Taupymas: neišleidimo aspektas

Posted: 2014-06-21 in Pezalai
Žymos:

Taigi taigi, papaisčiau aš čia apie tikslus, planavimus ir skirstymus… tačiau nepaliečiau dar vieno taupymo aspekto — neišleidimo. Apskritai, žodžiai „taupymas“ ir „taupumas“ yra ir susiję, ir tuo pačiu smarkokai skiriasi. Taupymas — aktyvus tikslo siekimas atidedant pinigus. Taupumas — savikontrolė ir pastangos neiššvaistyti pinigų į balą ir taip pagerinant savo galimybes taupyti.

Nedeginkit pinigų | Taupymas | Darau, blė

Taupumą ugdyti gali padėti jau aprašytas buhalterinis įplaukų ir išlaidų sekimas. Jei pakankamai smulkiai seksite savo išlaidas, tikrai pamatysite tam tikras sumas, kurių galėtumėte neišleisti. Aš čia pavardysiu keletą minčių, kurios pirmiausia ateina į galvą, o paskui pabandysiu iškapstyti ir ką nors sudėtingesnio.

Priesakas nr. 1: neišleiskite!

Pirmiausia, jei rūkote, tai meskite. Dėl sveikatos ir proto aš nieko nesakysiu — sąmoningas savęs žalojimas ir kenkimas kitiems turėtų būti uždrausti įstatymu. Aš tikrai visiškai išbaninčiau tabaką ir legalizuočiau tik elektronines rūkymo priemones. Tad jei jau nenorite mesti rūkyti, tai būkite bent tiek geri: investuokite į kokybišką ir brangų elektroninio rūkymo įtaisą. Nesusigundykite žaisliniu — pirkite tikrai gerą, kainuojantį ne mažiau 200 Lt, pavyzdžiui, tokį. O paskui visiems rūkymo mišiniams, eteriams ir panašiai išleisite kur kas mažiau, nei netgi kontrabandinėms cigaretėms.

Alkoholis, be abejo, irgi neblogas pinigų švaistymas. Tiesa, saikingą vartojimą aš palaikau ir nesakau, kad reikėtų tapti abstinentu. Bet savikontrolė irgi turėtų  būti. Sakykim, aš niekada neperku didžiųjų aludarių alaus. Pirmas dalykas, jie gamina šlamštą, antras — tas šlamštas neadekvačiai brangus. Yra mažesnių gamintojų, kurių kaina irgi mažesnė (kad ir „Kauno alus“ — gerokai pigesnis, nei koks šūdurys). Tas pats galioja ir visiems kitiems alkoholiniams gėrimams — dažnai tai yra tik pinigų išmetimas. Pieno kokteilis dažnai ir pigiau, ir skaniau 🙂 Na, bet šitą turite įvertinti patys. Mano kuklia nuomone, visi žmonės geria per daug. Arba apie 90 drūtų procentų.

Panašiai yra su visokiais šokoladukais ir bandelėmis. Nei sveika, nei pigu. Pirksite kasdien už du litu snikersą, per metus išleisite (sakykim, kad tik darbo dienomis) apie 570 Lt.

Visokie smulkūs (ir nebūtinai) daiktai ir „žaisliukai“. Galiu tik patarti atsisėsti ir giliai pamedituoti apie savo įpročius ir norus. Ar yra tekę kažko labai norėti, įsigyti, o paskui leisti dulkėti? Man tikrai yra tekę ir tai natūralu bei žmogiška. Tikrai ne visi daiktai reikalingi. Todėl visiems patariu prieš perkant kokį niekutį rimtai pagalvoti, ar jo reikės. Ir šlamštas namuose kaupiasi, ir pinigai dingsta.

