.t… kaip ir buvo minėta topologija labai paprasta ir nereikli. Konkrečiu mano atveju buvo pramoninis PLC ir ant jo galėjo kabėti keliasdešimt DALI multimasterių, kurių kiekvienas palaiko po 64 adresus. Adresų nuskaitymas labai paprastas, kaip ir šviestuvo suradimas. Yra diagnostika. Galimybė naudoti mechaninius jungiklius (valdiklis paima per diskretinius įėjimus ir sulipdo su DALI). Na ir kadangi tai pramoniniai daiktai, tikimybė likti be šviesos n kartų mažesnė, nei naudojant Arduino :), aišku lieka ir valdymas per web, HVAC valdymas per Modbus, LON, grafikų paišymas iš istorinių failų ir t.t….

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s