Turime iš senų laikų trikojį fotoaparatui. Na, jį įsigijom prieš dešimt metų Japonijoj, kai ten sugalvojom Ueno parke naktinių nuotraukų padaryt. Turėjom tada tokią muilinę Canon A95, kuriai įsigijom ir atitinkamą trikojį.
Tas trikojis va toks, kišeninis, bet kojos išsitempia gal iki 80 cm:
Man jis šiais laikais visai tinka filmavimui su kompaktiniu fotoaparatu, bo abu yra lengvi ir kompaktiški. Dar kartais aš ant jo įtaisau nuotoliniu būdu valdomą blykstę.
Tačiau kadaise aš padariau vieną klaidą: pabandžiau ant šito trikojo uždėt veidrodinį fotoaparatą. Labai greitai jis pradėjo nelaikyti horizontalios ašies, su kuria fotoaparatas kraipomas aukštyn-žemyn. Trikojis buvo užmestas keleriems metams į stalčių, netgi jau ruošiausi jį parduoti, kol neatsirado tas filmavimo panaudos atvejis. Pagalvojau, kad reikia pažiūrėt, kas gi ten viduje, o gal kas nors pataisomo?
Problema pasirodė labai aiški:
Bandant kompensuoti veidrodinio fotoaparato svorį ir vis labiau priveržiant trikojo rankenėlę buvo „suėstas“ atraminis konusas.
Kadangi didelės jėgos dabar nereikia ir nebesiruošiu ant šito štatyvuko visokių sunkiasvorių monstrų karti, tai taisymas apsiribojo paprastos „šaibos“ įdėjimu po veržiančiuoju varžtu:
Dabar svarbu tik per daug neatleisti, kad poveržlė neiššoktų. Tačiau daiktas tapo vėl visai naudojamas. Na, kol nesusiės galutinai.
Darau, blė 
[…] Turiu dar nedidelį ir seną Hakuba trikojį, apie kurio remontą kažkada rašiau: […]