Kaip keliauti po Siciliją

Posted: 2014-10-09 in Pezalai
Žymos:

Tęsiam Ryanair krypčių tradiciją ir žiūrim, ką dar galima aplankyti. Pernai nukovėm Sardiniją, o šiemet jos vyresniąją seserį Siciliją. Atseit, ir viena, ir kita yra Italijos dalys, bet iš tikrųjų nei sardinėnai, nei sicilėnai nėra tikri italai – jie šiek tiek atitrūkę. Na, bet daug ką ir perėmę. Mes po Sicilijos nusprendėm, kad Italijos ir kitų jos atmainų kuriam laikui užteks.

Sicilija nepaliko kažin kokio ypatingo įspūdžio. Jei manęs kas nors paklaustų, ko ten skristi, atsakyčiau vienareikšmiškai: dėl Etnos. Na, nebent esate kitur ugnikalnių prisižiūrėję. Man Sicilijoje buvo pirmoji pažintis su ugnikalniu, nors rūkstančius iš jo viršūnės dūmus mačiau tik pro lėktuvo langą. Nuo Etnos šlaitų mačiau tik apačioje plaukiančius debesis ir krūvas bazalto aplink. O daugiau… matyt, esu jau per daug prisikeliavęs, kad kažkas labai nustebintų. Tačiau vis tiek prisižiūrėjom to, ko kitur buvom nematę ir kai kas patiko. Tai dabar apie viską po truputį.

Kaip ten patekti

Į Siciliją iš Lietuvos galima patekti dviem Ryanair skrydžiais: Vilnius–Trapani ir Kaunas–Comiso. Gerbiami vilniečiai ir kiti aplinkiniai – neskriskite į Trapani. Vis tiek visa verta dėmesio Sicilija yra priešingoje pusėje. Kaip tik toje, kur Comiso ir Etna. Mano galva, Trapani yra visiškai nevertinga kryptis. Na, nebent mirtinai norite patirti Palermo automobilių spūstis ir tikrą sicilietišką vairavimo stilių. Šiaip normalūs europiečiai pataria Palermo su automobiliu aplenkti kuo didesniu lanku ir į vidų nelįsti. Taip pat ten saugotis kišenvagių. Žodžiu, mano patarimas: rinkitės Comiso ir gausite kur kas daugiau. Dar ir sutaupysite – nereikės iš Trapani trenktis į kitą salos galą, kad į Etną užkoptumėte.

Automobiliai ir vairavimas

Sicilijoje, kaip ir Sardinijoje, aš neįsivaiduoju keliavimo be automobilio nuomos. Na, gal ir įmanoma, labai pasistengus, bet tai bus laiko gaišimas. Visuomeninis transportas tikrai prastas. Iš oro uostų autobusai jus nuveš į artimiausius miestus, bet kaip nukeliausite iki nakvynės vietos, jei ji bus užmiestyje – neįsivaizduoju. Galiu tik parekomenduoti tą patį Economy Car Hire, jie ten bendradarbiaudami su Thrifty nuomoja mašinikes net ir Comiso kaimo oro uoste.

Tikri sicilėnai prie „Stop“ ženklų nestoja. Nebent netoliese makaluojasi policija. Išbandžiau: mane sustabdė 😀 Tiesa, regis, nenubaudė, tik užsirašė, kad toks ir toks kažkur važiavo ir liepė važiuoti lėčiau bei prasikrapštyti akis. Kaltai nudelbęs žvilgsnį pasižadėjau būti geras.

Posūkių, rupūžės, taip pat nerodo. Velnio išmislas tie posūkiai, kam jie reikalingi. Žieduose ypač. Na, retkarčiais mirkteli, kad važiuoja toliau, bet niekada – išvažiuodami iš žiedo. Taip pat posūkių nerodo išsišakojančiose sankryžose: nagi ir taip aišku, kad iš čia – tik į kairę… o jei sankryža su atskirom atšakom, tai posūkių tikrai nerodys — taigi и коню понятно, kur suks… Trumpai tariant, горячие парни posūkių nerodo.

