Vaikų „auklėjimas“ mušimu

Posted: 2015-08-09 in Tėvystė
Žymos:,

Diržas | Darau, blėVaikų mušimas — tai tas pats, kas liga arba iškrypimas. Pamenu internetinį pasipiktinimą apie tai, kaip kažkur uždraudė vaikus mušti — maždaug, o tai kaip juos auklėti ir su jais susitvarkyti. Kadangi tada buvau jaunas ir vaikų neturėjau, galvojau, kad čia kažkas bando lįsti į šeimos reikalus… paskui, kiek vėliau, pasiskaičiau literatūros ir supratau, kaip blogai, kad tokie ir panašūs įstatymai nebuvo priimti prieš 100 ar daugiau metų.

Įdomus faktas, kad civilizacijai tobulėjant fizinių bausmių po truputuką atsisakyta. Sakykim, jau seniai sveikose šalyse vagims nekapojamos rankos ir žmonės dažniausiai šiaip sau neluošinami. Tuo tarpu vaikų mušimas smarkiai pavėlavo. Ir, kas keisčiausia, daugybė žmonių mano, kad čia viskas tvarkoj. Kai kurie taip ir sako: mane irgi mušė ir va — nieko, normalus esu.

Brangieji, jeigu jus mušė tėvai ir jeigu žinojote, kad už kažkokį poelgį gausite lupti, tai jūs nesate normalūs. Jūs esate suluošinti. O jeigu dar sakote, kad jums viskas gerai ir nematote problemos patys užploti savo vaikui per užpakalį, tai esate ne tik suluošinti, bet dar ir neišsigydę.

Aš jus galiu pagydyti. Jeigu jūs vis dar galvojate, kad vaikui užploti per subinę — normalu, reiškia, kad viduje giliai ilgitės patys gauti per subinę. Ateikite pas mane. Pasirašysime sutartį, kad sutinkate būti neprofesionaliai mušami per užpakalį pasitelkus odinius įrankius. Taip pat sumokėsite man už mano laiką, o aš su malonumu sumokėsiu GPM.

Aišku, būtų geriau, jei gydytumėtės skaitydami mane ir kitą protingą literatūrą — nuorodų pabaigoje bus pakankamai.

Taigi kodėl vaikus mušti yra nenormalu ir nesveika? Ogi dėl to, kad lygiai taip pat nenormalu ir nesveikia mušti bet kokius kitus žmones. Ar jūs auklėtumėte taip savo bendradarbį, jei jis blogai kažką padarytų? Ar jūs džiaugtumėtės gavę per subinę nuo šefo? (Na, nebent su tuo šefu užsiimate privačia sadomazochistine veikla, bet čia yra kas kita.) Ar lygiai taip pat auklėtumėte savo partnerį?

Žinoma, ne. Prieš suaugusį žmogų dauguma bijotų pakelti ranką. O prieš vaiką — ne. Juk neapsigins, neduos atgal. Saugu ir ramu. O kaip vaikas jaučiasi — nesvarbu, jis juk nusikalto ir turi „atsiimti“. Visgi norėčiau, kad atsiimtų ir tie, kurie muša savo vaikus. Įdomu, kaip jie jaustųsi.

Ir neaiškinkite man, kad lengvai plekštelėti per užpakalį — ne mušimas. Tai tas pats mušimas. Jis galbūt nežaloja fiziškai, bet morališkai žaloja taip pat, kaip ir rimtas sumušimas. Tai yra smurtas. Ir fizinis, ir psichologinis. Tik apie psichologinį atskirai kitą kartą.

Apskritai, kai vyras muša žmoną, tai jis tuoj pat pasmerkiamas. O jei tėvas ar motina užvažiuoja vaikui per užpakalį, tai reakcija būna kur kas švelnesnė. Nors turėtų būti priešingai.

Kadangi pavartau Figure 1, tai gan dažnai tenka ten pamatyti vaizdelių su taip vadinamu sukrėsto kūdikio sindromu. Šis sindromas pasireiškia tuo atveju, kai tėvai (šiaip, beveik 90% atvejų tai būna motinos) įpykę ir netekę kantrybės taip papurto kūdikį, kad jis pabuvęs vangus paskui dažnai tiesiog numiršta. Įsivaizduojate? Ką reiškia pakelti ranką prieš kelių dienų kūdikį? Prilyginkite tai ir vaiko auklėjimui per užpakalį, nes faktiškai tai tas pats — smurtas ir nusikaltimas.

