Ką mąstyti maitinant kūdikį krūtimi

Posted: 2014-10-23 in Tėvystė
Žymos:,

Tarptautinis maitinimo krūtimi ženklas | Tėvystė | Darau, blėPas mane skaitytojai kartais atklysta ieškodami gūglėje keisčiausių dalykų. Na, tokių, sakykime, apie kuriuos tikrai nerašau…

Šio rašinėlio pavadinimas atitinka vieną tokią paieškos eilutę. Na, ok, aš rašiau, kaip ten su alkoholiu ir maitinimu krūtimi bei truputį abstrakčiai apie perdėtą svaigimą dėl nėštumo. Bet ką mąstyti atliekant šventą maitinimo aktą — ne. Užtai dabar pamąstysiu, ką galima būtų mąstyti…

Šiaip, jei jau rimtai, aš tokio klausimo turbūt nesugalvočiau. Man jis atrodo iš tų klausimų, į kuriuos nereikia jokio atsakymo — viskas ir taip aišku…

O gal aš pernelyg paviršutiniškai mąstau? Gal, sakykim, mąstant apie iškrypėlišką dulkinimąsi kažkas persiduotų kūdikiui ir jis užaugęs taptų iškrypėliu? O gal mąstymas apie karą ir žudynes paveiktų neigiamai jo karmą ir jis mirtų jaunas? O gal…

Jei rimtai pagalvosime, tai klausimas nėra toks jau „durnas“. Juokai juokais, o mintys veikia mūsų savijautą ir elgesį — šitas ir ežiui aišku.

Mąstykite, ką tik norite, šiaip jau. Svarbu, kad mintys nebūtų pernelyg įtraukiančios, nes galite pražiopsoti, kada kūdikis jau bus sotus arba, priešingai, kada liks nevalgęs. Žinoma, aš manau, kad labai piktos ir agresyvios mintys taip pat negerai, bet ne dėl pieno, o dėl maitinimo kokybės: nervinga ir įsitempusi mama gali paprasčiausiai aštresniais judesiais vartyti kūdikį, grubiau papurtyti ar panašiai. Raumenų įtampa, prakaitavimas ir panašūs fiziniai ir fiziologiniai dirgikliai kūdikį gali lengvai paveikti. Ne kartą pasakojamos tokios anekdotinės situacijos: grįžta vyras iš darbo, žmona pajuodus, vaikas rėkia. Vyras paima vaiką ant rankų — žė, koks ramutis ir gerutis… ogi viskas paprasta. Po dienos „darbo“ su kūdikiu nervai tikrai gali būti ant ribos, tas pasireiškia visokiais šalutiniais reiškiniais: nuo paprasto sudirgimo iki rėkimo ant kūdikio. Juk tikra tiesa, kad ką jaučia kūdikį paėmęs žmogus, tas perduodama ir kūdikiui. Jie juk nemąsto, negalvoja, o tik jaučia ir užuodžia. Stresas, įtampa, pyktis ir įvairūs kiti neigiami jausmai perduodami labai lengvai. Kadangi maitinimas yra ypač jautrus visokiems dirgikliams, tai nuo neigiamų minčių tikrai reikia išsivaduoti. Ypač sunku nuo jų išsivaduoti pirmakartei mamai, kuriai niekas dorai nepaaiškino ir neparodė, kaip tą kūdikį maitinti (arba kūdikis pasitaikė toks, kuris, na, „prastai moka“ žįsti — tai irgi normalu).

Tai va toks ir atsakymas: mąstykite apie ką nors, kas kelia malonius, gerus ir šiltus jausmus. Šiaip tai gal geriausia mąstyti apie tą stebuklą, kurį laikote rankose. O jau kai abu išmoksite maitinti ir maitintis, tada bus galima ir serialus žiūrėti, ir su draugėmis internetais plepėti 🙂

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s