Sicilėnai dar mėgsta iš šalutinių kelių nardyti. Jei nenorite, kad jums prieš nosį įlystų — mirksėkite ilgomis šviesomis. Taip supras, kad neįleidžiate. Atitinkamai ir magistralėje: mirksi ištisai, jei pirmoje juostoje kokia nors mašinikė važiuoja: mol, nelįsk į antrą, aš čia lekiu.

Persirikiuodami rodo nebent kairįjį posūkį. Dešiniojo – niekada. Dažniausiai į pirmą juostą grįžta sėkmingai tebemirksėdami kairiuoju posūkiu.

Prie šviesoforo pypsėti pradeda ypač greitai. Jei žaliai užsidegus dar grūsite svirtį į pavarą – apstaugs jau ne viena mašina, o kelios. Prie šviesoforo turite būti visomis nervų ląstelėmis pasiruošę rauti iš vietos.

Greičio viršijimo ribų nesupratau. Ženklas 50 km/h. Aš važiuoju iš paskos prilipęs kažkokiam vietiniam apie 80 km/h. Pro mus kažkoks kibiras pralekia, kaip pro stovinčius. Tad tikrai neklauskite, nežinau. Informacijos apie „saugią“ viršijimo ribą neradau. Man regis, tokios ir nėra. Už greitį gaudančios policijos nemačiau, yra tik kai kur greičio kameros. O ir patys policininkai miestuose ir kitur laksto kaip ir visi…

Šiek tiek apie krypčių ženklus. Mums įprasta, kad turime ženklus su pavadinimais ir kryptimis: tiesiai, į kairę, į dešinę. Sicilijoje, tuo tarpu, ties visokiomis sankryžomis ir žiedais dažniausiai būna „į kairę/į dešinę“. Blogiau yra tai, kad tas „į kairę“ ar „į dešinę“ reiškia ir „tiesiai“… Tiesa, suprasti nėra sunku: jei matote kelią su atsišakojimu, tai, sakykim, „į dešinę“ bus kryptis į atsišakojimą, o „į kairę“ – tiesiai tuo pačiu keliu, atseit, „kairiau atsišakojimo“:

Krypties ženklai Sicilijoje | Kelionės | Darau, blė

Čia mes „tiesiai“ važiuojam link Sirakūzų, jei ką.

Tiesa, vienoje vietoje mačiau keturkampį ženkliuką su rodykle tiesiai. Regis, kažkokiam komplikuotam žiede.

Kas čia dar… kilometrų stulpeliai būna su kelio numeriu, labai patogu (šalimais dar ir tunelio ženklas įsipaišė):

Kelią žymintis ženklas su kilometrais Sicilijoje | Kelionės | Darau, blė

Užtai dar įdomu, kad ženkliukai yra kas šimtą metrų ir žymi kilometro dalis. Romėnišku skaičiumi rašomi šimtai metrų kilometre:

Kilometro dalių ženklai Sicilijoje | Kelionės | Darau, blė

Galima kam nors pasakyti, kad „ties tuo tokio kilometro tokiu šimtu metrų sukti į kairę“ 🙂

Su mokamais keliais Sicilijoje yra paprasta. Jų nedaug, bet tikrai verta naudotis. Apmokamos yra kelios magistralių dalys. Tad jei priartėjote apmokėjimo punktą – sprukti iš magistralės tikrai neverta. Jei neklystu, kilometras kainuoja lyg ir €¢8 – juokinga kaina, daugiausiai už ilgą važiavimą suplojom vos €2. Žodžiu, neverta mesti kelio dėl takelio, jei ką.

Kai prasideda mokamas ruožas ar iš kažkur įsukate į mokamą ruožą, įvažiuosite apmokėjimo punktą su keleriais vartais. Rinkitės tuos vartus, kuriuose galima pasiimti bilietėlį – nupiešta kasa su bilietėliu. Yra elektroninio apmokėjimo vinjetės TELEPASS, bet su nuomota mašina tokios tikrai neturėsite. TELEPASS’ininkams būna atskiri vartai, kad galėtų greitai pralėkti – ten nelįskite. O bilietėlį gaustie paspaudę didelį raudoną mygtuką.