Esu ne vieną kartą girdėjęs patį mirtiniausią argumentą: tu turi tik vieną vaiką, tu nesuprasi. Man net juokinga, kaip žmonės, kurie turi du ar tris vaikus, vienturčių tėvus staiga pradeda vertinti taip, lyg jie iš viso vaikų neturėtų. Tiesą sakant, aš kartais palyginu save su tais, kurie neturi vaikų ir matau, kad padarau gerokai daugiau. Ir priešingai, pažįstu daugiavaikių šeimų, kurios taip puikiai sukasi, kad man lieka pavydėti jų organizuotumo. Tad tie, kurie savo kantrybės trūkumą ir nuovargį aiškina vaikų skaičiumi tiesiog painioja prioritetus. Žmonės, kurie bando spėti viską, tiesiog galiausiai pervargsta, o kai pervargsta, tai ir „auklėti“ vaikus pradeda drastiškiau. Arba pradeda prieš juos daryti nusikaltimą.

Yra ir dar vienas aspektas. Kol kas jokie moksliniai tyrimai ir kitos studijos neparodė visiškai jokios naudos, kylančios iš auklėjimo fizinėmis bausmėmis. O va žalos parodė krūvas.

Ką daryti, jei visgi užplojote savo vaikui? Pirmas dalykas — turite labai gailėtis, o antras — kuo greičiau vaiko atsiprašyti. Atsiprašyti už savo silpnumą, nesusivaldymą, už netinkamą elgesį su juo. Trečia — pasižadėti ir vaikui, ir sau daugiau taip niekada nedaryti.

Aš savo vaikui irgi esu per subinę užplojęs. Bet pakartoti nesinori. Buvau pervargęs, išsekęs ir nesusivaldžiau. Eina šikt, kaip po to dūšioj blogai buvo. O naudos — jokios. Tad neverta nei vaikų, nei savęs tokiais veiksmais traumuoti.

Beje, nuolatinis auklėjimas mušimu tiesiogine prasme naikina vaikų smegenis. Tiesiogine. Nuolat mušami vaikai užauga su mažesniu pilkosios smegenų masės kiekiu. Kaip faina, ane?

Literatūros sąrašėlis:

Reklama
Komentarai
  1. Skirmantas parašė:

    True, bro. Feel ya, bro.

    Kartą su vyresnėliu buvome susimušę. Kažkokia kvaila dūkimo nuotaika sūnų buvo užvaldžiusi. Tai jis man gan skaudžiai kažką padarė (tiksliau aš gulėjau o jis nutarė pasišokėjęs nusileisti man ant nugaros su keliais). Pasiūliau nustot. O Jis nenustojo (beje, čia noriu pasigirti, kad tik pilnai pasitikintis savo tėvu vaikas gali tą daryti – kažkur skaičiau). Tada aš jam žnybtelėjimu atsilyginau. Tai jį užvedė dar labiau. Tai aš dar skaudžiau padariau. Užvirė adrenalinas (nes tikrai skaudėjo) ir sunku buvo blaiviai mąstyti. Baigėsi muštynės mūsų ašaromis sūnaus, bet susitaikėm. Po konflikto irgi jaučiausi šūdinai. Gi turiu būt protingesnis…

  2. Siaubas parašė:

    Palaikau ir endorsinu.
    Tik gaila, kad daugumai smurtautojų nieko už tai nebūna. Pažįstu žmonių, kurie iš tėvų patyrė neįsivaizduojamą fizinė ir emocinį terorą, tačiau vis tiek su jais palaiko sąntykius ir net negalvoja pareikalauti atsakomybės už praeities elgesį.
    Kai klausiu – kodėl, juk jie savo tėvams nieko neskolingi – gaunu standartinį “nu negi dabar su tėvais nebendrausi“.
    Manau, kad daug kas pasikeistų ir labai greitai, jei būtų tradicija, kad vaikai, kurių tėvai smurtavo ir dėl to nesigaili, juos už tai nutrenkinėtų į pačius baisiausius senelių namus.

    • simasj parašė:

      Na, atsiprašau, bet sakyti kad tu “tėvams nieko neskolingas“ tai gali tik visiškas nebrendyla, kuris nesuvokia kad turėdamas vaiką pirmus 2 metus miegi tik po 3 – 4 valandas per parą, iki kokių 16 – 18 metų (o kai kada ir ilgiau) augini jį, išlaikai skirdamas ko gero daugiau nei pusę asmeninio laisvo laiko, tiek finansiškai… Po to ateina kokie 16-ti metai ir va tokie kaip Siaubas pareiškia tėvam – “EIKIT NX! Aš tau nieko neskolingas!“

      • Darau, Blė parašė:

        Simai, vaikai tėvams tikrai nieko neskolingi. Mes vaikus auginam ne sau. Manyti priešingai — didelė klaida. Net lietuvių liaudies pasaka apie varną ir varniukus yra.

        Be to, nepainiokite paauglio pezalų su rimto suaugusio žmogaus apsisprendimu.

