Taupymas: būtini brangūs pirkiniai

Posted: 2014-10-19 in Pezalai
Žymos:

French press kavinukas | Taupymas | Darau, blėŽinote patarlę „šykštus moka du kartus“? Be abejo, žinote, kas jau jos nežino. Tik yra tokia maža keistenybė: ne visi girdėję įsisamonina, ką tai reiškia. Arba tiesiog šia patarle nesivadovauja.

Šioks toks nedidelis pavyzdys buvo praėjusiame įraše apie transportą. Aš ten rašiau, kad neverta lakstyti į degalinę ir, anot vieno komentatoriaus, myžčioti po truputuką į baką. Pilti visada iki viršaus ir taupyti laiką bei sudeginamus degalus keliui iki degalinės. Juk nuo to, kad mažiau įsipilsite vieną kartą, bendroje sumoje nesutaupysite, o dar ir daugiau išleisite. Ir tokius dalykus reikia valdyti ir planuoti, žinoti, kada, kiek ir kam išleidžiate. Kad „nepritruktų iki algos“.

O prie ko čia kavinukas – sužinosite pabaigoj.

Šis įrašas ne apie tai, kad, sakykim, jums reikia automobilio ar skalbimo mašinos. Tai tokie dalykai, kuriuos turi beveik kiekviena šeima. Ne, šį kartą apie dar labiau suvartojamus ir dažniau pasitaikančius daiktus ar reikmenis, kuriuos aš rekomenduočiau pirkti nepigius.

Vienas dalykas, kuriam aš biudžetą mažai riboju — drabužiai. Perku gerus ir sąlyginai brangius batus, striukes, megztinius, kojines ir triusikus. Taip, už triusikus aš moku ir 30–40 Lt, bet po dviejų pirstelėjimų jie nesuplyšta.

Iš tiesų batai turbūt man buvo pirmas suvokimas, kad negalima taupyti. Čia mane apšvietė žmona, kuri pažinties pradžioje paaiškino, kad net nežiūri į batus, kurie pigesni nei 200 Lt. Aš tada kiek nepatikliai į ją pažiūrėjau, bet po kurio laiko suvokimas atėjo. Be abejo, ši suma nėra absoliuti, būna visokių nuokrypių, bet tikrai: batai turi būti brangūs ir geri. Visų pirma, jie smarkiai dėvimi. Antra, būtina rūpintis savo kojų sveikata — ne mažiau, nei, sakykim, skrandžio ar širdies. Trečia, pigūs batai dėvisi taip greitai, kad savo bendra kaina su kokybiškais negali net lygintis. Ketvirta: kokybiškus batus galima taisyti, ko nepasakysi apie pigius fuflinius — esu tai daręs, bo Kaune dirba vienas iš geriausių meistrų avalynės ir galanterijos taisyme.

Apie batus esu girdėjęs tokią istoriją iš draugės. Tėvai jai sako: „vaikeli, dabar neturim pinigų, perkam šituos pigius batus, o kai turėsim daugiau — nupirksim geresnius.“ Ji taip ir pravaikščiodavo su tais pačiais pigiais batais, nes pinigų daugiau, aišku, neatsirasdavo. Juolab, kad ženkli dalis jų būdavo jau išleista prastiems batams.

Tas pats galioja ir kitiems drabužiams. Niekada nesu pirkęs kojinių už 2 Lt kur nors turguj ar „bazėse“. Kaip ir apatinio trikotažo. Perku kokybiškus medvilninius ir brangius produktus ir jais džiaugiuosi. Be to — ilgai džiaugiuosi. Nematau jokios prasmės pirkti skuduryne „pusę kilo triusikų“.

Beje, jei jau kalbėsime apie naudotų drabužių parduotuves arba „skudurynus“, tai galiu tik tiek pasakyti: laiko ten nesutaupysite, bet pinigų — tikrai. Galima įsigyti kokybiškų drabužių ir batų už palyginti juokingą kainą. Tiesa, pats taip nedarau, nes galiu sau leisti naujus. Jei negalėčiau — pigių naujų nepirkčiau. Tad šioje vietoje spręskite patys, kur ir kaip pirkti, bet nespręskite, ką pirkti — rinkitės tik kokybiškus produktus.

