Taupymas: paskolos paskolikės…

Posted: 2014-10-25 in Pezalai
Žymos:

Ką daryt, jei pritrūko pinigų?

20140805taupymas

Dėkavoju NePo už leidimą pasinaudoti komiksu.

Jei jau trūksta pinigų ir sunkiai išgyvenate (arba kartais neišgyvenate) iki algos, tai jums niekas nepadės. Nei mano rašliavos, nei tikrų ekspertų protingi patarimai, nei dar kažkas. Greičiausiai padėtų psichoterapijos kursas, bet — o, blė! — jūs gi tokiai prabangai neturite pinigų!

Aš šimtą kartų girdėjau pareiškimą, kad „norint taupyti reikia uždirbti“. Taip, tas tiesa. Nedirbant taupyti galima nebent iš pasyviųjų pajamų, bet čia ne apie tai kalbam. Dar kiti skundžiasi, kad darbdaviai yra blogi ir mažai moka. Nu ok, jei darbdavys „blogas“ ir „mažai moka“, niekas netrukdo eiti pas geresnį — gyvenam laisvoj šaly. Bėda tik ta, kad nesuvokiam, jog dar turim tiems darbdaviams ir kažką pasiūlyti, kad jie norėtų daugiau mokėti. Kodėl kažkokiam nekvalifikuotam nespecialistui reikėtų mokėti daugiau, jei jis paprasčiausiai tiek yra nevertas? Aš irgi nemokėčiau.

O dabar — prie temos. Paskolos, paskolikės, greitieji kreditai, lizingai… aš jų visiškai nepateisinu. Yra trys sritys, kurioms, manau, galima pateisinti paskolas:

  • Būstas
  • Automobilis
  • Mokslas
  • Gydymas ir reabilitacija
  • Verslas, darbas
  • Ypatingos akcijos

Kaip minėjau praėjusiame rašinėlyje — nepateisinu „turtingų“ žmonių su išmaniaisiais telefonais. Visų pirma, telefonas yra žaisliukas. Gal 5% žmonių su savo telefonu nudirba realaus darbo gabalėlį ir už tai gauna pinigų. O jei pinigai daromi tik skambinimu — tai išmanusis nereikalingas. Taip, svarbių el. laiškų perskaitymas ir galbūt atsakymas į juos gali praversti bet kuriam verslininkui ar atitinkamam darbuotojui. Kitiems paprastiems mirtingiesiems vidury miško brauzyti feisbuką — tai žaisliukas. Manau, kad išsimokėtinai pirkti žaisliukus yra tikrai netikslinga. Juk pasitaupyti tris mėnesius ar pusmetį — nesudėtinga. Va jeigu per tiek laiko trokštamam telefonui negalite susitaupyti — tai jums jo ir nereikia.

Būstui paskolą aš pateisinu dėl paprastos priežasties: gyventi kažkur reikia, o susitaupyti gyvenamam plotui reikia tikrai didelių pajamų ir nemažai laiko. Tad čia viskas tvarkoje. Be abejo, geriau rinktis linijinį mokėjimo metodą, nes sumokama mažiau palūkanų, bet ir tą gali leisti sau ne visi. Yra viena taisyklė: absoliuti gyvenamam plotui įskaitant eksploatacines išlaidas skiriama suma neturėtų viršyti 40% šeimos pajamų (per brangiausią mėnesį). Dar geriau, jei ši suma neviršija 30% mažiau šeimoje uždirbančio asmens atlyginimo — tai yra siekiamybė. Žinoma, kol visi esam gražūs, sveiki ir jauni specialistai, tie skaičiai gali būti ir kiek baisesni, bet reikia su jais atsargiai, o ir rezervą „juodai dienai“ reikia turėti nemažą. Jei neturite kitų tikslų ir planuojamų išlaidų, visuomet galite pinigus kažkur investuoti ir paskubėti grąžinti paskolą — bet aš tokį atvejį sunkiai įsivaizduoju. Jei jau yra išlaikomas būstas ir išlaikymas pakenčiamas — geriau pinigus panaudoti kitur.

