Taupymas: planavimas ir tikslai

Posted: 2014-05-17 in Pezalai
Žymos:

Ką gi, praėjusią savaitę kiek aprašiau pinigų skirstymą. Užkabinau ir planavimą, nors jo nedetalizavau.

Svarbiausias dalykas — drausmė ir nuolatinė atidedama suma. Ją sumažinti galima tik ypatingais atvejais: nutikus nelaimei ar kažkokiai brangiai problemai. Kitais atvejais — griežtas ne! Jei užsibrėžėte atidėti kas mėnesį tūkstantį ar penkis — taip turite ir daryti. Visada galite tą sumą padidinti, bet ne pamažinti.

Trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai | Taupymas | Darau, blė

Kad taupymas būtų sėkmingas ir motyvuojantis, privalu planuoti. Šiaip tiesiog kaupti pinigus yra neįdomu. Na, kas iš jų apskritai, jei juos kaupiate kaupiate ir net negalvojate išleisti? „Juodai dienai“, kai kurie sako. O kai ta diena ateina, jums pastato kryželį, o pinigus pasiima paveldėtojai. Tai kam toks taupymas?

Minėjau pačioje pradžioje: taupote tam, kad išleistumėte. Tik toks taupymas yra motyvuojantis ir sėkmingas. Na, taip, turi būti dalis taupomos sumos skirta tai „juodai dienai“, dalis galbūt senatvei — bet vis tiek turite žinoti, kam ir kiek atidedate. O visa kita yra taupoma tam, kad atėjus kažkokiai dienai ir sukaupus tam tikrą sumą ji bus išleista. O jeigu labai labai norisi, tai galbūt save motyvuosite sutaupyti daugiau ir pasiekti tikslą greičiau.

Taigi, sakykime, dalis pajamų yra atidedama kaupimui: senatvei, mokslams, „juodai dienai“. Kita dalis atidedama nuolatinėms būsimoms išlaidoms: naujam automobiliui, telefonui, būsto nusidėvėjimui ir panašiai. O štai trečioji, pati maloniausioji, atidedam sau: nebūtiniems niekučiams, kelionėms, pramogoms, atostogoms, buities pasigerinimui.

Kaip minėjau praėjusiame įraše, pinigai turi būti skirstomi. Kuo taupymas skiriasi nuo skirstymo? Pavyzdžiui, kuo skiriasi kasmėnesinės išlaidos pramogoms nuo taupymo pramogoms? Ogi labai paprasta: taupymas yra toks pinigų atidėjimas, kuris įvykdomas bent tarp dviejų pagrindinių pajamų įplaukų. Na, grubiai tariant, jei reikia kažkam atidėti pinigus bent nuo dviejų algų ar daugiau — tai ir yra taupymas. Jei jums iki algos liko nedaug ir neužtenka pinigų kažkam įsigyti, bet gavę algą įsigysite tuoj pat, tai — ne taupymas. Taupymą sudaro keletas ir daugiau atidėjimų bei išlaidų ribojimas.

Daugumos žmonių problema — planavimo ignoravimas. Sakykime, dabar gegužės mėnuo, bet jau nuo balandžio mūsų šeima turi nusipirkusi ir užsirezervavusi poilsį ir keliones trijose vietose — dvi kelionės liepą ir viena — rugsėjį. Nupirkta bilietai, rezervacijos viešbučiuose bei vilose. Taip pat užsisakysime ir automobilių nuomą.

Kiti žmonės stebisi, kad mes tokius dalykus perkam „taip iš anksti“. Tačiau mes taip ir sutaupome. Sekame skrydžių kainas ir ieškome geriausių pasiūlymų. Kelionėms pinigus atidedam nuolat ir žinom, kiek galim sau leisti. Naudojamės apgyvendinimu pas privačius asmenis, kur sąlygos dažnai būna geresnės ir patogesnės, nei viešbučiuose, o šeimininkai — paslaugūs ir draugiški. Tačiau esmė tame, kad skiriame tam laiko ir planuojam iš anksto. Kartą kelionei netgi pasiėmėm lizingą, nes iš anksto prieš septynis mėnesius pirmasis pasiūlymas buvo toks geras, kad vėliau niekaip jo nebūtumėm gavę ir buvo verta sumokėti kelis procentus viršaus.

