Kaip būti geru dėde

Posted: 2014-09-02 in Tėvystė
Žymos:,

Dėdulė | Darau, blėPraėjusią savaitę tapau dviejų berniukų dėde. Apie dėdės vaidmenį svarsčiau jau ilgokai ir bandžiau suprasti, kaipgi būti geru dėdule.

Visų pirma, pats vaikystėje turėjau dėdę, kuris man buvo labai svarbus ir suteikė daug gero. Kadangi matydavau jį nedažnai, kiekvieno susitikimo laukdavau neišpasakytai. Taigi jis, matyt, buvo geras dėdė. O kas gi jo elgesyje buvo tokio, kad auganį berniuką ir paauglį jis tiesiog žavėjo?

Atsakymas šiaip paprastas. Mano dėdė, pats dar būdamas dvidešimt kelerių pacanas su manimi elgėsi kitaip, nei tėvai. Tarsi su suaugusiu. Leisdavo jam padėti rūšiuojant tranzistorius ir varžikes. Taaip, paauglystėje jis man įskiepijo ir meilę elektronikai bei išmokė laikyti lituoklį ir uostyti kanifoliją. Taip pat išaiškino, ką galima ir ko negalima daryti su mergomis 😀

Mano dėdė nuo mažų dienų leido jam padėti suaugusiųjų darbuose ir apskritai rodė man dėmesį. Be to, jis buvo apsiskaitęs, tikra vaikščiojanti enciklopedija, ir papasakodavo labai įdomių dalykų. Paauglys būdamas supratau, kad kai jis buvo paauglys, domėjosi panašiais dalykais. Kažkuo mes buvome panašūs arba aš norėjau tapti pats į jį panašus.

Tad atsakymas turbūt ganėtinai aiškus. Būti geru dėdule reiškia tiesiog mylėti savo sūnėnus ir dukterėčias, skirti jiems laiko, pasiimti „į laisvę“ nuo tėvų, parodyti jiems tai, ko neparodo tėvai ir kažko išmokyti kitaip. Na, juk visi mes žmonės skirtingi ir visi ypatingi. Galbūt kada nors galėsiu mokyti savo sūnėnus žongliruoti, lituoti ar teisingai skustis 😀 Kas ten žino.

Mokslo ir psichologų nustatyta, kad niekas taip nepakelia mūsų gyvenimo kokybės, kaip kokybiškų santykių kiekis su kitais žmonėmis. Pirmieji žmonės, su kuriais tie santykiai yra ugdomi — šeima. Šeima ta platesniąja, giminystės prasme. Mane užauginusi šeima, deja, nebuvo ir nėra geras pavyzdys, kaip ugdyti ir puoselėti santykius. Aš to mokausi tik dabar, pats. Svarbus vienas aspektas, kuris gadina daugumą santykių ir šeimų: egoizmas ir pavydas. Tad mums visiems reikia stengtis, kad to būtų kuo mažiau. Ir man, atliekant dėdulės vaidmenį, reikia iš anksto nusiteikti bei peržiūrėti savo elgesį bei vertybes. Be abejo, stengiuosi būti geru tėvu ir jau žinau, kad galiu savo dukrai suteikti tai, ko negali mama. Tad ir su sūnėnais turėtų tas po truputėlį ateiti jiems augant.

Dėdės yra ypatingi tuo, kad jie yra ir vyresni už savo sūnėnus bei dukterėčias, bet tuo pačiu ir gali būti jiems labai artimi. Visų pirma, sūnėnams ir dukterėčioms tiesiog būtina kreiptis į savo dėdules „tu“. Niekada kitaip. Tas pats turėtų galioti ir žmonos sūnėnams ir dukterėčioms. Taip galima užmegzti artimesnius santykius. Be to, dėdulės yra artimi žmonės, tačiau ne tokie, kaip tėvai. Jie gali parodyti kitokį požiūrį, kitokį pasaulį ir kitokių triukų. O ir su sūnėnais bei dukterėčiomis kur kas lengviau nei su savais vaikais — jie, bjaurybės, tik tėvus ant blakstienų stato 😀 Be to, ir triukų bagažas mažiau išnaudojamas.

Nors man tas negalioja, bet svarbu kitiems. Būti dėde gali būti labai didelė atgaiva viengungiams ar bent savų vaikų neturintiems vyrams. Viengungiams ypač, nes jie turi didelį neišnaudotos meilės kiekį. Jie gali ja apdalinti mažuosius giminaičius ir patys iš jų jos pasisemti.

Gyvenantiems netoliese dėdulėms derėtų progai pasitaikius padirbėti auklytėmis ir kuo anksčiau. Šitą aš pats noriu ir ruošiuosi daryti. Žinau, kad kartais nuo to bus ir laikinų nušokimų nuo proto, nes augantys berniukai yra pasiutę padarai, bet žinau, kad iš to grąža bus tikrai didelė.

Dėl kitokios patirties ir kitokių pomėgių vaikystėje, nei vaikų tėvų, savo sūnėnams ir dukterėčioms galite rodyti ir pasidalinti įvairiais savo vaikystės šposais. Aš prieš metus įsitikinau, kad iš krūvoj susirinkusių draugų vienintelis žinau apie degtukų raketytes. Ha ha, aišku, tėvai gal už tokius triukus nepaglostytų, bet manau, kad berniukams toks daiktas yra osom. Kaip kad buvo ir man vaikystėje. Kaip ir tėčiai, taip ir dėdulės gali parodyti vaikams ne tik smagių, bet ir saugiai pavojingų triukų. Tėčiai leidžia vaikams daugiau, nei mamos, o dėdės gali įvairią trenktą veiklą pakelti iš viso į kitą lygį.

Galų gale, sūnėnams ir dukterėčioms gali būti smagu paprasčiausiai pernakvoti pas savo dėdulę ir prapliurpti apie visos būties tuštybę ir beprasmybę iki paryčių.

Ypač svarbu nepamiršti savo sūnėnų ir dukterėčių gimtadienių. Jei esate be fantazijos, visada galite dėl dovanų pasikonsultuoti su tėveliais arba netgi pačių vaikų — o gal jie norės kažko ypatingo, ką tik dėdulė galės padaryti ar padovanoti? Taip pat svarbu nepamiršti ir kitų švenčių ar kažkuo ypatingų datų.

Tad tai paprasta: rodykite savo sūnėnams ir dukterėčioms dėmesį bei gerą pavyzdį ir jie jus laikys šauniu bachūru. Tik nepamirškite, kad santykius reikia palaikyt ir vaikams augant: paaugliai būna kur kas labiau užsiėmę ir sunkiau pagaunami. Tad reikia tam laikotarpiui nusiteikti ir jų neapleisti.

Reklama
Komentarai
  1. Mindaugas parašė:

    Paprastos, bet tuo pačiu labai gilios ir teisingos mintys. Artima asmeninei patirčiai. Ačiū už primintuką 🙂

  2. Virga + Marius + Leonas parašė:

    Mes šitą reikalą jamam ir palaikom 😀

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s