Automobilis yra prabangos prekė. Be abejo, gyvenant užmiestyje be jo išsiversti nelabai įmanoma, arba bus labai nepatogu. Yra tam tikras santykis tarp automobilio naujumo, kainos ir eksploatacinių išlaidų. Radus automobilį, kuris tikrai nenuvažiavęs 100 tūkst. km jį pirkti verta. Dažnai net ir su lizingo pabrangimu. Deja, žiauru, kai prabangus BMW, kurio spidometras rodo apie 0,3 Mm (megametro), realiai būna nuvažiavęs virš milijono kilometrų… ir dar šeimininkas pyksta ant serviso darbuotojo, kad jam atskleidė teisybę — šita mašina yra nuvarytas kuinas…

Paskolos mokslams — kol kas neįprasta sąvoka Lietuvoje. Bet tai yra vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime. Turiu draugą, kuris už metus mokslo vienam iš naglesnių Europos universitetų moka tiek, kiek vertas mano butas — keliasdešimt tūkstančių eurų. Vat metė žmogus gerą darbą, gyvenamą vietą, visa kita ir išlėkė už begalinius pinigus mokytis. Na ir pateisinu visom prasmėm — savęs tobulinimas yra svarbiausia, ką galima gero gyvenime nuveikti, o įdėti pinigai visada sugrįžta dešimteriopai.

Nors ir gali skambėti keistai, bet lygiai taip pat pateisinu paskolas brangiam gydymui ir kitoms sveikatos išlaidoms. Bo be sveikatos mes esam nieko verti. Aišku, tai nereiškia, kad pateisinu lizingą kokiam nors ten SPA savaitgaliui Druskininkuose — jokiu būdu. Aš kalbu apie rimtus dalykus: brangius vaistus, reabilitaciją, operacijas ir panašiai — tam, kas gali padėti išgelbėti gyvybę ir/arba grąžinti darbingumą. Kad ir kaip skambėtų žiauriai, bet išgelbėti gyvybę ir paaukoti darbingumą — nelabai verta. Vienas nedarbingas asmuo apkrauna darbu per daug kitų žmonių, kurių energija tuomet išnaudojama jo palaikymui, o ne visuomenės ir savo pačių labui.

Esu ne kartą girdėjęs: pradėčiau savo verslą, bet neturiu pinigų. Na, tokie žmonės niekada ir nepradeda, nes niekada tų pinigų ir neturi. Tam ir yra verslo planai ir verslo paskolos, kad svajonės taptų realybe. Svarbiausia turėti atsarginių planų ir nebijoti kokio nors vieno kito verslo sušikti. Aš pats esu padaręs ne vieną nesėkmingą ir netgi nuostolingą projektą ir galiu tik pasakyti: būna pasitaiko, žinau, ko daugiau nedaryti. Tas pats ir su darbo vieta: jei jums darbui reikia kompiuterio ir žinote, kad su juo uždirbsite ir už jį atidirbsite — imkite paskolą. Kitaip sakant, aš pritariu paskoloms, kurios skirtos būsimam uždarbiui. Tokiu atveju nepasiėmę paskolos galite praleisti ypač gerų progų uždirbti daugiau, nei kad galėtumėte kitais būdais.

Kartais būna tokių atvejų, kad be paskolos neįmanoma išsisukti, o palaukus ir pataupius teks sumokėti daugiau. Sakykim, kad norite pirkti… na, nors ir skalbimo mašiną. Ruošiatės jai taupyti pusmetį. Bet vis tiek domitės ir stebite rinką. Ir štai — šast! — kažkas pasiūlo porą dienų trunkančią akciją, kai jūsų norima (arba netgi gerokai geresnė) skalbimo mašina kainuoja smarkiai pigiau. Primetate, kad su lizingo sutarties mokesčiu ir palūkanomis tai vis tiek mažiau, nei jūsų paties nustatyta ir kaupiama suma. Va tada verta ir leistina pasinaudoti paskola. Bet aš niekada nepateisinsiu to, kad žmogus sugalvoja: o, blė, man dabar reikia skalbiankės, tai einu ir pasiimu lizingą.

Trumpai tariant, visos šitos paskolos absoliučiai gadina sugebėjimą sulaukti atlygio. Šiais laikais tai ypač opi problema auklėjant vaikus. Jaunimėlis prisirankioja paskolų ir kreditų, nes žino, kad tėvai juos vis tiek iš bėdos ištrauks. Čia panašiai, kaip su informacijos prieinamumu. Kai man vaikystėj norėjosi kokį nors darbelį pasidaryt, informacijos tekdavo ieškoti žurnaluose, kapstytis bibliotekoje ir klausinėti draugų — vietoj vienos Google eilutės. Ne be reikalo sako, kad auginant ir auklėjant Z kartą labai daug dėmesio reikia skirti būtent kantrybės ugdymui. Tad būkime pavyzdžiai savo vaikams.