Tad truputėlį apie patį planavimą. Kaip minėjau, aš išskiriu tris planavimo kategorijas:

  • Ilgalaikės investicijos ir kaupimai
  • Atsinaujinančių išlaidų planavimas ir atidėjimas
  • Konkrečių vienkartinių tikslų siekimas

Ilgalaikiai planai

Ilgalaikiams planams priskiriu štai tokius dalykus:

  • Rūpinimasis savo senatve. Aš absoliučiai nusistatęs prieš pensijas ir antrosios pakopos kaupimą. Jų neišvengsime, bet visiškai neverta tuo remtis. Senatvei reikia taupyti ir atidėti taip, lyg tai būtų vieninteliai pinigai, kuriuos turėsite nebedirbdami.
  • Draudimas — tik investicinis, kurį bus galima kada nors atsiimti. Pageidautina draudimą susitvarkyti dar jaunystėje, iki trisdešimties, nes vėliau prastėja sąlygos. Padidinti sumas, pagerinti paketą ar pereiti į kitą bendrovę galima visada, tačiau reikia planuoti ilgalaikį draudimą ir, geriausia, iki pensijos. Taip pat numatyta draudimo suma turi būti tokia, kad mirties atveju būtų padengti visi įsiskolinimai, pavyzdžiui, būsto paskola — kad šeima neliktų „ant ledo“.
  • Kaupimas vaikų mokslams. Nesvarbu, ar leisite vaikus į mokslus Lietuvoje, ar užsienyje — atidėkite mokslams bent po truputį, investuokite į nelabai didelės rizikos fondus, obligacijas ir būtinai perinvestuokite susikaupusias palūkanas.
  • Atsidėjimas „juodai dienai“. Priklauso nuo to, ar ruošiatės sukaupti konkrečią sumą, ar neribotai atidėlioti nuolat, tačiau tai — būtina taupymo dalis. Netekę darbo ar nutikus kokiai nors sunkiai finansinei situacijai jausitės ramiau. Atidedant juodai dienai svarbu pasirūpinti tokiu kaupimo būdu, kur staigus pinigų ar jų dalies išėmimas nekainuotų per daug ir neviršytų uždirbtų palūkanų.
  • Ne prie taupymo, bet pasirūpinkite savo testamentu — jo gali prireikti ir rytoj ar už minutės.

Atsinaujinančios išlaidos

Mes visi esam apsikrovę tokiais daiktais, kuriuos vieną dieną prireikia pakeisti. Kai kurie iš jų yra brangūs, todėl planuoti jų susidėvėjimą ir pakeitimą privalu iš anksto. Mano asmeniniai planai yra tokie:

  • Automobiliai ir jų keitimas, susidėvinčių dalių, kaip padangos, atnaujinimas.
  • Kompiuteriai — juos perku numatytam laikotarpiui, po jo ar kiek vėliau — keičiu. Atitinkamai kaupiu būsimiems keitimams.
  • Telefonai — planuoju 3-4 metams, per tą laiką atidedu jų keitimui.
  • Atidėjimas darbinės įrangos atnaujinimui ir įsigijimui. Už samdomus darbuotojus tuo pasirūpina įmonė, o individualistai tuo rūpinasi patys — tai panašu į mažą nuosavą verslą.
  • Remontų planavimas. Kaip minėjau, naują skardinį stogą už 20-30-ies metų reikės keisti, reikia ir planuoti. Galima priskirti ir prie ilgalaikių taupymų. Taip pat reikia keisti ir pečius, kūrenamus įvairiomis kietojo kuro atmainomis.

Įvairūs vienkartiniai tikslai

Man šiek tiek sunkoka atskirti atostogas ir keliones — juk atostogaujame ir keliaujame kiekvienais metais ir ne po vieną kartą. Tad iš dalies šios išlaidos panašios į atsinaujinančias. Tačiau kiekviena kelionė yra vis kitokia, atostogos įvairios ir netikėtos, todėl priskiriu šias išlaidas prie vienkartinių — na, vieną kartą nuskrisiu gal į Paryžių, kažin ar antrukart norėsis — juk tų nelankytų vietų begalė.

Šie tikslai yra absoliučiai individualūs, bet pavardinsiu, kas į galvą šaus:

  • Įvairi technika: televizorius, indaplovė, radijo imtuvas ar garso sistema. Na, bet kas.
  • Papuošalai — kodėl gi ne?
  • Konkreti kelionė į kažkur, atostogos.
  • Kai kurie rečiau keičiami aprangos elementai, tarkime, batai.
  • Įvairūs „žaisliukai“ sau — šūdniekiai, gedžetai, kiti nereikalingi, bet norimi daiktai.

Na, čia mano fantazija trumpam užsikirtusi, bet daugybė daiktų, kuriems kada esu taupęs, daugmaž „įkrenta“ į šias kategorijas.

Sutaupėte? Išleiskite!

Žinote, aš tuo negaliu patikėti, bet taip tikrai būna: taupo žmonės kažkam, taupo taupo. Na, galbūt naujam dideliam televizoriui. O paskui staiga jiems tų pinigų pasidaro gaila ir nenusiperka jie to televizoriaus. Ir taupo toliau, kaupia, didina sumą sąskaitoje. Patenka į kaupimo maniją. Tai yra baisu. Jeigu susiplanavote, kam taupote, tam ir išleiskite. Arba pakeiskite tikslą, vietoj televizoriaus nusipirkite kolonkes, bet, būkite žmonės, išleiskite. Pinigai atidedami ir kaupiami būtent tam — kad būtų išleisti.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s