Mano galva, šiais laikais visiškai neverta kišti pinigų į popierinių nuotraukų gamybą ir albumus. Dažnas šeimos ūkis turi kokį nors planšetinuką. Jeigu labai mėgstate rodyti nuotraukas — galite įsigyti pigų planšetinuką net ir maksimoje (tiesa, aš pirkčiau tik internetu). Už 200-300 Lt įsigysite apytikriai veikiantį daiktą ir jame galėsite krauti nuotraukų albumus bei juos demonstruoti. Jei jūsų televizorius (ar prijungtas medijos centras) palaiko DLNA, galėsite rodyti nuotraukas iš tapšninuko tiesiai per jį.

Priesakas nr. 2: geriau parduoti pusvelčiui, nei laikyti ir gailėti!

Jei jau šlamštu apsikraunate, tai jo irgi labai negailėkite — geriau parduokite pusvelčiui. Atsilaisvins vieta, o ir pinigų šiek tiek uždirbsite. Taip geriau, nei laikyti kokį nors nereikalingą daiktą užsispaudus ir nenaudoti, bet neduokdie neparduoti per pigiai. Ne, ne ir dar kartą ne — geriau parduoti pigiai. Kiekvienas pliusas — ne minusas! Esu panašiai pardavęs du iPod’us, nors jie man buvo baisiai brangūs kaip atminimas. Vieną sulaužiau, bet dar buvo galima naudoti, o kitą galėjau pakeisti išmaniuoju telefonu. Viskas: tai signalas, kad daiktas nereikalingas ir reikia jo atsikratyti. Ugdykite savidrausmę ir mažiau prisiriškite prie daiktų.

Panašiai yra su knygomis. Visi mes turime dalį niekinių knygų. Na, tokių, kurių antrą kartą neskaitysime, o išliekamosios vertės jos irgi neturi — neverta, sakykim, vaikams palikt. Nepatingėkite, įdėkite skelbimuką į sena.lt (čia ne reklama, o tik priemonės pasiūlymas iš asmeninės patirties). Dar, jeigu labai labai nenorite knygų prarasti, bet jos tik užima vietą — užsiimkite jų skaitmeninimu arba duokite tai padaryti tiems, kas to nori. Ne visais atvejais tai legalu, tad būkite atidūs. Daugumą tarybiniais metais leistų knygų galima drąsiai skaitmeninti, gal išskyrus tas, kurios jau buvo išleistos su ISBN numeriais.

Priesakas nr. 3: „nesiskolinkite“ iš savęs!

Taip kartais būna: kam čia laukti kito mėnesio, geriau dabar pat nusipirksiu, o kitą mėnesį „pasispausiu“. Paskui tą kitą mėnesį vėl ko nors prireikia, tai vėl „ai, pasispausiu dar už mėnesio“… ir taip toliau, ir be galo. Arba apmoki kokį nors šūdniekį kreditine kortele: „ai, ateis alga, įmesiu atgal kreditą“. Ir taip pasidaro užburtas ratas: vis „kitą mėnesį“ kaip nors pasispausiu, kaip nors neišleisiu ir kaip nors grąžinsiu. Taigi vėl kalbame apie savidrausmę.

Jeigu esate bent kartą patekę į tokią būseną (man yra tekę, todėl ne iš oro čia pezu), tai žinote, kaip tai pavojinga ir blogai. O jei esate — baikite taip elgtis dabar pat. Pradėkite „spaustis“ jau šiandien, kad po mėnesio-dviejų-trijų (ar kiek ten „prisiskolinote“) grįžtumėt į padorų gyvenimą.

Tiesa, „skolinimasis iš savęs“ kartais gali būti ir reikalingas: nutikus nelaimei ar bent jau sudėtingai finansinei situacijai. Bet net ir tokiu atveju reikia viską labai blaiviai permąstyti ir perskaičiuoti. Be to, iš savęs skolintis (jeigu tai ne kreditinė kortelė su didelėmis palūkanomis) gali būti ir geriau, nei iš draugo ar kaimyno.

Priesakas nr. 4: viskas gali palaukti!