Klausimas skaitytojams: kada paskutinį kartą lankėtės Mano Creditinfo sistemoje ir domėjotės savo kreditingumu? Ar įgalinote draudimą, kad greitojo kredito kompanijos negalėtų jums išduoti kreditų? Ne? Tai eikite ir dabar pats susitvarkykite. Ir ne dėl to, kad jums kada nors užeitų impulsas pasiimti greitąjį kreditą — aš savo skaitytojais tikiu, kad jie ne tokie dundukai 😀 Bet tai apsaugos jus nuo sukčiavimo atvejų, kurių, deja, vis dar pasitaiko. Na, kai kažkas už jus pasiima greitąjį kreditą. Dauguma atvejų sėkmingai išsisuksite, bet pisnios vis tiek su policija bus daug.

Žinoma, visų mano rašliavų čia nereikia imti už absoliučią tiesą. Aš tik noriu pabrėžti, kad planavimas ir kantrybė yra didelė vertybė. O štai visokios paskolos, lizingai ir kiti pinigų „gavimo“ būdai yra tik saviapgaulė ir vartotojiškumo patenkinimas. Kitaip sakant, imate lizingus ir paskolas, tai zefyro testo nepraeisite. Nusibaigtų mano telefonas — traukčiau iš stalčiaus seną meškafoną (t.y. telefoną su mygtukais) ir juo naudočiausi iki to laiko, kuris dabartiniam telefonui yra suplanuotas. Nors ir galėčiau dabar pat nusipirkti naują — to nedaryčiau elementariai dėl savidrausmės, kad neapkiaustų ji pas mane, profilaktiškai.

O apskritai, tai labai noriu šito Greubel Forsey laikroduko su dviem turbiljonais. Bet neimu jam lizingo, o taupau 😀

Advertisements
Komentarai
  1. Siaubas parašė:

    Aš panašiai mąstau, kaip jūs, kad paskola turi būti imama tik tada, kai yra akivaizdus jos atsiperkamumas.
    Čia kaip chemoterapija – naudoji tik tada, kad absoliučiai reikia, o ne tada, kai nusibodo skustis galvą.
    Bet vat su keliais dalykais nesutiksiu.
    Visų pirma – dėl paskolų mokslui. Mokslas mokslui nelygu, o interneto amžiuje, išvis reiktų daugelį universitetų uždaryti. Aš nekalbu apie jokius specifinius mokslus, kaip medicina, ar kokia nano elektronika – ten be universiteto sunkoka būtų išsiversti. Bet tarkim eiti studijuoti į kokią kolegiją vadybos ir tuo tikslu skolintis yra išties kvaila.
    Aš asmeniškai paskolas mokslui pateisinu, kai tai yra daroma ne universitetams, o realiems praktiniams įgūdžiams. Tarkime mokant kokiai nors įmonei, už tai, kad galėtum joje praktikuotis.
    Toliau dėl būsto. Čia jau nesutiksiu kategoriškai. Mano filosofija yra tokia – iš pradžių pastatyk gamyklą, o po to namą. Visiškas nonsenas įsipareigoti 20-čiai, 30-čiai, ar net 40-čiai metų mokėti paskolą. Ypač, kai nekilnojamo turto vertė svyruoja labai drastiškai. Yra sudėtinga planuoti 5 metus į priekį, o dešimtmečiais planuoja tik durniai ir komunistai.
    Prieš 40 metų Detroitas buvo vienas iš aukščiausią pargyvenimo lygį turinčių JAV miestų. Žmonės ten plaukė iš visos Amerikos, ėmė paskolas ir pirko būtus. Dabar Detroitas yra subankrutavęs, o daugumos namų vidutinė vertė nukrito iki 1000 – 1500 dolerių, nežiūrint į tai, kad kadaise už juos dabartiniais doleriais buvo mokėta nuo 200-300 tūkst. Tai yra absurdiškų dydžių nuostoliai, kurių niekada nepatirtų investuodamas pvz.: komercinį NT, arba žemės ūkio paskirties žemę (jei jau taip nutiko, kad ir šie drastiškai prarado vertę, tai čia jau yra kalba apie visiška ekonominę katastrofą, kurios metu NT kainos yra mažiausias rūpestis).
    Taip, gyventi kažkur reikia, bet tam kuo puikiausiai tinka nuoma.

    • Darau, Blė parašė:

      Na, aš apie bet kokį mokslą nekalbu, galbūt tą reikėjo pabrėžti. Visgi net ir kolegijos mokslas gali žmogui suteikti pranašumo rinkoje ir suteikti įgūdžių. Kai kuriose srityse kolegijų ruošti specialistai kur kas geriau vertinami, nei universitetų — o tokių specialistų reikės visuomet.

      Dėl būsto tai nepritariu. Jei mūsuose būtų tokios nuomos sąlygos, kaip Vokietijoje ar Airijoje — aš būsto tikrai nepirkčiau. T.y. jei būtų specialiai nuomojimui statomi namai, būtų pakankamai firmų (o ne snarglėtų bobučių) nuomojančių butus — vienareikšmiškai taip. Deja, šitoj vietoj Lietuva dar biškį laukinio kapitalizmo užuomazgose.