Kai baigsis mokamas ruožas arba išsuksite iš magistralės, vėl bus vartai ir vėl rinkitės tuos, kur ne vien tik TELEPASS, o dar ir kasa yr. Kasų būna ir su žmogeliukais, ir automatinių. Nė vienu atveju problemų nebuvo: duodi/įkiši bilietėlį ir susimoki fiziniais pinigais ar kreditine kortele. No problemo visiškai. O va, jei pralėksite be elektrinės vinjetės pro TELEPASS vartus ar išlėksite kitaip nesusimokėję, gausite baudžikę €500.

Turbūt verta paminėti stabdymą varikliu. Čia tokia kalnuotų šalių specifika. Bo nusileidus kilometrą stabdant stabdžiais anie tiesiog gali perkaisti ir susvilti. Kiek esu susidūręs, ne taip jau daug lietuvių stabdo varikliais (priešingai, nei broliai estai Taline). Aišku, nelabai ir reikia… nors man keista, kai kelyje pasirodo greičio ribojimo ženklas ir pradeda mirksėti stabdžių lemputės. Gi nesunku tiesiog „numesti gazą” bei įjungti žemesnę pavarą. O kai žmonės pristabdinėja važiuodami įkalnėn, tai man apskritai keista atrodo. Ne be reikalo dar Sobieslavas Zasada rašė, kad patyrusį vairuotoją atpažinsi iš to, kad jis retai stabdžiais naudojasi. Žodžiu, riedėdami nuo kalno durkit trečią, antrą, o labai išskirtiniais atvejais ir pirmą pavarą ir leiskit mašinai stabdytis pačiai. Stabdžiais naudokitės tik retkarčiais, kai automobilis įsibėgėja per daug arba akiratyje pasirodo status posūkis. Jei turėsite navigacinę įrangą, dar galite iš anksto užmetę akį vertinti, ar vingis vertas rimto pristabdymo, ar ne. Šiaip Sicilijoje kalnų keliukai gan platūs, man streso taip ir nebuvo. Blogiau buvo kai kuriuose miestuose, kur mašina į gatvelę vos telpa ir atrodo, kad jau tuoj laiptais pradėsi važiuot.

Apie mūsų kelionę

Kelionei susiplanavom dvi nakvynės vietas. Vieną arčiau Etnos, o antrąją – netoli Comiso, kad ryte anksti atsikėlus nereikėtų toli į oro uostą važiuoti. „Arčiau Etnos“ ieškojom kažko aplink Taorminą – tokį kurortą, įžymų, kaip kokia Palanga. Kokybė, tiesą sakant, irgi panaši – t.y. lieva. Ir kainos gerai užlankstytos. Netyčiukais radom tokią rezidenciją gretimame Letojanni kaime: su „studija“ ir baseinu kieme. Aplink vaizdai nykoki, bet kalnai gražūs, o visokios ten tranšėjos ir kiti vamzdžiai – už tvoros, tai labai nemaišo. Kainos padorios, baseinas yra, strategiškai patogu – ko dar norėti? Vienas tik patarimas: jei norėtumėte ten gauti vietą, rekomenduoju su jais kalbėtis per Skype: pašnekėsite, pasiderėsite ir viskas bus liuks.

Po trijų naktų rezidencijoje išsikraustėm į visišką izoliaciją: paskutinį namą Punta Braccetto kaimo gatvėje. Kažkokia ten šeimyna kažkada jį pasistatė poilsiavimui, o dabar ir nuomoja. Namas tobulas: su terasa per visą stogą, pilnas visokios įrangos (plaukmenys ten, įranga paviršiniam nardymui, žaislai, kava ir kavinukai… na, viskas, ko reikia), be to – tiesiai ant jūros kranto. Nuo koputės nusirideni ir neri į jūrą. Tiesa, krantas kiek akmenuotas ir yra jūržolių, bet užtai gali tiesiai iš namuko į jūrą pliūkštelėt. Nebesinori jokių ten geresnių smėlio pliažiukų. Visiškas komfortas vietoje, taip sakant.