Šis priesakas susijęs su trečiuoju. Niekada neskubėkite nieko pirkti. O jei pirkinys brangus, bet jo labai norisi, atidėkite jo pirkimą bent savaitei. Net jei ir turite pinigų čia ir dabar, nepirkite iš karto. Galbūt po savaitės pasvarstymų apsispręsite, kad to daikto jums visai nereikia arba jį galima pakeisti pigesniu. Kitaip sakant, siūlau čia su savimi elgtis kaip su paaugliu. Ateina, sakykime, paauglė dukra ir sako: „noriu auskaro liežuvyje“. Ji, sakykime, galbūt jau netgi pilnametė (o 18 metų — vis tiek dar paauglystė…) ir drausti kaip ir nelabai galite (tarkim…) Tad ir sakykite: ok, bet po savaitės: jei dar norėsi — prašom. Bet kas galioja vaikams ir paaugliams, taip pat galioja ir suaugusiems. Mes taip pat pasiduodam impulsams ir neracionaliems sprendimams. Dėl šios priežasties aš niekad neperku nieko, kam pajuntu impulsą. Pradžiai bent jau pasižiūriu, kur pigiau gauti, o jei negaliu pigiau gauti, ieškau, kur tikrai galima pigiau gauti — pavyzdžiui, ar yra kokių draugų šiuo metu Amerikoje. Paieškos ir skaičiavimai bei atidėjimai padeda įveikti savo impulsyvumą ir pinigų masės išmetimą neapgalvotai.

Priesakas nr. 5: susipažinkite — (kilo)vatvalandė

Greičiausiai išlaidos elektrai jūsų namų ūkyje nežymios, ypač, jei turite dujinę viryklę. Trys ar du ar netgi vienas šimtas litų. O gal dar mažiau? Jei išleidžiate elektrai mažiau, nei 50 Lt/mėn., tai neblogai žinote, kur elektra „išteka“. Nors gali būti, kad išleidžiate kitoje vietoje — tačiau apie tai detaliau kitą kartą.

Elektros galime sutaupyti visi. Ne vienam žurnale buvo straipsnis, kaip negalima palikinėti įjungtų telefonų kroviklių, kompiuterių maitinimo šaltinių ir taip toliau, ir panašiai. Iš tikrųjų tai — gryna teisybė. Jei jūsų televizorių galima bet kada įjungti nuotolinio valdymo pulteliu — švaistote pinigus ir energiją. Televizorių greičiausiai žiūrite mažiau, nei pusę viso savo gyvenimo laiko, ar ne? Reiškia, kitu metus jis tiesiog stovi ir laukia, kada jam atskris spinduliukas iš pultelio ir lieps įsižiebti. Jei manote, kad tas laukiantis prietaisėlis elektros nenaudoja — klystate. Naudoja. Tiesa, nedaug, ypač šiuolaikiniuose naujuose televizoriuose, bet senesniuose rydavo kaip reikalas.

Tokių slaptų energijos „rijikų“ namuose tikrai gali būti ne vienas. Aišku, kuo technika naujesnė, tuo mažesnė tikimybė, kad energija švaistoma veltui. Kai kurie kokybiški telefono krovikliai ramybės būsenoje energijos naudoja ypač mažai — už kokį litą ar mažiau per metus.

Vienas iš blogesnių energijos rijikų (nepatikėsite) yra mažulytės lemputės elektros jungikliuose. Ypač, jei ten senesni jungikliai su dujų išlydžio lemputėmis — viena gali sudeginti penkis litus per metus. Sakysite, nu ir gerai, pas mane dešimt lempučių ir per metus penkiasdešimt litų — argi čia daug? Priklauso nuo požiūrio. O gal ir daug, jei tuos penkiasdešimt litų atidėtumėt kur nors naudingiau?

Apskritai verta persižiūrėti visus namie esančius elektrą naudojančius prietaisus ir įvertinti tai, kiek jie elektros naudoja. Ant darbinio stalo (ar po juo) verta pasidėti ilgintuvą su jungtuku ir tą jungtuką išjunginėti. Taip pat atsikratyti įpročio palikti sienoje telefono kroviklį, dažniau išvalyti šaldytuvą, investuoti į kokybišką indaplovę ir taip toliau.

