Kam man reikalingas Raspberry Pi?

Posted: 2015-02-27 in Pezalai
Žymos:

Raspberry Pi Mindmap | Darau, blėBuvo čia toks komentaruose klausimas, apie praktinius ir teorinius Raspberry Pi panaudojimus buityje. Na, aš turėjau šiokių tokių iliuzijų prieš įsigydamas pirmąją Avietę, bet visgi vėliau daugumos jų atsisakiau ir „susiklijavau“ paprasčiausią naminį serverį. Raspberry Pi 2 dabar to serverio funkcijas atlieka dar geriau ir efektyviau, tad galiu tik pasidžiaugti.

Dar kyla klausimas, o kodėl visgi Raspberry Pi, o ne koks Banana Pi, Orange Pi, Olinuxino, O-DROID ir pan. Atsakymai paprasti: kaina ir veikimas. Raspberry Pi kainos kol kas niekas normaliai neapdėjo, o veikimas visokios aparatūros, tiek, kiek jos yra, yra gan geras, nes Raspberry Pi turi stiprią ir plačią bendruomenę. Tiesa, šis aparatėlis turi ganėtinai ir trūkumų bei ribojimų, na, bet man jis patinka. Spręsdamas kai kurias problemas aš nuolat specialiai ieškau ir kaip jas spręsti su kitais mažais kompiuteriais: Banana, Itead, Motorola ir kitais. Turiu pripažinti, kad Raspberry Pi būna daugiausia informacijos. Jei netikite, bandykite patys, aš ne prieš.

Aš apskritai seniai svajojau apie naminį bent jau failų serverį. Bet visada gailėdavau elektros. Turėjau minčių kažką užskurti galbūt su MicroATX plokšte ir 2,5″ diskais, bet vis nepasiryždavau. O Raspberry Pi kažkaip sudomino. Naminis serveris naudoja 5-6 W elektros energijos — tai tikrai labai neblogas rezultatas. Įjungus standžiojo disko energijos taupymą — vidutiniškai dar mažiau.

Deja, Raspberry Pi neturi SATA jungties, kurią turi dalis konkurentų. Jei ruoštumėtės daryti tik paprastą failų serverį — tikrai geriau būtų kažkoks kompiuteriukas su SATA jungtimi. Ir dar, pageidautina, su 1 GB/s ethernet skyle.

Taigi kam aš naudoju Raspberry Pi? Ogi štai.

Failų serveris

Mano Avietėje sukasi SMB ir NFS tarnybos. NFS — normaliems kompiuteriams, o SMB — visokiems invalidams ir windauzams.

Kartais, kai reikia prisijungti iš neaiškių vietų, naudoju SFTP, kuris sukasi kaip SSH serverio dalis.

FTP nenaudoju, nes nematau tikslo — jei jau yra NFS ar SFTP, tai kam dar vienas demonas…

Atsarginės kopijos

Atsarginėms kopijoms naudoju visas aukščiau išvardytas tarnybas ir kai kurias atskiras paties serverio pusėje. Sakykim, kasnakt prasisuka lftp skriptukas, kuris padaro vieno man svarbaus FTP serverio kopijas.

rsync metodu tiek per SSH, tiek per NFS, darausi darbinių ir kai kurių asmeninių dokumentų kopijas.

Taip pat sukasi specialus demonukas, apsimetantis Apple tarnyba ir ten keliauja su Time Capsule suderinamos atsarginės kopijos.

Pastaruoju metu testuoju ir bandau BitTorrent Sync. Jei pasiteisins, reikalas bus užkurtas pilnu pajėgumu.

Git

Avietėje sukasi git tarnyba, kur aš saugau savo asmeninius projektus. Įvairios programos, brėžiniai ir kai kurie dokumentai. Tam naudoju gitolite, supaprastintą git versiją, lengvutę tokią. Kaip tik visokioms avietėms tinkamą. github aš nesinaudoju, nes kuriu pakankamai daug autorinių dalykų, ne atvirojo kodo. Todėl asmeninė saugykla yra labai praktiškas dalykas.

Torrentų serveris

Labai patogu turėti atskirą torrentų serverį, kuriam numetei torrent failiuką ir gali pamiršti. O parsiųstu turiniu naudotis per failų serverį. Šito irgi seniai norėjau, nes laikyti įjungtą kurį vieną kompiuterį visgi nesąmonė. Jei parsiunti į vieną, o naudotis reikia kitame, vėl problemos. Tad centralizuotas daiktas yra jėga.

OpenVPN serveris

Taip pat baisiai geras dalykas tiems, kam to reikia. Kad ir prie naminio failų serverio prisijungt iš bet kur. Ar pasidaryti normalų internetą viešint svečioje šalyje su apribojimais (pvz. kai kurie viešbučiai neleidžia naudotis Skype arba kai kuriose šalyse negali normaliai naudotis YouTube).