Taigi aplankytų vietų sąrašas:

  • Mesinos miestas. Bbž, ko mes ten važiavom…
  • Etna. Visiškas moralinis orgazmas ir tikrai vertas visos kelionės objektas.
  • Taormina. Ne kažką.
  • Sirakūzų archeologinis parkas. Įspūdinga, nesigailim, bet labiausiai tik dėl Dionizo ausies.
  • Ragūza. Ypač įspūdingas kanjonas, senovės liekanos jame ir ant šlaitų pastatytas miestas.
  • Agridžento. Graikiškas „šventyklų slėnis“. Nu, kolonos, nu, griuvėsiai…

O dabar – apie viską smulkiau.

Mesina (Messina)

Antrąją dieną žiūrinėjomės orų prognozes ir nusprendėm, kad į Etną važiuoti neverta. Ko ten važiuoti, jei per lietų ir debesis bei rūką vis tiek nieko nematysi? Apskritai, aplink visur lijo ir buvo apsiraugę. Geras oras buvo kiek šiauriau, tad nusprendėm, kad užsuksim į Mesiną. Daugiau nieko aplink įdomesnio neradom, o ką radom – buvo kiek per toli.

Tiesa, į Mesiną irgi nebuvo verta važiuoti – ten tiesiog nieko įdomaus nėra. Na, vienintelis džiaugsmas – už jūros kitoj pusėj matoma žemyninė Italija:

Mesina (Messina), Sicilija | Kelionės | Darau, blė

Dar ten yra kelios įžymios skulptūros. Pavyzdžiui, kažkokiems XIX a. pabaigos kariams, Neptūnui ir pan. Nelabai įdomu, jei atvirai. Na, pamatėm bažnyčią ant kalvos:

Mesina (Messina), Sicilija | Kelionės | Darau, blė

Sugalvojom, kad reikia prie jos nukeliaut. Privažiavom gan arti, bet paskui palikę mašiną apačioje užkopėm į viršų. Patirtis gavosi neeilinė, nes priėjom lyg ir akligatvį ir papuolėm į labai įdomią gatvelę, kur turistai negauna užklysti. Žodžiu, prie tos bažnyčios sutvirtinto šlaito prisišliejęs toks kaip ir lūšnynas. Skalbiniai išdžiaustyti, gatvelė tokio pločio, kad vos pora žmonių praeina, bet vis tiek ten kažkaip mašinas kelias vietiniai įgrūdę. Kvapelis šiaip sau, žmonės irgi įdomūs iš tų prisišliejusių lūšnų spokso. Čia vaizdas į vienos lūšnos „vidinį kiemą“ jau iš viršaus, nuo tos sutvirtintos sienos krašto:

Mesina (Messina), lūšnos vidinis kiemas, Sicilija | Kelionės | Darau, blė

Ai, dar kažkokį kiaušinį-fontaną matėm:

Mesina (Messina), skulptūra kiaušinis-fontanas, Sicilija | Kelionės | Darau, blė

Ir pavalgėm McDonalde, nes alkis ėmė žiaurus, o biškį pasiklydom ir nematėm niekur normalių „jiednicų“.

Trumpai tariant, net ir vėliau kiek pasiskaitęs bei pasidomėjęs taip ir nesupratau, ko į tą Mesiną važiuoti.

Tuo tarpu vakare smagiai pasivalkiojom po vietinį Letojanni kaimą, turintį visai gražią promenadą palei jūrą ir pavalgėm sicilietiškos picos. Aš suvalgiau picą su jūros gėrybėmis ir visas jas užskaičiau išskyrus juodus geldinius moliuskus. Nu, kažkas man jų konsistencijoj ir skonyje nelabai. O visokie ten kalmarai, aštuonkojai ir kiti raumeningi padarai malonūs kramtyti ir skanūs.

Etna

Jau pradžioje kelionės į Etną pradėjau galvoti, jog vėliau sakysiu, kas Sicilija yra Etna, o visa kita – nereikšmingos smulkmenos. Na, gal ne visai, bet šiaip tikrai panašu.

