Taupymas: papildomi uždarbiai

Posted: 2015-02-21 in Pezalai
Žymos:,

Taupymas: papildomi darbai | Darau, blėKažin kada viena pažįstama pasakė: „geriau gaišti laiką ne galvojant kaip sutaupyti, bet papildomai uždirbant“. Ir negaliu sakyti, kad tame nėra kažkiek tiesos. Galbūt netgi ne taip ir mažai.

Aš truputėlį papasakosiu apie savo patirtį su papildomais uždarbiais ir apie kitus su tuo susijusius aspektus.

Apskritai čia mane užkabino toks straipsnis apie papildomus pinigų šaltinius. Paskaitykite jį, o po to grįžkite pas mane.

Tame straipsnyje man labai patiko viena tiesa: žmonės nesirūpina savo ateitimi ir tikisi, kad „viskas bus gerai“. Na, vietoj taupymo ima paskolas, vietoj gyvybės ir sveikatos draudimo pasikliauna „Sodra“, vietoj ramios senatvės tikisi valstybinės pensijos… ir taip toliau. Aš, žinoma, nekalbu apie protingus žmones, kurie yra savarankiški ir pasitiki tik savimi ir savo jėgomis. Tokių tikrai yra ir jie sugeba pasirūpinti ir savo, ir savo šeimos ateitimi bei gerove negandų atveju.

Daug kartų pateikiau šį pavyzdį iš savo paties gyvenimo ir dar kartą pateiksiu. Apsigyvenau kartu su savo dar būsima žmona nuomojamam butelyje. Alga buvo apie tūkstantį litų. Išgyvenom dviese. Išsilaikėm tą butuką. Turėjom pinigų pavalgymui, kurui, mažoms kelionėms po Lietuvą tėvynę, nusipirkdavom šio to papildomai ir atsidėdavom juodai dienai. Iš tos vienos mano nedidelės algos. Paskui ir žmona susirado darbą, mūsų buitis ir būtis tapo malonesnė ir paprastesnė.

Esmė tame, kad niekada nesu gyvenęs be „atsarginės kojinės“. Niekada. Netgi būdamas mokinukas ar studentas su labai ribotomis pajamomis kažką laikydavau pasidėjęs. Ir dabar netgi stebiuosi, kaip būdamas mokinukas sugebėjau užgyventi tris kompiuterius. Taip, padėjo seneliai, padėjo tėvai, bet visada kažko laukiau, kažkur lindau, kažką dariau, kad tik tų pinigų kažkaip gaučiau ir atsidėčiau. Ir nebuvo taip jau labai lengva.

Taigi minėtas straipsnis yra teisingas vienu požiūriu: reikia rūpintis savimi ir savo ateitimi, turėti atsargų, būti pasiruošusiam atremti gyvenimo netikėtumus ir visokias kitas galimas negandas. Tačiau vienu atžvilgiu man tas straipsnis nepatiko.

Man nepatiko peršama mintis, kad vos ne kiekvienam privalu turėti po kelis darbus. Na, taip mano smegenys interpretuoja, kas ten parašyta. Jei dirbi vieną darbą, tai esi asilas.

Iš tiesų aš tokiam požiūriui nepritariu. Aš sutinku, kad galima kartais prie savo pagrindinio darbo papildomai „pachaltūrinti“. Padaryti papildomų darbų, tame pačiame darbe daugiau pasėdėti ir už tai gauti (jei tai įmanoma), užsisukti pasyvių pajamų ir panašiai. Taip, galima. Tačiau linkiu nepasiduoti manijai užsidirbti papildomai kuo daugiau.

Pažįstu net ne vieną vyriškį, kurie dirba savo darbą ir dar papildomai: ir vakarais, ir savaitgaliais. Vaikų jie turi tik todėl, kad to lyg ir nori žmona, ir lyg ir taip priimta. Nors ryšio su tais vaikais ir su ta žmona nelabai daug yra — o iš kur bus, jei visą laiką dirbi?

Žinote tokią piramidę: „greitai, pigiai, gerai“? Na, niekada visi trys dalykai neįmanomi. Kažkuris vienas atmetamas kaip minimum. Jei pigiai ir gerai, tai lėtai, jei greitai ir gerai, tai brangiai ir t.t. Gyvenime tas pats. Minėtame straipsnyje siūloma likusias keturias „gyvenimo“ valandas paaukoti papildomai veiklai. T.y. iš viso dirbti 12 valandų per parą. Kaip ten bebūtų, bet tai yra absurdas, nes toks gyvenimas arba atsibosta, arba yra nepilnavertis ir nuo to kažkas kenčia. Taip gyventi gali tik viengungiai — bet vien dirbant irgi galima nukvakti. Gerai, jei po darbo galima užsiimti kažkokia super-duper mėgstama veikla, nuo kurios rauna stogą ir dar pinigų įbyra. Bet sutikim, kad ne visada taip jau ir būna. Be to, bandymas iš bet kokios veiklos išlaužti pinigų kitą kartą pačią veiklą nepataisomai apkartina.