Kaip minėjau, antroji Avietė beveik išspaudžia mano pilną interneto greitį, o tai jau šis tas. Pirmajai trūko resursų. Ir tai, naudojant ne kokį tai naglą AES, o sąlyginai greitą ir paprastą Blowfish šifravimą bei UDP srautus.

Spausdintuvo serveris

Be abejo, būtų neprotinga neišnaudoti Avietės tokiam paprastam darbui, kaip spausdintuvo serveris. Ypač, kad ir spausdintuvas, ir Avietė mėtosi ant tos pačios palangės. Tiesa, spausdintuvą reikia įjungti mechaniniu jungikliu, nes aš nematau prasmės jį laikyti nuolat įjungtą, kai prireikia porą kartų į mėnesį. Arba rečiau. Tiesa, per CUPS yra problemų spausdinant iš Mac kompiuterių, gaunasi kažkoks labai kampuotas ir nekokybiškas vaizdas. Tiksliau, buvo. Su Antrąja Aviete ir Jessie dar nebandžiau. Jei nebus gerai, gal užkursiu kitokį serverį, ne CUPS.

Orų stotelė

Avietėje sukasi ir mano paties gaminta ir prijunga kreiva šleiva orų stotelė. Na, ne kažkas ten joje yra: du temperatūros davikliai lauke, vienas temperatūros ir drėgmės daviklis kambaryje, taip pat lauko ir kambario šviesos davikliai. Tarnybėlė sukasi ir nuskaitinėja daviklių informaciją, o per https galiu pasižiūrėti einamąsias reikšmes arba dienos/savaitės/mėnesio grafikus. Nieko ypatingo, bet visai smagu. Dar norėčiau slėgio daviklio, bet kol kas nesidomėjau ir neįsigijau. Tam naudojamas ADC konverteris per SPI magistralę, DHT22 daviklis su Adafruit tvarkykle bei Flask serveris Avietės viduje.

Nuolatinis konsolių hub’as

Kadangi darbe sėdžiu apsikrovęs maršrutizatoriais ir komutatoriais, man svarbu prisijungti prie jų konsolių per USB TTL ar kitus nuosekliuosius adapterius. Deja, aš ne visada sėdžiu prie tų įrenginių, o prieigos prie jų konsolių vis tiek reikia. Tad dabar ten iškeliavo mano pirmoji Avietė ir ji ten murkso ant stalo su USB šakotuvu, pilnu FT232 adapterių. Čia vienas iš mano „top projektų“, kurie siaubingai padidino komfortą. Avietėje sukasi krūva detachintų screen’ų su atitinkamais pavadinimais ir nereikia spėlioti, kuris /dev/ttyUSB* kuriam įrenginiui priklauso. Taip pat yra ir pora bevielio tinklo adapterių, kuriuos galima naudoti testavimui. Taigi ši Avietė įdarbinta „testlabe“.

Watchdog

Apie Avietės sargšunį jau esu rašęs ir neseniai esu jį minėjęs. Jį būtina susikonfigūruoti, jei jūsų Avietė netyčia užstrigtų, o patys nebūtumėte šalimais. Procesorius pats persikraus ir Avietė bent jau laikinai atsigaus. Na, nebent ji nuluš dėl kažkokios katastrofinės problemos: kas nors sudegs ar ten atminties kortelė staiga visiškai šaibom išeis. Nuo tokių dalykų apsaugoti gali tik antra avietė, dirbanti atsarginio mazgo režimu.

Medijos serveris

Bandžiau Avietę įdarbinti ir medijos serveriu, su XBMC (dabar Kodi). Nedžiugino tas reikalas, turiu pasakyt. Taip, tuos filmus, kuriuos Avietė gali dekoduoti aparatūriškai — viskas plius minus ok. Tačiau jei garso takelis DTS, tai pirmoji avietė jau dusdavo, nes garsas dekoduojamas, deja, tik programiškai. Taip pat XBMC sąsajos perdanga (kai fone sukasi filmas, tačiau naršote po failus) kuriama programiškai ir trūkčioja. Panašiai ir su antrąja Aviete — daug kas dar nėra atkuriama aparatūriškai. Taip pat su pirmąja Aviete buvo beviltiška peržiūrinėti didesnes nuotraukas — taip jau lėtai paišo… su antrąja geriau. Tačiau jau kuris laikas turiu Minix medijos centrą ir šita problema atpuolė. Ką reikia, jis iš Avietės pasiima per NFS, t.y. ji puikiai dirba už failų serverį prie dedikuoto medijos centro.