Pirmiausia, į Etną irgi galima važiuoti automobiliu iki maždaug dviejų kilometrų aukščio, kur yra turistinis punktas, pasivaikščiojimo takai ir funikulierius. Funikulierius, tiesa, nesveikai brangus ir mes nusprendėm, kad ir taip įspūdžių užteks ir atmetėm jo panaudojimo galimybę. Manau, kad tikrai gerai padarėm, nes bazalto smėlio ir laukų pakako per akis ir taip. Na, dar debesų po kojomis. O į pačią viršūnę vis tiek niekas neleistų keliauti.

Į Etnos turistinį punktą veda trys keliai. Tiksliau vienas ir atšakėlė (bet atšakėlė į tą patį kaimą, tai ja naudotis neverta). Trumpai: yra keliukas SP92 per Etną, jungiantis du miestus: Nicolosi ir Zafferana Etnea. Iš vieno kilkite, į kitą nusileiskite. Kylant iš Nicolosi gerokai daugiau aikštelių sustoti bei paspoksoti bei visą laiką matyti gūbrys, iki kurio ir važiuosite bei ant kurio galima užlipti — tai didesnysis Silvestro krateris (Silvestri Superiore). Šalimais yra ir Silvestri Inferiore, mažesnis. Ant aukštesnio bandėm su dukrike kopti, bet su basutėmis ir šlepetėmis — ne kažką. Tai paskui užteko ir Inferiore. Kelias geras, platus, visai nepanašus į kalnų serpantiną. Yra keletas rimčiau užsuktų vingių, bet tik tiek. Vairuoti juo visiškai paprasta ir patogu. Po išbandytų ankštų keliukų Kroatijoje ir Sardinijoje čia buvo panašu į magistralę.

Jei norite gerai pasimakaluoti po Etną bazalto takeliais — apavu pasirūpinkite. Geriausia kalnų arba kerziniai batai. Iš bėdos tiks ir kedai.

Didžiausias Etnos įspūdis — pakilimas su mašina virš debesų ir bazalto peizažai. Juodas smėlis ir juodi akmenys. Pasižiūri — toks lyg ir pažįstamas lietuviui peizažas, nu gryni dirvonai. Tik tie „dirvonai“ — tai baisiai aštrūs ir kampuoti bazalto gabalai. Brrr.

Bazalto laukai prie Etnos ugnikalnio | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

Peizažas nuo Silvestri Inferiore su debesukais apačioje:

Peizažas nuo Etnos kraterio Silvestri Inferiore | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

O čia — Silvestri Superiore kampas ir bazalto takutis, kuriuo turistai ropščiasi. Su dukrike užsiropštėm dalį kelio, bet paskui apsisukom. Nėra ko ten be teisingo apavo:

Etnos krateris Silvestri Superiore | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

Na ir šiaip dar toks jausmas keistas, kad stovi ant tikro veikiančio ugnikalnio šlaito. Bazaltiniai peizažai kažkaip tą padeda suvokti. Jokio ten grumėjimo ar kvapo nesijaučia, Enta ramiai sau garais bezda, bet jų ir nesimato — tik iš lėktuvo.

Ugnikalnis Etna iš lėktuvo | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

Be abejo, parsivežiau ir gabalėlį Etnos:

Ugnikalnio Etnos bazalto gabalėlis | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

O žmona, be abejo, įsigijo bazalto auskarus. Jų visuose Sicilijos suvenyrų punktuose pilna.

Tiesa, jei manote, kad Lietuvoje netvarkinga, tai nuvažiuokite į Siciliją:

Šiukšlės prie turistinio punkto ant Etnos ugnikalnio | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

Tokios apsišiukšlinusios nacijos nesitikėjau. Ir taip visur bei dar baisiau.

