Taupymas: kas tas yr?

Posted: 2014-04-26 in Pezalai
Žymos:

Taigi pradedu planuotą pasakojimų ciklą apie taupymą. Greičiausiai tas taupymas truputėlį išsivartys ir į kitas sritis aplinkui, bet vis tiek.

Visų pirma, taupymas turi būti panašus į būdą uždirbti. Kitaip sakant — ką galite užsidirbti iš savęs ir sau atsilyginti. Žinau, kad toks pareiškimas skamba kiek savotiškai, bet taip yra. Atlyginimą gaunate iš kitų, o taupote — iš savęs. Taigi už taupymą esate atsakingi tik jūs patys ir niekas kitas. Šitą, beje, reikia diegti vaikams nuo mažumės.

Aš taupyti mokiausi nuo ankstyvos vaikystės, kai pradėjau suprasti, kad už pinigus galima kažką nusipirkti. Galiu čia padėkoti savo mamai, kad ji man paaiškino, kas yra taupymas. Na, kaip visi vaikai, gaudavau kišenpinigių. Kartais gaudavau daugiau, kartais mažiau. Kažko norėdamas turėdavau vienus dėti prie kitų ir laukti, kol galėsiu įsigyti norimą daiktą. Būdamas paauglys be pastovaus darbo, tik iš visokių chalturkių, sugebėjau pasikeisti tris  kompiuterius — 9x-aisiais metais, kai kainos buvo gerokai didesnės, nei dabar, o naudotų kompiuterių pasirinkimas irgi buvo kur kas prastesnis.

Popierinis litas, Žemaitė | Darau, blė

Taigi pats kažkaip išmokau siekti finansinių tikslų. Paprastų tokių. Bet stebiuosi, kad daugybė žmonių panašių tikslų siekti neišmoksta, arba į taupymą žiūri kaip į kažkokią kankynę, reiškiančią apribojimus ir susivaržymus. Hmhm. Čia man panašu į tai, kai žmonės eina į darbą ir kiekvieną dieną skundžiasi, kaip tame darbe blogai. Tai kokio organo tada ten einate, jei taip blogai? Aš į darbą einu su vėjeliu ir kiekvieną dieną ten būnu laimingas. Taupymas taip pat turi būti toks: laimės pojūtį skatinantis užsiėmimas.

Kad taupymas skatintų laimės pojūtį, jį reikia gerai struktūrizuoti ir gerai suvokti, kam to reikia. Žinau, kad dauguma žmonių nori būti turtingais ir sau kažką leisti. Jei nesiruošiate keisti darbo ar profesijos į kažką pelningesnio — jums padės taupymas. Beje, jei staiga gautumėte dvigubą atlyginimą ir netaupytumėte, laikinas laimės pojūtis dingtų už poros-trejeto mėnesių, nes pinigų daugiau neturėtumėte. Skamba paradoksaliai? Tai yra tikra tiesa — protingi žmonės tai tikrai žino 🙂

Taupymas — tikslams pasiekti

Jeigu turite tikslą sutaupyti 100000 litų (ar kitų pinigų), tai toks tikslas nieko nevertas. Na, sutaupysite, o ką paskui? Kaupsite toliau? Ir taip kaupsite, kaupsite, kol vieną dieną būsite labai turtingas kapinėse? Ne. Taip negalima. Jei norite išmokti taupyti, tai turite mokėti ir išleisti. Sakykime, tikslas sutaupyti 100000 Lt turi turėti pagrindą. Geras pagrindas būtų žemės sklypas. Norite įsigyti sklypą ir ant jo pastatyti namą? Štai jums ir tikslas — susitaupyti sklypui, paskui — statyboms.

Žinoma, tai dideli pinigai. Namui susitaupyti tikrai gali ne kiekvienas. Nekilnojamasis turtas yra galbūt vienas iš dviejų dalykų, kuriems aš pateisinčiau paskolą. Bet jei norite televizoriaus ar naujo šaldytuvo — juos turite pirkti tik už savus pinigus be jokių lizingų.