Galima drabužius, be abejo, pirkti ir internetu. Tiesa, ten yra ir loterijos: daikto kokybė niekada nebus aiški tol, kol negausite. Rinkitės tokius pardavėjus, kurie arba apmoka siuntimo atgal išlaidas, arba grąžina pinigus, jei daiktas netiko. Su batais čia kiek rizikingiau, bet, sakykim, nueiti ir pasimatuoti žinomos firmos batus parduotuvėje, o paskui parsisiųsti analogišką modelį internetu — saugu ir gerokai pigiau. Be abejo, tam iššvaistoma šiek tiek laiko — o tai brangiausias dalykas, kurį turime.

Dar kiek dėl drabužių. Jei turite laiko — tiek drabužius, tiek batus galite pasisiūdinti. Šis reiškinys šiais laikais beveik taip pat užmirštas, kaip ir ėjimas pas barzdaskutį. Bet va, tikrai gali būti verta. Asmeniškai pagamintas daiktas ne tik geriau tinka būtent jums, bet dar ir tarnauja ilgiau, nes pagaminamas ne masinės produkcijos linijose — o ten ilgalaikiškumu niekas nesuinteresuotas. O, paradoksas, kartais kainuoja dar ir pigiau — ypač kokybiški odiniai batai. Todėl siūdindamiesi aprangą ir apavą galite visiems tiems fabrikantams vožtelėti per snukį — nebūsime jūsų vartotojiškos vizijos aukomis! 🙂

Kainos/kokybė santykis vartosi visur. Kai kur smarkiai permokama „už vardą“. Tikrai nepirkčiau naujo Samsung telefono už 2,5 kLt. Pirkčiau tokių pačių specifikacijų Kinijos rinkai skirtą Alcatel ar ZTE už 1 kLt. Dar ir dvi SIM korteles galima įsidėti į kai kuriuos modelius — tad kam permokėti už Samsungą? Aaa, neturite pinigų ir imate iš savo ryšio tiekėjo už paskolikę „su planu“? Tokiems žmonėms, mano galva, telefonų nereikia… bet negi jie patikės. Va taip ir vaikšto aplink „turtingi“ žmonės su naujausiais modeliais…

Jei esate darbdavys arba individualiai savo darbo vietą kuriantis žmogus, investuokite čia. Nėra nieko blogiau, kaip sėdimą darbą dirbantys žmonės su ISO (laukiamojo) kėdėmis. Tai yra darbuotojų arba savo sveikatos gadinimas. Darbo vieta tikrai yra ta vieta, kur taupyti reikia labai atsargiai ir protingai. Patikėkite, geriau silpnesnis ar naudotas kompiuteris, nei bloga kėdė. Labai gerai ir reguliuojamo aukščio stalas. Kaip žmonės nesirūpina savo sveikata sėdėdami prie kompiuterių, aš esu gan nemažai prisižiūrėjęs. Elementarus pavyzdys — nešiojamasis kompiuteris su antru didesniu monitoriumi. Sėdi žmonės, barškina nešiojamojo klaviatūrą ir pasisukę žiūri į didesnį monitorių — nesgi patogiau dideliame. O nusipirkti atskirą klaviatūrą — jau ne, nelygis… darbdavys, mat, neperka, tai 20 Lt savo investicijų į darbo vietą gaila… juokinga ir graudu. Dar tą patį nešiojamąjį kad ir ant batų dėžės pasikelti, kad būtų viename lygyje — argi sunku? O pasirodo, kad ir „sunku“, ir gaila savo niekingų kelių litukų, ir šiaip — apie save negalvojama. Darbdavys davė — o savo tai jau aš nekišiu. Labai blogas mąstymo pavyzdys. Apskritai, jei darbdavys nelabai nori aprūpinti gera įranga, tai reikia tą padaryti patiems.

Be abejo, protingas išlaidumas labai svarbus ir buitinei technikai. Pirmoje vietoje aš iškelčiau santechinką: čiaupus, tualeto ir vonios įrangą, vamzdynus. Šie dalykai yra naudojami daugiausiai iš visos kitos buitinės technikos. Pigus čiaupas pradės daug greičiau varvėti, nei kokybiškas, ir jį greičiau prireiks remontuoti. Kokybiškos lanksčios žarnelės gali apsaugoti ir nuo nelaimės užpilti kaimynus. Antroje vietoje dėčiau jungiklius ir rozetes, o jei įsirenginėjate ar remontuojate namus – tai ir į visą periferiją: storas žarnas laidų pravedimui, kokybiškas dėžutes ir „išmanius“ komponentus.