Tęsiant apie gyvenimo piramidę gaunasi taip: šeima, darbas, laikas sau. Na, dar šioje „piramidėje“ yra ketvirta dedamoji, kuri vadinasi „miegas“. Kartais laiko „pasidaroma“ miego sąskaita. Bet tik trumpam, organizmas nepritekliaus ilgai neneša. Čia va citatėlė iš knygos „Laimės projektas“ — „miegas — tai naujasis seksas“. T.y. miegoti yra būtina.

Kaip matote, piramidėje „šeima, darbas, laikas sau“ nelabai lieka laiko papildomai veiklai. Jeigu ja užsiimsite, vienas iš tų trijų dalykų nukentės. Miegą atmetam, jo liesti negalima (arba bent jau tarkim, kad liesti negalima).

Ką rinksitės? Ką aukosite dėl papildomo uždarbio? Tai bus jūsų asmeninis reikalas.

Aš esu nemažai savo gyvenime „prisichaltūrinęs“. Nuo to dažniausiai kentėdavo šeima arba laikas sau. Darbo stengdavausi maksimaliai neliesti, nors, turiu pripažinti, kad per ilgas išvykas darbiniais tikslais kartais ir darbo metu ką nors nuveikdavau „į šalį“.

Programuotojui gauti papildomos veiklos nesunku. Bet mane nuo pat pirmųjų chaltūrų erzindavo pats faktas: kodiju darbe ir dar grįžus namie kodyti. Žinoma, gerai būdavo tie papildomi pinigėliai, kiekvienas pliusas — ne minusas. Bet ir išvargindavo. Dėmesys ne tas, paskui poilsis ne tas, o paskui ir moralė žlunga bei motyvacija velniop eina.

Vėliau pakeičiau kryptį. Sutikdavau imtis tik tokių darbų, kurie nesusiję su tiesioginiu darbu. T.y nieko neprogramuodavau. Rašydavau, fotografuodavau, iliustruodavau, versdavau, maketuodavau… netgi ir palitavęs esu kažką. Bet jokio programavimo!

O dar vėliau atsisakiau visų papildomų darbų. Liko „normali“ piramidė, kurioje darau tai, ką noriu. Šis tinklaraštis, visokie elektronikos darbeliai, kita veikla — visa tai iš „laiko sau“. Iš šių pomėgių nesistengiu uždirbti, darau tai tik savo malonumui. Ką už tai gaunu? Ogi laimės trupinėlį, kuris kaupiasi mano laimės piramidėje. Geriau būti laimingam, nei persidirbusiam.

Kažkuriame „chaltūrų“ etape apsisprendžiau, kad imsiuos tik tokių chaltūrų, kurios vertingos. Na, smarkiai viršija tiesioginio darbo išraišką pinigais. T.y. jei vakare prisėdęs porai valandų galiu uždirbti visos dienos uždarbį — tai „apsimokanti“ chaltūra. Jei mažiau — nelabai. Na, pusės dienos uždarbis per porą valandų — priimtina.

Grubiai tariant, verta užsiimti papildoma veikla, jei jos, sakykim, valandinis įkainis yra bent jau dvigubai didesnis už įprasto darbo. Nesvarbu, koks tas darbas: ar samdomo darbuotojo, ar laisvo konsultanto, ar verslininko. Ir dar, sakyčiau, tikrai neverta dirbti ilgesnių, nei 10 valandų, darbo dienų. Nebent išimtiniais atvejais. Bet jei nuolat užsiimate papildomais darbeliais, turėkite šį skaičių omenyje.

Priklausomai nuo tiesioginio darbo specifikos kartais pati geriausia „chaltūra“ — papildomos valandos. Esu dirbęs tokioj darbovietėj, kur kiekviena papildoma valanda būdavo apmokama. Arba apmokama didesniu tarifu — dar geriau. Nenutrūksta minties gija, nereikia persimesti prie kitos veiklos, o pinigų daugiau.

Geras būdas „užsidirbti papildomai“ — važinėti į komandiruotes su dienpinigiais. Ypač į visokias airijas ir vokietijas, kur dienpinigiai gan dideli. Bet iš gyvenimo piramidės tada labiausiai nukenčia šeima.

Esu gyvenęs ir dirbęs Tokijuje. Ten kolegos japonai sėdėdavo nesveikus viršvalandžius. O esmė paprasta: darbo diena nuo 8 iki 11 valandų vertinama taip pat. O štai nuo dvyliktos valandos pradedami skaičiuoti viršvalandžiai. 14 valandų atidirbęs japonas gauna dviejų dienų (16 val. normaliu ritmu) atlygį. Nu ir sėdi jie ten, kaip išprotėję. O kai kurie išprotėdavo realiai, du kolegos psichuškėse buvo atsidūrę… aš stengdavausi daugiau 10 valandų nesėdėt, bet jausdavausi kaip koks durnelis iš kontoros išeidamas.

