Kava kava… juoda kava – šviesi galva

Aš mėgstu kavą. Labai. Geriu ją nuo kokių 13-14 metų. Daugybę kartų analizavau, ar kava yra žalinga žmogaus organizmui, ar nelabai/visiškai ne. Visos išvados veda prie vieno: man kava skani ir šį blogą įprotį galiu sau leisti. Bet kokiu atveju, sveikatai ir gyvenimui yra kur kas žalingesnių dalykų, o ir šiaip – viskas blogai ir visi mes mirsim.

Taigi kavą mėgstu. Esu bandęs ir mesti ją gerti. Porą kartų dėl įsivaizduojamų sveikatos bėdų (priežatys pasirodė beesą įdomesnės ir su kava nesusiję), porą kartų – kad įrodyčiau pats sau, jog galiu ir be kavos gyventi. Tikrai galiu, bet neturiu jokios rimtos priežasties to daryti – tai gal geriau gersiu aš ją toliau ir galvos nesuksiu.

Jeigu nesatę domėjęsi, tai galiu pasakyti tiek: kavos žalingų poveikių yra trys:

• Kava yra adiktyvi (tiksliau, kofeinas joje). Tiesa, tai ne poveikis, o labiau rezultatas. Tai yra blogai tik ta prasme, kad kofeinas kažkiek pakeičia tam tikrų receptorių struktūrą. Kavą metus gerti jie atsistato. Šiame adiktyvumo/atsistatymo cikle nėra jokių mokslu pagrįstų pakenkimų sveikatai, ko, tarkime, apie alkoholizmą nepasakysi.
• Kofeinas šiek tiek didina skrandžio rūgštingumą. Bet tik šiek tiek. Žmonėms su sveikais ir apysveikiais skrandžiais tas įtakos neturi. Žinau, nes turiu trauminį pažeidimą, kuris nuo kavos nei blogėja, nei gerėja. Be to, šis poveikis visiškai eliminuojamas kavą geriant su pienu – o aš kaip tik tokią ir mėgstu.
• Kava po riebaus maisto kelioms valandoms „sugadina“ komunikaciją tarp žarnyno ir kasos, todėl kraujyje smarkiau pakyla cukraus kiekis. Po to užkandus saldumynų ar įkalus angliavandenių papildomas cukraus kiekis irgi kurį laiką sunkiau apdorojamas. Čia yra rimtas reikalas, bet prisiėdus cepelinų galima popietinės kavos ir negerti, o ir šiaip – nėra ko kasdien riebiai ėsti.

Sveikatai naudingų poveikių irgi yra prigalvota, net ir kofeino, bet čia jau reikia giliau pasidomėti. Yra statistinė studija, kad kavą geriantys žmonės vidutiniškai ilgiau gyvena, bet statistika gali rodyti ir ne tiesiogines, o socialines ar panašias koreliacijas. Taip pat yra visas sąrašas ligų, kurių tikimybė vartojant kavą sumažėja, įskaitant Parkinsono ligą, bendrines demencijas, prostatos ir smegenų ligas. Yra netgi marketinginis triukas apie antioksidantus kavoje. Bet vėlgi – man tai nelabai rūpi.

Kava taip pat žmones veikia skirtingai — tai natūralu. Aš esu vidutiniškai jautrus kavai — man detoksikaciniai simptomai kavos negeriant pradeda reikštis antrą dieną. Jautresniems žmonėms užtenka pusdienio — jie tiesiog pradeda iš proto kraustytis dėl antro ar trečio puodelio kavos. Taip pat turiu gerą kofeino toleranciją: nuolat gerdamas kavą nejaučiu diuretinio kofeino poveikio ir galiu gerti ją net ir vakarais. Kavoholikams būdingi mieguistumo svyravimai man būdavo tol, kol į kavą dėdavausi du šaukšteliu cukraus. Dabar kavą geriu be cukraus arba su vienu šaukšteliu (turkišką, prancūzišką ir tirpią) ir to svyravimo nebejaučiu. Tad cukrus produktyvumo atžvilgiu blogiau, nei kofeinas — bet konkrečiai man, jūsų fiziologija gali kapitaliai skirtis. Be to, mano natūralus spaudimas yra gan žemas, tad truputis kofeino man visai į naudą.

Aš per kelis įrašus išpasakosiu keletą kavos paruošimo būdų. Pats niekada neplikau kavos puodelyje – į šį būdą žiūriu kiek paniekinamai, man jis prilygsta kavos gadinimui. Jei galiu rinktis, tai vietoj užpiltos maltos kavos geriu tirpią.

Apie kavos aparatus papasakosiu labai mažai. Pats namie neturiu ir kol kas neplanuoju įsigyti. Gal ir norėčiau ko nors espresso pasiruošimui, bet greičiausiai tai būtų rankinis Europicola aparatas, o ne kavos kompiuteris.

Šiandien pirmojo įrašo proga ir dėl savo neigiamo nusistatymo prieš užpilamą kavą jums papasakosiu, kaipgi vis dėlto galima tą užpilamą kavą pagerinti bei kokias klaidas žmonės beveik visada daro ją ruošdami.

Paprastai užpilta kava turi vieną blogą savybę: ji dažnai tampa „kavos sriuba“, nes maltos kavos grūdeliai va taip plauko paviršiuje:

Antras blogas dalykas – nekontroliuojamas ekstrahavimas. Kavai pilnai prisirpti užtenka keturių minučių. Toliau kavos tirščių mirkymas yra tolygus kavos gadinimui. Tad jei turite galimybę – kavą nukoškite, kad ir arbatos sieteliu.

Trečias dalykas – puodelis imamas iš lentynos ir į jį įdedama kavos. Fu, liniuote per nagus! Puodelį kavai reikia sušildyti. Geriausia į jį įpilti verdančio vandens ir luktelėti pusę minutės:

Ar bent jau paties karščiausio vandens iš čiaupo. Paskui šį vandenį, aišku, reikia išpilti.

Ketvirta klaida – verdantis vanduo. Kavai reikia 95° vandens, prie šios temperatūros geriausiai ekstrahuojami eteriniai aliejai. Tad užvirus arbatinukui jį reikia atidengti ir luktelėti. O geriausia tai virti ant viryklės ir kai pakraščiuose pradeda rastis maži burbuliukai – gesinti.

Ketvirta klaida – kavos tirščiai tiesiog užpilami. Kartais pamaišoma, kartais ne. Iš tikro reikia tirščius sudrėkinti karštu vandeniu:

Ir išmaišyti:

O po to užpilti galutinai ir pamaišyti:

Pažiūrėkite, po keturių minučių viršuje tik kavos putytė ir jokių požymių apie tirščius – jie visiškai nusėdę (palyginkite su pirma nuotrauka):

Be to, užpilamai kavai reikia smulkaus malimo. Bet ne taip smulkiai, kaip turkiškai kavai – grūdeliai sulips ir ekstrahavimas pablogės. Na, maždaug espresso ar vos vos smulkiau.

Taip galite pagerinti net ir paprasčiausią užpiltinę kavą. O kitam kartui parašysiu apie turkiškos kavos ruošimą.