Priesakas nr. 6: pasitarkite

Darant piniginius sprendimus, ypač brangius, didelė klaida — nepasitarti su gyvenimo partneriu. Na, nebent tas partneris — kokia nors katė. Tada kaip ir dzin. Bet kitais atvejais tartis reikia, žinau tą iš asmeninės patirties. Kartais partneris gali, moksliškai tariant, „atvesti į protą“, o neišleidimas gali būti ypač didelis. Todėl tarkitės ir įpraskite finansinius sprendimus priimti ne pavieniui, o su partneriu. Dvi galvos visuomet geriau už vieną.

Komentarai
  1. jarik parašė:

    Kaip visada puikkus straipsnis (y) 🙂

    Tik del nuotrauku ne visai pritarciau. Mes seimoje nespausdiname nuotrauku jau kokiu 10 metu jei ne daugiau (nuo pirmuju skaitmeniniu fotoaparatu atsiradimo). Finansiskai tai gal ir gerai, bet visai neseniai sugalvojome idomesni pakaitala – spausdinti fotoknygas. 1 vieneta per metus. Koke yra pliusai: visu pirma reikia pasvesti nemazai laiko graziausiu, isimintiniausiu metu nuotrauku atrinkimui. Be kita ko, tai yra visai idomus, suartinantis seimyninis uzsiemimas. Taip pat, tai padeda rasti ir nereikalingas, nesigavusias nuotraukas ir jas pratrinti (ka siaip reiketu daryti po kiekvienos “fotosesijos“). Na o lyginant su paprastu nuotrauku spausdinimu pinigu irgi susitaupo, nes atrenki tik pacias paciausias nuotraukas, kuriu skaicius nera toks jau didelis. Be to, darant fotoknyga gali daryti ivairiu formatu nuotraukas, didesnes, mazesnes negu standartines. Na o ziureti (bent pusetinai kokybiskai) spausdintas nuotraukas, graziai iristas i knyga, tikrai maloniau negu tapsnoti koki kinietiska zaisla ar ziureti fotkes televizoriuje (nors nauji 4K telikai gal ir teikia vilciu, kad nuotraukos juose atrodys ispudingiau).

    PS. Beje, tas fotoknygas visai patogu daryti LightRoom’e, vienintele beda po to rasti Lietuvoj spaustuve kuri priimtu PDF’us o ne savo sudprogrameles sugeneruotus failus.

    • Darau, Blė parašė:

      O, paliečiau kažkieno ekspertinę sritį 🙂

      Jūs man pritariate, tik pats to nesuprantate. Jūs pasirinkote ekonomiškesnį ir teisingesnį kelią, nei šimto nuotraukų išsikepimas po kiekvieno pirstelėjimo, būtų tai kelionė į kaimą pas močiutę ar pas gimines į Airiją.

      Štai dabar irgi klausimas: o kokio, atsiprašant, organo spausdintis fotoknygas Lietuvoj? Ypač kad tikrai užknisa verkšlenimas dėl formatų, PDFų ir taip toliau? Tas pats visų nuvalkiotas Blurb jau seniai integruotas į Lightroom. Yra dar Shutterfly ar Adorama Pix. Sakykim, palyginus kainas lyg ir brangiau gaunasi. Bet Shutterfly ar Blurb kas porą-trejetą mėnesių pametėja akcijų – reikia tik sekti ir tada jau mūsų vietinis biznis gali rūkyti kamputyje. Be to, jau pilna užsiveisę spaustuvių ir Honkonge, kad ir toks Print 100.

      • jarik parašė:

        O, visgi ir Jus jas spausdinate… 🙂
        Kazkaip nebuvau mates tu variantu, dekui uz pavadinimus, reikia butinai panagrineti. Beje, tai butu puiki tema apzvalginiam straipsniui!

    • mindogas parašė:

      Tikrai gera idėja su tomis knygomis 😉

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.