Taigi pabrėšiu dar kartą: papildomi darbai turi būti pelningi ir negalima persidirbti. Galvokite apie savo gyvenimo piramidę. Visų pinigų vis tiek neuždirbsite. Galite, aišku, pagalvoti, kiek savo gyvenimo laiko galėtumėte paaukoti arimui keliais frontais ir kokiam tikslui. Jei nėra tikslo, o tik norite šiaip daugiau pinigų susikaupti — geriau ramiai leiskite laisvalaikį. Jei norite pasistatyti namą ar kažką didelio nusipirkti, tada galbūt verta kažkiek paarti. Bet nepamirškite, kad būtinai reikės sustoti.

Štai kas tame straipsnyje neatskleista, bet kažkur užslėpta yra — verta turėti kelias profesijas arba amatus. Be savo pagrindinio darbo esu uždirbinėjęs pinigų dar penkiais būdais. Iš tų penkių su kokiais dviem greičiausiai galėčiau išgyventi. Nesu bandęs, bet jaučiu, kad galėčiau. Tad kas kažkiek laiko stabtelėkite ir paklauskite savęs, ką mokate. Už ką jums galėtų žmonės mokėti. Ką galite padaryti gerai ir dar geriau ir ko galite išmokti.

Jei savo darbe jaučiatės nesaugiai ir jo netekimas jums būtų tragedija, tai pats laikas tokį darbą ir keisti. Kartu su profesija. Užsibuvimas bet kokiame rizikingame darbe be plano „B“, „C“ ir „D“ — nieko gero. Gali įvaryti neurozę ir kitų bėdų.

Citata iš „Milijonieriaus užrašų“: „turtingi mokosi visą gyvenimą, o vargšai ir taip viską žino“.

Taigi santrauka:

  • Gyvenimo piramidė: šeima, darbas, laikas sau
  • Papildomo uždarbio laiko įvertis bent dvigubai didesnis už nuolatinio darbo
  • Papildomu uždarbiu užsiimkite dėl konkretaus tikslo, o ne dėl „daugiau pinigų“
  • Visa darbo diena su papildomu uždarbiu: ne daugiau 10 val.
  • Turėkite alternatyvių profesijų/amatų
  • Nuolat mokykitės

Geri uždarbiai:

  • Viršvalandžiai tiesioginiame darbe (be abejo, apmokami ir ypač didesniu tarifu)
  • Darbinės kelionės į „geras“ dienpinigiais šalis
  • Niekaip nesusiję su tiesioginiu darbu — lengviau kūnui ir smegenims
  • Pasyvių pajamų užsukimas
  • Tiesiog smarkiai brangesnės už tiesioginį darbą, bet laikinos, veiklos

Tiek pezalų šiandienai.

Advertisements
Komentarai
  1. Siaubas parašė:

    Dažnai matau tokių verslininkų Lietuvoje, kurie aria po 360 dienų į metus bent po 10 valandų į dieną. Jie dirba kur nors samdomais darbuotojais, turi porą paralelinių verslų ir bet kuriuo dotuoju momentu daro bent kelias chaltūras. Jų veiklos būna dažnai klaikiai neefektyvios, nes jie apsiima daryti viską: ir vadovauti projektams ir daryti pardavimus, ir vesti apskaitą, ir konsultuoti, ir viešais ryšiais užsiimti, ir kitą kartą dar prie staklių pastovi ar padeda fūras pakrauti.
    Daug kam rodosi, kad tokios barbės devyndarbės taip smaugiasi dėl pinigų, bet pastoviai su jais bendraujant, galiu pasakyti, kad nė velnio – jie tiesiog bėga nuo gyvenimo. Vieni svaiginasi alkoholiu ar heroinu, o jie darbu, kuris leidžia užmiršti asmeninį gyvenimą.

  2. Siaubas parašė:

    Ir taip ir ne – tokiems žmonėms nebūtų protinga pradėti šeimos, bet kitą vertus – bėgimas nuo jos tėra simptomas, bet ne tokį elgesį skatinanti priežastis. Neturės vaikų, bėgs nuo tėvų, ar kaimynų ar dar kažko.
    Čia yra daugiau poreikis išspręsti savo emocines problemas ir investuoti daug laiko į savęs pažinojimą, o tik tada jau pradėti gyventi.

  3. Siaubas parašė:

    Laikas daug ką keičia. Stabiliai transliuok aiškią, koherentišką žinutę ir anksčiau ar vėliau prasimuši.

  4. Kažkas parašė:

    Na, ką galiu pasakyti – tikrai gera straipsnio mintis. Bent jau aš, pritariu visom keturiom. Taip pat programuoju, tai nuovargio periodu buvo tokia mintis – kad gal specialybę ne tą pasirinkau, kad nebeįdomu. Bet užteko pailsėt – vėl viskas tvarkoje. O dėl kelių amatų – taip pat teisybė. Ir protiškai pailsi, ir galimybių daugiau.

  5. Kazys parašė:

    Truputis paskaičiavimų, tik nevalstybine kalba, o dar ir laikas ne pats tinkamiausias… http://habrahabr.ru/post/252543/

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s