Beje, šiek tiek prie būsto: nebūkite tiek skriagos, kad gyvendami bute neturėtumėte civilinio draudimo. Keliasdešimt litų per metus tikrai atsipirks, jei užliesite vieną ar kelis butus po savimi — o nuo šito niekas neapsaugotas.

Toliau. Tiek viryklė, tiek šaldytuvas, tiek skalbiankė, tiek indaplovė yra tokie prietaisai, kurie turi būti tvirti ir ilgaamžiai. Dažnai jie tokie ir yra, išskyrus vieną kitą prastesnės reputacijos produktą. Net ir turkiškasis Beko nėra taip jau blogai, nors aš ir nesirinkčiau — bet daugiau dėl „įsivaizduojamų“, nei rimtų argumentų. Iš kitos pusės, permokėti už kokį Miele ar Jan Kolbe irgi nesakyčiau, kad verta… tiesiog verta investuoti į techniką, kurios projektinis laikas (jis būna parašytas dokumentuose) yra daugiau, nei 15 metų.

Čia man neseniai buvo toks atvejis, kai eilinį kartą supratau, joks net ir menkas nekokybiškas šūdniekis gali sugadinti nuotaiką. Užsimaniau mažučio, vienos porcijos, French press kavinuko. Kadangi tai labai jau ne pirmos būtinybės daiktas, tai ilgokai nepirkau, kol galų gale viename prekybos centre radau už kažką iki 10 Lt. Nusipirkau. Po antro užpylimo sutrūko stiklas. Aišku, pats kaltas, kad jo neapšildžiau, ką reikia daryti apskritai kaskart ruošiant kavą, bet dauguma jūzerių-lūzerių to apskritai nedaro. Toks daiktas turi atidirbti savo paskirtį: jį bet kada galima užpilti karštu vandeniu, o paskui netikėtai praskalauti šaltu. Normalus stiklas nuo to ir sutrūksta, bet ne grūdintas, kuris skirtas arbatinukams ir kavinukams. Namuose turim stiklinį arbatinuką, kuris visas šitas negandas jau daugybę metų kenčia. Taigi, padaręs išvadas ir sau priminęs, kad reikia būti protingu žmogumi nuėjau ir nusipirkau kavinuką už 40 Lt specializuotoje parduotuvėje dar prieš tai ir apsiklausinėjęs…

Aš taip pat manau, kad geriau mažiau valgyti, bet pirkti knygas, bilietus į kiną ar teatrą (t.y. kultūrintis), nuomotis plotą atostogoms ir keliauti. Skaitymas, kultūra ir kokybiškas poilsis yra tai, kas daro mus žmonėmis ir atitolina nuo nykaus primityvizmo bei buitinio pesimizmo.

Advertisements
Komentarai
  1. Kiborgas parašė:

    O tai kaip reik su telefonais daryt? Nes aš tai iš tų lamerių, kur samsung galaxy ace pasiėmiau ir moku už jį jau antrus metus 😉

    • Darau, Blė parašė:

      Nu kaip… eit ir nusipirkt. Arba siųstis iš Kinijos. Arba planuoti ir taupyti. Arba uždirbti, kad tai būtų smulkmena. Kažkokiom akcijom naudotis nebent tuomet, jei galutinė kaina gaunasi mažesnė, nei prieinama rinkoje. O jei telefonas sulūžo ir reik labai pasikeist, tai galima gi pasinaudoti pusmetį meškafonu taupant geresniam…