Todėl taupydami turėkite tikslą — arba daug tikslų. Sakykime, gali būti tikslai tokie: atostogos kitiems metams; buitinė technika; automobilis; prabangūs drabužiai ir taip toliau, kur tik fantazija neša. Kažko norite ir negalite nusipirkti dabar pat — taupykite. Tačiau sutaupę konkrečiam tikslui turite ir išleisti. Sutaupysite kelionei — pirkite bilietus ir rezervuokitės viešbutį. Ir negailėkite tų pinigų nė cento: jie tam buvo ir skirti.

Be abejo, tikslai taip pat gali (ir turi) būti abstraktesni ir ilgalaikiai: sutaupyti pinigų vaikų mokslams ar prabangesnei senatvei. Tokių tikslų pamiršti taip pat negalima.

Kai kurie žmonės taupo „juodai dienai“. Blogiau yra tai, kad jie taupo tik juodai dienai. Kaupia kaupia ir niekada neišleidžia. Arba juoda diena neateina, arba jos taip ir nesulaukia. Šiuo atveju tikslas turėtų būti tam tikra saugoma suma tai juodai dienai, kurią pasiekę galėtumėte paprasčiausiai nustoti pildyti. Visokie finansų ekspertai rekomenduoja turėti trijų, šešių ar panašiai mėnesių išlaidų rezervą. Tai ir yra taupymas „juodai dienai“ — to rezervo sukaupimas.

„Kiek atliks“

Viena iš didžiausių klaidų — taupymas „kiek atliks“. Dažniausiai taip taupydami žmonės ne kažką ir sutaupo, nes ne taip jau ir atlieka, jei tas procesas nekontroliuojamas. Aišku, gali atlikti, bet jei sąmoningai planuosite ir atidėsite pinigus iš anksto, vos gavę atlyginimą, tai sutaupysite smarkiai daugiau (o tai reiškia — ir greičiau pasieksite tikslą). Grubiai tariant, reikia sau nepalikti galimybių „atlikusiai“ sumai keistis. Taupymas yra kokybiškas tik tuomet, kai jis vykdomas stabiliai — užsibrėžus sau normą. Norma gali būti konkreti suma arba procentas nuo atlyginimo (jei jis kintantis). Svarbu, kad normų būtų laikomasi. O va kai jau gavę atlyginimą taupymui skirtas dalis iškavojote po sąskaitas, fondus ar kitas investicijas, tada galite taupyti ir „kiek atliks“ — tai bus užsibrėžtos normos perviršis. Tad jei įvykdysite taupymo normą, o paskui dar ir „atliks“ — galėsite patapšnoti sau per petį. Ką daryti toliau, spręsti jums: užsibrėžti naują normą, ar palikti tą pačią. Šiaip „atlikti“ turėtų nedaug: gerai suplanuota norma tam ir yra, kad nebeatliktų.

Be abejo, labai tiksliai suplanuoti taupymo normas nėra įmanoma. Elementariai gali sugesti automobilis ar įvykti kokia kita maža finansinė katastrofėlė — tam reikalingas šioks toks buferis. Tačiau jei būsite pasiruošę nenumatytiems atvejams ir atsidėję kažkokią sumą nenumatytiems atvejams, tai pasekmės nebus labai skaudžios, neprireiks skolintis iš draugo ar kažkaip kitaip suktis.

Sutaupyti gali tik daug uždirbantys?

Na, šiaip ne kartą esu girdėjęs: oi, tu daug uždirbi, tau lengva taupyti… tai — viena iš didžiausių nesąmonių. Lengva nėra. Be abejo, priklausomai nuo atlyginimo atidedamos sumos skiriasi — tai normalu. Tačiau nėra jokio ten lengvumo. Jei nėra savidrausmės, planavimo ir tikslų — net ir 50 štukų į mėnesį gaudamas jas labai lengvai iššvaistysi. Be to, daugiau uždirbantys žmonės daugiau ir išleidžia — tai taip pat natūralu. Jie perka brangesnius daiktus, brangesnes paslaugas, investuoja į kokybiškesnį poilsį — o tai kainuoja. Todėl taupyti nėra lengviau. Tiesą sakant, kai žmonėms staiga ženkliai pakeliamas atlyginimas, jie tarsi nuo proto nušoka, beveik, kaip milijoną laimėję. Išsišvaisto, o paskui stebisi — kurgi dingo pinigai…