        Jei tamstai vaikų auginimas atrodo, kaip aukojimasis ir pareiga, už kurį tie vaikai kažką skolingi, tai siūlau greičiau keisti požiūrį, nes vaikams jis nieko gero neatneš.

      • Anoniminis bailys parašė:

        Simai, nueikit į https://www.reddit.com/r/raisedbynarcissists/, paskaitykit bent kelias istorijas ir pabandykit paaiškinti tiems žmonėms, kad jie kažką ten skolingi savo tėvams.

        Man pačiam nebuvo taip nutikę ir su savo tėvais tebepalaikau santykius, tačiau mano draugų rate ne viena ir ne dvi panašios istorijos buvo nutikę ir aš visiškai Siaubui pritariu čia. Tai vat. Faina, kad jums nieko panašaus į tai nebuvo nutikę, bet realybė dažnai ne tokia. Deja.

      • Siaubas parašė:

        Kas kam skolingas fundamentaliai susiveda į klausimą – kurie pasirinko vaikus gimdyti? Tėvai prisiima atsakomybę auginti vaikus, todėl ir turi prisiimti atsakomybę kentėti už vaikams sukeltas traumas.
        Visą kitai – tai tėra nevykėlių tėvų propaganda, kad vaikai patikėtų, jog buvo puikiai užauginti, neuždavinėtų nepatogių klausimų ir neatstatinėtų teisybės.

      • Skirmantas parašė:

        Nu čia toks labai jau mafijinis pasiūlymas: tave gimdėm/auginom, tai dabar tu mums skolingas(-a).

        O paslaugos galima atsisakyti?

      • Agniux parašė:

        O vaikas pasiprase pats buti pagimdomas, ar tevai blaiviai norejo jo?
        Jeigu blaiviai norejo,kodel vaiko atsakomybe yra jo tevai?
        Taip, tarpusavio meile ir supratimas yra kitas reikalas, bet tevams tu tikrai nieko neskolingas uz vaikyste!… ir ju nemiegotas valandas…

  3. na parašė:

    sutinku su visu straipsnio teksto. taciau buna visokiu variantu.
    Vienos zinomos brangenybiu firmos savininkas su savo jaunaja zmona nemusdavo savo sunaus, jie tesiog ramiu balsu liepdavo 4meciui nustoti keiktis,nustoti spjaudytis ir nusirmaninti. Arba tesiog nekreipdavo demesio kol taip vadinama vaiko isterika praeidavo. o tas vaikas ir 5 ir 6 ir 7 tevams taip besielgiant atviru tekstu siusdavo teva ant 3 raidziu ir spjaudavo mamai i veida. Lupti ne karto negavo. Ir kas uzaugs is tokio?manau su laiku apsiramins ir net su grazia kauke uzdengs savo laukine prigimti, tik visa tai islis jau jo seimoje.
    Kitas pvz. Jie jauni tevai, jis It imones savininkas,turtingas. Ji nedirbanti turtingo savininko zmona. GRazus pokalbiai apie keliones, stilingus automobilius ir t.t. o ju 4etis tuo metu ju seimos drauga aplaiste kazkokiu gerimu ir dar pasiunte ant 3 raidziu. turtingo savininko zmona tik nusijoke (koks smaikstuolis). 4etis po to ir kita ponia aplaiste.visi tik smagiai juokesi (aisku ne ponia ir vyras). Po to 4etis pastume kita 5eti ir butu jam per galva uzvares su beisbolo lazda jei ne jo tetis,kuris sugebejo sudrausminti ta 4eti ir net pasakyti ju tevams apie tai. O tiems dzin:)tikrai jie nemuse to vaiko,tik ramiu tonu prasydavo nusiraminti. Taip vaikas elgiasi ir iki siol. DAbar jam 10 metu, musa bendraklasius, siuncia mokytojus ant 3 raidziu ir t.t.
    Manau visa esme drausmeje ir kontroleje. Zmogus nera gyvunas kuris elgiasi kaip nori, jei esi homo sapiens tai mastyk, tik iki 5 metu vaikas jau turi buti visiskai susiformavus asmenybe. Ir jei pliaukstelejimas buvo, tai po jo turi buti pokalbis apie priezastis. Ilgas ir nuobodus pokalbis.
    Vaikai turi myleti ir gerbti tevus. Tai santykiu esme.

    • Darau, Blė parašė:

      Na. Gerbiamasis kalbate apie kitokią bėdą: ribų nebuvimą. Mušimas su tuo, atleiskite, bet nesusijęs. Drausiminimas gali būti ir fizinis, ir ne, bet tai neturi būti smurtas. Sugriebti vaiką ir apginti kitą nuo jo — tai ne smurtas. O pliaukštelėjimas už kažką — tai smurtas. Reikia skirti sutramdymą nuo baudimo. Tai slidi ir plona riba, bet ji yra.