  2. Mantas parašė:

    Skaitant apie telefonus prisiminiau vieną istoriją. Mano kolega įsitaisė Huawei telefoną (neatsimenu tiksliai kurį) tuo metu kai dar Galaxy S IV nebuvo išleistas. Techniniai parametrai prilygo esamam Galaxy S III (gal net buvo geresni), o kaina buvo prieinama. Jis šį telefoną naudoja jau porą metų, bet per tą laiką buvo nemažai gedimų. Tai mikrofonas sugalvodavo nebeveikti, tai garsas dinginėdavo, tai neryšio zonoje būdavo, galų gale dalis ekrano pradėjo nebereguoti į pirštų prisilietimus. Visus šiuos gedimus susitvarkė pats, visgi nagingas žmogus 🙂 Taigi rinktis telefoną manau reiktu iš žinomesnių ir patikimesnių brandų.
    Beje aš pats kaip tik planuoju pirkti telefoną, tai pasinaudojau autoriaus patarimais ir kas mėnesį atsidedu tam tikra pinigų sumą i vokelį. Per šias Kalėdas galėsiu džiaugtis ne tik nauju pirkiniu, bet ir išugdytu taupymo įgudžiu 🙂

    • Darau, Blė parašė:

      Huawei — tinklo įrangos gamintojas, o ne telefonų. Tad čia nieko keisto. O nuolatinio gedimo istorijų esu girdėjęs ir apie samsukus, čia kaip pasiseka… beje, Huawei tinklo įranga palyginus su Cisco, Nokia-Siemens ar Erricsson irgi šūdina. Ale pigi ir juodadarbius kinukus kartu su ja eksportuoja…

  3. Romas parašė:

    Dėl skalbiankių ir kitos buitinės technikos – teko bendrauti su gamintojais (pvz Vilniuje gaminami varikliai gana geroms skalbiankėms). Žodžiu užsakovas atvažiavo apžiūrėti prekes ir verdiktas buvo toks: “prastinkit kokybę, piginkit gamybą, skalbiankė turi laikyti tik 3 metus”. Teko bendrauti su kelių elektroniką gaminančių firmų Kaliningrade darbuotojais, ten irgi specialiai daroma, kad aparatūra laikytų daugmaž tiek kiek yra garantija. Taip skatinamas vartojimas. Bet galima ir gamintoją suprasti, senais laikais buvau nupirkęs keletą CFL lempučių, naudojamos vonioje ir kitur. Tai jau 13 metų tebeveikia. Man gerai, bet gamintojui, pardavėjui nelabai. Žodžiu kuo toliau, tuo labiau nebelieka “brangios ir patikimos” technikos, nebent super brangi kažkokia. Su kompiuterine technika irgi panašiai daroma. Kažkada buvusios bene geriausios Gigabyte, Asus ir kitos motininės plokštės atlaiko garantinį laikotarpį + 6 mėn ir meti lauk, patikrinta su panašiai 20 kompų paskutiniais metais. Su HDD irgi tas pats, kad ir kaip saugotum ofise, atlaiko panašiai 3 metus max, (realocates sector count didėja ar dar kas) pradeda lėtėti, tai dedi naują ir vėl važiuoja.

  4. Romas parašė:

    Dar dėl rūbų – turiu savo asmeninę nuomonę tuo klausimu: kaina ir kokybė kabai priklauso nuo to kur perki, t.y. kokioje šalyje. Turiu daugybę pavyzdžių, pvz batai pirkti Olandijoje už 50 EUR laiko vos ne 4 sezonus, kai pas mus reikia pakloti daugiau nei 400lt už panašius, kojinės čia pirktos per supersuper išpardavimus po 5 lt/pora yra prastesnės nei Anglijoje 4 poros už 2 GBP, ten pat pirktas megztinis už 12 GBP arba Vokietijoje už 12-20 EUR yra žymiai geresnės kokybės, nei pas mus už kokį 150 lt, paltukas Anglijoje paprastam prekybos centre už 20 GBP žymiai geresnės kokybės nei pas mus už daugiau nei 400 lt kokioj Aprangoj. Dar vienas pastebėjimas – pažįstamas olandas, gyvenantis tarp LT ir Olandijos, niekaip negali suprasti, kodėl pas mus pardavinėjamas toks šūdas (čia kalba eina apie buitinę chemiją, kosmetiką) ir kodėl tiek daug tai kainuoja pas mus?

    • Darau, Blė parašė:

      Aha. Aš seniau nuolat važinėdavau į Dubliną, tai ten drabužių užsipirkdavau kilogramais. Dabar irgi: atsidarė Vilniuje mano visai mėgstamas H&M. Bet po vieno vizito aš toliau važinėju į H&M Suvalkuose. Kainos skiriasi daugiau, nei pusantro karto.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s