Su medijos serveriu dar bus problema, jei norėsite naudotis infraraudonuoju pulteliu — reikės prikabinti daviklį. Čia pliusas Banana Pi, nes pastarasis turi integruotą ne tik IR daviklį, bet ir WiFi adapterį. Tad Banana Pi galite naudoti ir be laidų, o Avietei reikės kokio nors adapteriuko. Nors aš griežtai rekomenduočiau įsigyti kokį nors Air Mouse ir dar su klaviatūra — tada bus patogu ir tiks prie bet kokios grafinės ar netgi tekstinės sąsajos.

Tiesa, Avietę galima drąsiai jungti prie kolonėlių ir joje užkurti mpd demoną, kuris dirbs už muzikinį ir srautinį serverį. Visai liuks. O ir susikonfigūruoti, kad Avietė vos užsikrovus pradėtų groti kokią radiją — visai paprasta. Na, tik reikia geros valdymo programulkės telefonui ar tapšninukui. Bet jei turite išmanųjį telefoną ar tapšninuką… kam tada muzikai ar radijai Avietė? Geriau jau Bluetooth adapteris prie garso sistemos… ar atskira nedidukė garso sistema.

O toliau…

O toliau viskas priklauso nuo to, ką norėsite daryti. Man užtenka ir to, kas viršuje aprašyta — labai banalūs panaudos atvejai, nieko stebuklingo. Bet yra įvairiausių ir atvirojo kodo, ir smarkiai komercinių priedų bei programinės įrangos. Sakykim, tinginiams, kurie nenori rūpintis savo sodu ir daržu, yra puikus sprendimas OpenSprinkler. Puikiai padaryta papildanti plokštė ir nerealiai patogi programinė įranga.

Galima su Aviete pasidaryti visą išmanųjį namą, jei tik yra noro. Sakykim, aš turiu mintį pasidaryti gerą skydelį Avietei, kuris su tarpiniu procesoriumi galėtų valdyti įvairią periferiją: elektros reles, įvairius valdiklius, galbūt netgi Dali mazgus. Ar man užteks įkvėpimo ir „smarvės“ tam — pamatysime. Greičiausiai ne, nes aš fantazuoti moku, o ką nors daryti paprastai tingiu. Kaip esminis Dali mazgas, Avietė mane labai žavėtų, bet kol kas dar nesu įsigijęs nė vieno suderinamo valdiklio ir nesu tyrinėjęs, Tad negaliu pasakyti konkrečiai. Aš pats gal daryčiau nuosavą RS-485 tinklą, bet vėlgi — nežinau ar verta. Nors va, išbandžiau Itead Studios gaminamas žalias PCB ir turiu pastebėti, kad gerų ir universalių valdiklių pasigaminimo galimybė mane vėl sudomino…

Kažkaip visur internetuose labai populiaru daryti visokių senų arkadinių žaidimų konsoles. Aš tame nematau visiškai jokios ypatingos naudos iš Raspbery Pi. Jei turite kompiuterį, jį tam ir naudokite. Tai gražūs, bet, mano galva, tušti projektai. Nu ir šiaip, panašiai, va, aš su Linux užprogramavau, kad lemputė mirksėtų! Geriau jau sulituok, kad ji mirksėtų su kokiu dviejų tranzistorių trigeriu…

Su Aviete galima padaryti ir namų apsaugos sistemą su IP kameromis ir sujungti su signalizacija. Dauguma net ir labai paprastų signalizacijų turi RS-232 ar RS-485 sąsajas, per kurias su jomis galima „šnekėtis“. Pasistačius namą man tai bus aktualu.

Tai va kaip ir tiek. Aš nieko ypatingo su Aviete nedarau. Darau tai, kas mano, kompiuterasto, poreikius patenkina. Kažkam gudresniam aš arba neturiu idėjų, arba laiko, arba abiejų. O didelio poreikio nėra. Kai jis atsiranda, kažką susilipdau. Dabar kol kas didesnis galvos skausmas įveikti plokštę su STM32 procesoriuku — tai padaręs galėčiau pradėti projektuoti savo įsivaizduojamą „gerą“ Avietės skydelį, kuris jai padėtų gausiau bendrauti su visokia išorine periferija.

Reklama
Komentarai
  1. Skirmantas parašė:

    Aš noriu patį turėti savo namų liokajumi. Kad man viską čia ką sau darai ir prifantazavęs man darytum ir prižiūrėtum.

    Nu arba pačiam reiks išmokt. Bet čia reiks ilgai kopti. Kaži ar sugebėsiu. Todėl noriu liokajaus 😀

    • Darau, Blė parašė:

      Tokio liokajaus, kaip aš, neįpirksi. Tad gal geriau mokykis 🙂

      • Skirmantas parašė:

        Gerai. O dabar gal gali dar kartą paaiškinti kas tas Rasbery? 🙂 Tipo plokštė su procesoriumi ir portais. O viduje kažkokia paprasta standartizuota OS specialiai optimizuota tam daiktui ir tokiai paskirčiai, kurias daug-maž išvardinai?