      Kažko pasakymas ramiu tonu ir nieko nesiėmimas — tai yra tas pats, kas nieko. Vaikai turi pajusti pasekmes už savo veiksmus. Jei vaikas netinkamai elgiasi svečiuose, tai galima jį iš ten išsivežti namo. Aišku, galbūt labai norisi dar patiems pasėdėti, bet reikia per save perlipti.

      Jūsų pateikti pavyzdžiai tik parodo vieną dalyką: vaikai elgiasi taip, kaip mes jiems leidžiam. O su mušimo tema jie niekaip nesusiję.

      Va dėl pokalbių teisybė — jie turi būti visada. Bet drausmei, elgesio kontrolei fizinės bausmės nepadeda. Fizinis sutramdymas, gynyba — tai ne tas pats. Jei vaikas kažką puls su lazda, tai tikrai tik durnas gali sėdėt ir „ramiai“ liept nustot. Bet nereikia atėmus lazdą paskui dar papildomai kuo nors užvažiuot — tai bus tik parodymas, kad puolimas su lazda buvo geras dalykas.

    • Skirmantas parašė:

      Vaikai elgiasi taip, kaip elgiamasi jų aplinkoje.

      • Siaubas parašė:

        Tas tiesa. Pamenu buvo tokia pora, kuri dažnai konfliktuodavo iki apsistumdymų, bet abudu nuoširdžiai nesuprasdavo, kodėl jų dvimetė duktė labai mėgdavo muštis?
        Vaikuose nėra nieko, ko ten nebūtų įdėję tėvai – per amžius amen.

  4. As parašė:

    Kalbate apie mušimą… O psichologinis smurtas (alia pamokslai ir pan. “kapsėjimai į dūšią“) kaip? Galiu patvirtinti su ne vienu atveju, jog “pliaukštelėjimai“ ar netgi diržas yra vieni niekai, palyginus su tėvų bambėjimais ant vaikų. O tokių dalykų nelabai kas kelia viešumon, ypač kai tėvai net nesupranta to. Ir kai pamatuoti visiškai nėra kaip… O pasekmės gali būti žymiai blogesnės, nei nuo pliaukštelėjimų.

    • Darau, Blė parašė:

      Minėjau šitoj rašliavoj, kad apie psichologinį smurtą — kitą kartą. Su mušimu susijęs tiek, kad tai irgi smurtas. Be to, fizinį smurtą taikantys tėvai dažnai ir psichologiškai mėgsta veikti.

      • As parašė:

        Tikrai nebūtinai abu veiksniai būna. Ir dar pabrėžiu, jog vien tik fizinis smurtas pakeliamas žymiai lengviau, nei vien tik psichologinis ar jų derinys.

  5. Jonas parašė:

    Kaikada vienas pliaukstelejimas per uzpakali vertesnis nei simtai pamokymu ypac tas bambejimas visa para kad tu blogai padarei tikrai gali isvesti is kantrybes bet ka , cia svarbiausia laiku ir vietoje , o del smurto pazystu neviena seima kur smurtauja vaikai pries tevus nors niekada tevai nera pakele rankos pries savo vaikus , o va su draugais jie visada buna geri vien del tuo kad jei kas netaip tuoj gautu i lempa . Arba naujausias pvz.vyriskis pamates sunu gerianti ir rukanti dave per galva , o jis pasiskunde vaiku tarnybai ir gavo metus kalejimo , o vaikas 10 tukst.lt kompensacija uz fizini smurta , o kol tevo nera istisai vyksta isgertuves ir niekas nenori kistis nes visiems jis grasina teismu .

    • Darau, Blė parašė:

      Tamsta pats sau prieštaraujate. Laiku ir vietoje reikia auklėjimo. Kai tas daroma diletantiškai, tai rezultatai atitinkami. Nekontroliuojami yra tik tie vaikai, kurie turi faktinių sveikatos sutrikimų, o tokių, sutikite, yra mažuma. Todėl viskas priklauso nuo tėvų. Jeigu jie nepersistengia gyventi pernelyg patogiai.

  6. Jonas parašė:

    Auklejimas yra toks padarei gera darba gauni koki atlygi jis gali buti tik pagyrimas ar kazkas materialaus , o bloga bausme kaikada veiksmingesne buna fizine , o visa kita tai tik mokslininku plepalai ir daugiau nieko su tais pamokymais kurie mazam vaikui visai neidomus ir jis ju nesupranta ar netgi priesinasi jiems va kai gauna per uzpakali kokius 2 ar 3 sykius per metus jis visai kitaip pradeda galvuoti apie tuos blogus poelgius dazniau nerekomenduociau nes prie visko priprantama taipat ir prie musimo ir jis tampa neveiksmingas .

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s