Taormina

Taormina — tai tokia kaip ir vietinė Palanga. Na, toje pusėje Sicilijos, aišku, nes yra ir daugiau „Palangų“. Apsistojimas ten brangus, parkavimasis tragiškas, išsidėstymas irgi baisus. Jei važiuojate Via Nazionale keliu, kuris vingiuoja palei jūrą, tai Taorminos ir nepamatysite — tik jos „apatinę“ dalį, kuri arčiau jūros. Visas miestelis yra aukščiau, ant uolėtų šlaitų ir jame keliukai siauri, ankšti ir vingiuoti, kai kur jausmas toks, kad reikia važiuoti laiptais (kartojuos, ane?). Su automobiliu ten geriau nelįsti. Visokie turistgaidai siūlo palikti mašiną kur nors viršuje, pavyzdžiui Parcheggio Lumbi, bet aš nežinau, ar verta. Gal geriau įkišti mašiną kur į tarpelį Via Nazionale ar ten esančią privačią aikšteliukę ir tada pasivaikščioti palei jūrą, nusileisti į paplūdimį prie Isola Bella (tipo, labai graži salikė, beveik sujungta su pliažu ir galima iki jos nubristi), o jei norėsis į tikrąją Taorminą — užsikelti ten funikulieriumi. Bet čia mano tokia nuomonė. Kiti siūlo kapitaliai priešingai.

Isola Bella paplūdimys — ikoniškasis Taorminos peizažas iš atvirukų:

Taorminos paplūdimys Isola Bella | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

Man tai čia nieko ypatingo, matęs aš tų uolų. O ir pliažas ne kažką — akmenuotas ir nepatogus, be to, dar ir mažas. Tarp visokių aštrių akmenų plaukinėti ten nėra labai saugu. Be to, buvom rugsėjį, sezonas nelabai turistinis ir šeštą valandą pliažo restoranai jau pradėjo užsidarinėti. O mes, kaip tyčia, labai valgyt norėjom…

Žodžiu, nežinau, ką čia daugiau papasakoti. Į Taorminą keliavom todėl, kad ji buvo arti ir nesinorėjo į tą patį Letojanni antrukart eiti. Tik tiek. Nieko joje ypatingo nėra.

Sirakūzų archeologinis parkas

Sirakūzuose sustojom pirmojoje aikštelėję įsukę nuo magistralės. Iš dalies tai buvo klaida, nes teko visą parką pereiti iki bilietų. Buvo tolokoka. Iš kitos pusės, tas pats būtų gavęsi greičiausiai, jei būtumėm ir kitam gale mašiną palikę. Tad gal ir nesvarbu. O ir restoranėlis šitam gale geresnis, nei arčiau bilietų.

Be abejo, viso parko cvekas yra gan gerai išsilaikęs graikiškasis amfiteatras (Teatro Greco). Mūsų pasivaikščšiojimo pradžia link bilietų buvo gan linksma: išgirdom vieną rusę besiskundžiančią, kaip iš jos nuplėšė baisiai daug pinigų, ji iš viso nieko čia žiūrėti nenorėjo, tik tą graikišką teatrą, o ją privertė nusipirkti bilietą į visur. Jėzau, kad man tokios problemos. Nu ar gaila tų varganų €10? Bet šiaip kiek teko girdėti rusakalbius, dauguma jų kuo nors skundžiasi ir bamba. Nu, ir, aišku, pletkija į visas puses. Aišku, visi tokie turistai dar dažniausiai pinigingi ir be galo pasikėlę.

Nu va cvekinė nuotraukėlė:

Teatro Greco — graikiškasis teatras Sirakūzų archeologiniame parke | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

Beje, kitoj pusėj yra ir Anfiteatro Romano, t.y. romėniškas variantas, bet tikrai mažiau įspūdingas ir ne toks gražus:

Anfiteatro Romano — romėniškasis amfiteatras Sirakūzų archeologiniame parke | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

O man, tiesą sakant, px tie teatrai, man visiškas cvekas — Dionizo ausis, ypatingą akustiką turinti ir keista uoloje iškalta nava:

Dionizo ausis: dirbtinė ola Sirakūzų archeologiniame parke | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

Akustika joje tikrai keista ir garsas gerai sustiprinamas. Visi turistai ten šūkčioja ir paskui klauso. Aš pašvilpavau, tai tuoj pasigavo švilpauti ir vokiečių pensininkų grupė 🙂

Dionizo ausis: dirbtinė ola Sirakūzų archeologiniame parke | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

Tik balandžių ten daugokai prišikta.

