Filmas: Predestination

Žinau, kad nuskambės nekaip. Bet mintis ne mano, tai kaip ir citata, tik šaltinis nežinomas. Trumpai tariant šitaip: pažiūrėjus šį filmą pareiškimas „Užsipisk“ tikrai įgis naują prasmę ir nebeskambės taip, kaip iki šiol…

Jau turbūt ne kartą minėjau, kad mėgstu fantastiką ir ypač laiko keliones. Šis filmas kaip tik toks ir yra. Fantastika, laiko kelionės ir viskas susipynę.

Amžiais filosofai pjaunasi, ar žmogus turi likimą, ar laisvą valią. Predestinacija — tokia sąvoka, kuri reiškia, jog viskas iš aukščiau yra numatyta ir vyksta tik taip, kaip gali vykti. Kitaip sakant, visi mūsų poelgiai ir mintys yra tarsi įrašo pragrojimas. Mums atrodo, kad kažką darome ir sprendžiama, bet visa tai yra tik dievulio sukurtas „filmas“.

Kadangi man su religija ir visom aukštesnėm jėgom draugauti nepavyksta ir vietoj Biblijos man geriau biologijos ir fizikos vadovėliai, tai aš predestinacija nelabai ir tikiu. Žinoma, kai pasižiūri į savo nueitą gyvenimo kelią, jis yra tik vienas. Bet ar priekyje yra tik vienas kelias – tuo aš abejoju. Vieno žmogaus gyvenimą patikrinti ir pasakyti, ar jį likimas nulėmė, ar paties žmogaus laisva valia, neįmanoma. Statistiškai per maža imtis. Bet ta pati statistika parodo, kad pasirinkimas gali keisti žmogaus gyvenimą. Sakykim, statistiškai aišku, kad jei sportuosi ir normaliai maitinsies, greičiausiai gyvensi jei ir ne ilgiau, tai bent jau sveikiau ir kokybiškiau. Be abejo, jei jaunystėje pateksi į avariją, nelabai bus svarbu, ar valgei salotas, ar ėdei fritkes. Bet į avariją ar kitą nelaimingą atsitikimą, deja, atveda ne likimas, o taip arba tiesiog įvyksta, arba vėlgi pasireiškia tas pats pasirinkimas. Tik nebūtinai nuosavas.

Na, užtai filmas yra apie visišką predestinaciją.

Jei netyčia skaitėte „Vikingą Kolumbą“, tai turėtumėte žinoti apie savarankiškai egzistuojančią laiko kilpą. Na, toje knygoje herojus pats sau paduoda popierėlį su schema. „Vyresnis“ herojus nukeliauja kiek į praeitį ir „jaunesniam“ sau paduoda tą popierėlį. „Jaunesnysis“ įsideda tą popierėlį į piniginę ir daro kažką toliau. Kol pasiekia tą tašką, kai tą patį popierėlį išsiima iš piniginės ir įteikia pats sau. Va čia ir klausimas geras: kas gi tą popierėlį sukūrė ir kas ant jo schemą nupaišė? Atsakymas įdomus: ogi niekas ir tas popierėlis yra tiesiog todėl, kad yra, nes jis yra visiškai savarankiška laiko kilpa.

Rekomenduoju šį filmą visomis keturiomis ir duodu jam 10 balų iš 10. Žiauriai patiko.