        T.y. kompiuteris, kurio paskirtis susiaurinta/optimizuota, kad nereiktų be reikalo elektros deginti?

        • Darau, Blė parašė:

          Skirmantai, Raspberry Pi yra kompiuteris. Tik mažas. Tai viskas. Jame sukasi Debian pagrindo (arba kitokio) Linux’as. Raspbery Pi 2 bus galima įdiegti ir Windows 10, bent jau maikrošitas taip žada. Tad tiek. Mažas, mažai elektros valgantis kompiuteris. O kaip jau jį panaudosi, priklauso tik nuo iškrypimo laipsnio.

          • Skirmantas parašė:

            O yra toks dalykas kaip Open HardWare? Čia gal tas atvejis?

            • Darau, Blė parašė:

              Kuo Raspberry Pi tikrai neapkaltinsi, tai atvirumu 😀 Nėra atviras hardwaras visiškai. Pagrindinis procesorius jau pakankamai jobnutas, plokštės schemos nepublikuojamos, nu ir panašiai. Jei nori kokio nors labai open, tai tada Olimex Olinuxino reikėtų pasidairyti, nors ten ne visai ta kategorija ir ne tokie galingi tie žaisliukai.

              Kalbant bendrai tai Open-source Hardware yra per akis.

    • Aidas parašė:

      Nauja profesija ateičiai, asmeninis namų sistemų administratorius 😀

      • Darau, Blė parašė:

        Jūs, Aidai, nesijuokite. Tokia profesija jau egzistuoja ir plinta vis labiau. Tiesa, dažniau, kaip šalutinė elektriko specializacija, bet gali būti, kad atsiras administratoriai su šalutine elektriko pakraipa.

  2. Miško Gyventojas parašė:

    Ieškau įperkamo programerio, kuris išspręstų (turbūt labai paprastą) dalyką 🙂
    Reikia, kad tokia avietė įrašinėtų IP kamerų vaizdus. Ir kad prisijungęs iš išorės (internetu) galėčiau juos peržiūrėti, arba stebėti tiesiogiai.

    • Darau, Blė parašė:

      Na, antrosios versijos Avietė jau ganėtinai galinga, kad galėtų suvaldyti kelias kameras. Siūlau pradėti ieškoti nuo „raspberry pi nvr“ arba „linux nvr“ ir bus matyt, kaip seksis. Gal paskaičius pasirodys, kad programerio nebereikia.

    • Skirmantas parašė:

      Tai kad tie lievi standartizuoti DVR’ai nėra itin brangūs. Ir turi interfeisą į internetą. Bet šiaip jau žiauriai lievą. Tas tiesa… Veikia tik per ActiveX :/

      https://seskine46.wordpress.com/2015/01/16/aplinkos-stebejimo-sistema/

      • Skirmantas parašė:

        Nu tiksliau seni DVR’ai. Nauji gal kiek brangesni. Šitus, kur toje nuorodoje, tai suveikė kaimynas. Padovanojo. Dovanotam į dantis gi nežiūrima.

        Nors dabar galvoju, gal reikia priimti iššūkį ir pažiūrėti – mažu kaip nors hackinasi ta senobė?

      • Darau, Blė parašė:

        Na, DVR’as yra tik viena dalis. O jei jau interfeisas lievas, tai jau nelabai patogu. Čia komentatorius iš miško, jaučiu, norėtų ko nors patogesnio, gal net HTML5 suderinamo, kad nebūtų ten jokių fliašų ir aktiviksų.

  3. Marius parašė:

    Failų, torrent serveris, backupai… Atrodo nemažai talpos reikėtų tokioms reikmėms? Rpi naudoja SD kortelę visgi, ar pakanka jos? Juolad naudojant Raspbian ją suformatuoja iki <3GB visos talpos.

    • Darau, Blė parašė:

      Diegimo metu Raspbian paklausia, ar išplėsti sisteminį skirsnį iki visos talpos. Bet sisteminiame skirsnyje kažką tokio veikti ir be reikalo drožti kortelę, be abejo, būtų nesąmonė. Net ir normalų kietą diską torrentams naudoti nesąmonė, reikia išskirti kokį nors atlikusį drožimui. Pas mane sukasi per USB pajungti diskai su btrfs failų sistema.

  4. as parašė:

    “kuriam numetei torrent failiuką ir gali pamiršti …“ t .y. kažkokia programa stebi tam tikrą katalogą ir jame atsiradus naujam torrent failui, automatiškai pradeda atsisiuntimą? Ko reikia tokiam funkcionalumui?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s