Ragūza

Į Ragūzą užsukom vieną vakarą tiesiog ant durniaus, nes atsibodo visą dieną nieko neveikti. Paskaitėm, kad ten yra kažkoks kanjonas su senoviniais kapukais, gerai matomas kelyje Ragūza–Modika, tai nuvažiavom pažiūrėt. Nu ir ką, įvyko, taip sakant, dvasinis orgazmas, nes kanjonas tikrai įspūdingas. Pati Ragūza irgi išsidėliojusi visaip ant to kanjono šlaitų. Va čia dar ir su fejerverkais:

Ragūza su fejerverkais | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

Pasivaikščiojom Ragūzos pedonalų gatve („Laisvės alėja“, t.y. pėstiesiems skirtu Via Roma gabaliuku), išgėrėm arbatos ir išvažiavom atgal:

Pėsčiųjų gatvės ženklas Ragūzoje | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

Grįžę vakare sutikom virtuvėj štai tokį gyvį:

Daugiakojis vabzdys  | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

Gal čia retkarčiais skaitantis Donatas vabalų žinovas galėtų pakomentuoti, kas tas yr per gyvulys?

Agridžento šventyklų slėnis

Bbž, kodėl ta vieta „slėniu“ vadinasi. Visi lankomieji graikiški pastatai yra ant kalvos. Turiu pripažinti, kad arba jau esu visko prisižiūrėjęs, arba šiaip jau atsibodę buvo turistaut. Nu, gražu, aišku tos kolonos su stogeliais:

Agridžento (Agrigento) šventyklų slėnio griuvėsiai | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

Bet dabar jau smarkiai abejoju, ar dėl to vertėjo 120 km belstis nuo apsistojimo vietos. Na, gal tiek, kad migdolų tikrų pasirinkom:

Migdolai | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

Ir alyvuogių gyvų paragavom:

Alyvuogės ant alyvmedžio | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

Jos tikrai bjauriai karčios ir ne be reikalo jas nuskintas sūryme mėnesį mirko.

Pats Agridžento miestukas irgi gražiai ant kalvų išsidėliojęs:

Agridžento (Agrigento) miestelis ant kalvų | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

O daugiau tai labai gaila, kad ilgai užtrukom, reikėjo tiesiai važiuot prie baltųjų uolų prie Eraclea Minoa… bet dar norėjom spėti grįžti ir jūroje išsimaudyti bei pavakarieniauti normaliai. Tad kai ką tikrai įspūdingo paaukojome dėl varganų graikiškų griuvėsių. Beje, buvo smagus nutikimas: paprašėm panelės nufotografuot mus visus tris. Paprašiau, aišku, angliškai, gi nežinai, kas per turistai vaikštinėja. Paskui atiduoda fotiką, sako „prašom“. Tautietė pasirodė. Aišku, čia nieko nuostabaus, Ryanair į Siciliją skraido dažnai ir ten vienu metu kokis kaip minimum tūkstantėlis lietuvių trinasi, jei ne daugiau.

Nu dar Sicilijoj papigiaja pasipildžiau Proraso skutimosi priemonių:

Proraso skutimosi priemonės pigiai pirktos Italijoj | Kelionės | Sicilija | Darau, blė

Tai tiek. Etna ir poilsis puikiame namelyje ant jūros kranto buvo gerai. Visa kita — nieko ypatingo, tačiau bastytis ir ieškoti kokių nors įžymybių smagu tiesiog, net jei jos ir nieko nevertos.

Reklama
Komentarai
  1. kaimietis parašė:

    Keistai neigiami atsiliepimai apie Sicilija. Man tai viena geriausiu atostogu vietu Europoje. Etna zinoma labai brangu, 60EUR uz pasikelima keltuvais + autobusais, bet verta, ispudis prie keltuvu visai ne koks. Nesugalvokit eiti peskom nuo keltuvu virsaus iki krateriu, vargsai, kurie taip sugalvojo, buvo visi dulkinini, pavarge ir suvarytom kojom. Taormina – tai panasu, kad net nebuvot, nors pliazai tikrai ne kokie. Pats graziausias Sicilijos miestelis, yra keliso privacies parkavimo vietos, net su masina ne problema. Pats graziausias (ir dar veikiantis) amfiteatras, vyksta koncertai ir filmu festivaliai (musu buvimo metu nebuvo, déjà). Nuo miesto atsiveria puiki panorama, daug puikiu restoranu. Palanga? Gal siek tiek, tik labai prabangi. As gal pavadinciau Sicilojos Monaku (nors ten dar nebuvau). Sirakuzu senamiestis nepaminetas, tikrai verta pasivaikscioti. Dar sicilijoj verta aplankyti bar viteli, krikstatevio gerbejams. Gera pramoga isvyka I vulkano sala, pasimaudyti purvo baloj, ar kunkuliuojancioj juroj, pasigrozeti vaizdais nuo virsaus. Palermo nelabai patiko, specialiai vaziavau su masina, kad pajausti eisma – ner taip baisu. Palermo verta aplankyti monserat baznycia, Palermo katedroj uzsiropsti ant stogo. Ispudi (tiesa, truputi slogu) paliko kapucinu katakombos. As sicilojos atostogas kotiruoju ausciau uz sardinija, roda, pora zemynines ispanijos atostogu, algavre ir maljorka. Galbut prasciausi pliazai, bet daugiausia galima pamatyti, tik vila su baseinu yra butina.

    • Darau, Blė parašė:

      Nagi čia priklauso nuo skonio (kuris draugų neturi) ir nuo kažkokių užmatytų vietų. „Puikūs restoranai“ man, pavyzdžiui, yra neįdomu. Koncertai ir filmų festivaliai taip pat nedomina. Sirakūzų senamiestį praleidom specialiai, nes norėjosi kitur suspėti ir gamtoj pabūti. Miestai, kaimai, muziejai ir istoriniai paminklai man nėra pirmoje vietoje.

      Šiaip man Sicilijoj buvo vienos geriausių atostogų: pamačiau Etną ir apturėjau fantastišką poilsį namelyje ant jūros kranto. Visa kita, kaip sakiau, skonio ir požiūrio reikalas.

      O kiti žmonės apskritai dešimt metų skraido į Turkiją pas penkias žvaižgdutes pagulėt ir niekur net neišeit. Ir jiems gerai.

  2. Gita parašė:

    Man Sicilija irgi paliko įspūdį 🙂 Bet mes apvažiavom ją visą aplink, tai galėjom palyginti 🙂 Šiaurinė dalis daugiau kalnuota, pietinėj praktiškai lygumos 🙂
    Nakvojom Palermo, nesusidūrėm su jokiom spūstim ir kažkokiu neįprastu vairavimu 🙂 Sirakūzų sala labai patiko, ten taip pat nakvojom, tai buvom išėję pasivaikščioti ir vakare, ir ryte 🙂 Griuvėsių jau nebesinorėjo, tai nors ir nakvojom prie Agrigento, bet jau nevažiavom žiūrėti 🙂
    Mes praktiškai nevažiuojam mokamais keliais, nes norisi pamatyti pamatyti daugiau, nei važiuojant kokiu greitkeliu 🙂
    O vienareikšmiškai sakyti, kad Trapani neverta dėmesio, tai nereikėtų. Ten, visai šalia yra ir nepakartojamo grožio miestelis Erice. Mums pvz, Etna nepaliko kažkokio didelio įspūdžio 🙂
    Kiekvienas susidėlioja savo prioritetus 🙂

  3. Antanas parašė:

    Buvom šiais metais – patiko. Iš labiausiai įsimintinų vietų buvo Salina (atoki nedidelė salelė šiaurinėj daly) – dėl vaizdų, maisto, nardymo. Scoglitti (žvejų kaimas pietinėje dalyje) – dėl maisto ir šiaip absoliutaus čillouto be jokių turistų. Dar be minėtų Sirakūzų, Ragūzos ir Taoriminos (įspūdžiai panašūs į aprašytus), buvom Čefalu – neiko ypatingo, turistinsi miestelis su gerai paplūdimiaisi ir vidutinišku senamiesčiu ypač siaurom gatvėm 🙂

  4. Donatas Stanionis parašė:

    Ten naminis šimtakojis vietinis, greičiausiai Scutigera coleoptrata, arba kažkas iš tos genties. Kai kurios rūšys nuodingos, tada geriau su rankom negaudyti 😀

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s