      Dešimtmečiais, sakote, durniai planuoja… tai norite pasakyti, gerbiamasis, neplanuojate sau saugios ir ramios senatvės, o lauksite ir žiūrėsite, kas bus, kai/jei ateis? 😀

  2. Siaubas parašė:

    Dešimtmečiams aš turiu viziją, o planuoju nedideliais 2-3 metų inkrementais.
    Mano asmenine patirtimi – pasidaryti planą daugiau nei 5 metus į priekį ir pagal jį veikti tiesiog neįmanoma – per daug kintamųjų. Net jeigu kažkam ir pavyksta tai padaryti – dažniausiai dėl to, kad šiaip pasisekė.
    Aš su nuomos problemomis nesusidūriau. Yra geros NT agentų bendrovės, kurios parenka tinkamą būstą su gerais nuomotojais. Kurios iš jų geros, kurios – ne atsirenku per google ir tiesiog su įjungdamas kritinį mąstymą, bebendraujant su jų atstovais. Kolkas dar problemų nebuvo – visur būsto savininkai šaunūs ir supratingi.
    O tų snarglėtų bobučių jau mažuma. Jos dirba pagrinde tik super pigaus būstų, labai nerespektabiliuose rajonuose, rinkai. Čia tas „laukinis kapitalizmas“ labai greitai per krizę tą liaudį praretino (o per ateinančią – praretins dar labiau), nes kaip žinia – durniai turto ilgai neišlaiko.

    • Darau, Blė parašė:

      Ok, aš jau gan daug metų nebesinuomoju, tad galimai atitrūkau nuo realijų. Bet ant Kauno padėtis tikrai nėra tokia gera, ypač jauniems ir vienišiems žmonėms.

      • Siaubas parašė:

        Šiaip jauniems ir vienišiems žmonėms komfortas ir saugumas kaip ir nepriklauso. Visai natūralu, kad kai palieki tėvų namus, kelis metus gyveni kaip laukinis šuo. Tada kaip tik atsiranda motyvacija kažką daryti savo gyvenime, ypač kai žinai, kaip gali būti blogai – stengsies daug labiau, kad nereikėtų sugrįžti atgal.
        Tarkime laukinio socializmo Vakaruose jaunimas gyvena gan patogiai: ten valdžios prileido obligacijų, prisiskolino, prispausdino pinigų ir pridirbo jauniems žmonėms įvairių socialinių programų: nemokamas aukštasis išsilavinimas, nemažos stipendijos studentams, lengvatiniai kreditai, dalies nuomos bei komunalinių išlaidų kompensavimas ir t.t. To rezultatas – menkai motyvuotas jaunimas.
        Jau dabar matosi tokia įdomi tendencija, kad Vakaruose vadovaujantis personalas neretai kilęs būna iš Rytų Europos ar Peitryčių Azijos, o čiabuviai – jų pavaldiniai, nes jie niekada gyvenime niekur nepersistengia. Būna, kad siūlai vietiniam specialistui labai gerus viršvalandžius, o jis tiesiog moja ranka ir geriau renkasi namuose per PC zombius šaudyti, o emigrantas pats ateina ir pasiprašo viršvalandžių.
        Čia dar būna gerai, jei jaunimas dirba. Pvz. Skandinavijoje yra pilna vadinamųjų amžinųjų studentų, kurie dešimtmečiais studijuoja nemokamuose universitetuose, bet diplomų taip ir negauna, nes kas kelis metus vis keičia studijų kryptį. Taip ir lieka gyventi su tėvais, be realių praktinių įgūdžių, be antrų pusių ar vaikų, dienas praleisdami prie kompiuterių, pilnų pradėtų bet neužbaigtų ese, novelių, traktatų, manifestų ir kitokių blevyzgų, rašinėdami FB apie darbo žmogaus kančias ir aiškindami verslininkams, kaip jiems reikėtų dirbti.
        Norint gerovės ir nesustabdomo progreso – jaunimas turi būti alkanas, piktas ir nežabotas.

  3. Siaubas parašė:

    Prie progos ir aš tamstą pagirsiu, kad reguliariai sugebate leisti kokybišką kontentą (kas yra tikrai labai nelengva). Ypač apie taikią tėvystę, kurios Lietuvoje taip trūksta.
    Dėkui, kad rašote.

  4. Jemelia parašė:

    Laikroduko thickness 15.67 mm – ne per riebi bus svajonė riešui, kai kapitalas jau bus sukauptas? 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s