Tad nesvarbu, ar jūs uždirbate dešimtis tūkstančių per mėnesį, ar kelis užvargtus šimtukus litų — taupyti galite. Yra viena auksinė taisyklė: jei kas mėnesį negalite atidėti 10% pajamų taupymui ir sau nepakenkti — kažkas yra labai negerai. Paprastai tariant, tai reiškia, kad gyvenate virš savo galimybių ribos. 10% yra absoliutus minimumas, kurį visi turi ir privalo galėti atsidėti. Kai kurie ekspertai kalba apie 5%, bet aš nepritariu. Tiek — per mažai. Pagalvokite patys: jei norite susikaupti tą vadinamą apsauginį kapitalą, kad galėtumėte išgyventi be darbo tris ar šešis mėnesius, kiek laiko taupysite atidėdami 5% nuo atlyginimo? Su tokia „norma“ bet koks finansinis krustelėjimas ar nukrypimas yra žiauriai nestabilus, vedantis į katastrofą.

Geru atveju turėtumėte atsidėti sau nekenkdami apie 30% pajamų ir įvairiai išskirstyti keliems tikslams. Tobulu atveju šeimą gali išlaikyti vienas iš sutuoktinių — t.y. bet kurio iš sutuoktinių atlyginimo turėtų pakakti išlaikyti visai šeimai. Tai nereiškia, kad reikėtų sugebėti atidėti 50% šeimos pajamų, nes vienam sutuoktiniui netekus darbo turėtumėte ir kažko atsisakyti ir paleisti kažkokius finansinius įsipareigojimus. Na, pavyzdžiui, mesti vaikščioti į sporto klubą ir mažiau naudotis automobiliu.

Tad dar kartą pakartosiu: taupyti gali visi. Jei jums iki algos pritrūksta arba lieka 20 litukų — jums kažkas negerai. Greičiausiai su galva, nes mąstantis žmogus neturėtų sau tokios prabangos leisti. Taip taip, gyvenimas nuo algos iki algos yra labai labai didelė prabanga ir neatsakingumas. Tai rodo, kad su savo atlyginimu paprasčiausiai sau leidžiate per daug ir neturite pakankamo kiekio savidrausmės. Galbūt dar ir nemokate rinktis ekonomiškesnių gyvenimo variantų — o patikėkite, kiek daug žmonių to nemoka…

Kada nustoti taupyti… WTF?

Jei neklystu, tai lyg ir Linatos Dvareckienės knygoje skaičiau apie tokį klausimą. „Tai kada gi galima nustoti taupyti?“ O gal „Pinigų medyje“… nepamenu. Na, ne esmė. Kai kurie taip įsivaizduoja, kad taupysiu taupysiu taupysiu, o paskui nebereikės. Deja, taip nebūna. Taupyti ir ugdyti savidrausmę reikia visą gyvenimą, net ir užtarnautoje senatvėje su pensija. Kitaip bankrutuosite labai greitai. Kai kurie įsivaizduoja, kad daug dirbantys gali sau leisti netaupyti. Tai — didžiausia netiesa ir klaidingas požiūris. Aš jums pasakysiu atvirai ir išduosiu paslaptį: tie, kurie daug uždirba, tai dėl to ir uždirba, kad moka taupyti. Atlyginimas dažniausiai siejasi su išskirtinėmis žmogaus savybėmis, nebūtinai su ypatingais protiniais gebėjimais. Už tuos gebėjimus duodamas ir atlyginimas. Bet paprastai tie, kurie daug uždirba, moka ir taupyti — taupymas yra bet kokios finansinės sėkmės pagrindas. Norite geros taupymo pamokos — eikite pas pažįstamą milijonierių ir jis jums praves tokią pamoką.

Taigi pinigų turi tie, kurie juos taupo, o ne tie, kurie būtinai daug uždirba. Kaip minėjau ir dar pakartosiu: iššvaistyti pinigus labai lengva, o taupyti — ne. Tad net ir daug uždirbdami savo finansus turite planuoti ir pinigų neišmėtyti. Nes kitaip taip ir liksite daug uždirbančiu skurdžiumi, o netyčia netekus to gerai apmokamo darbo eisite į gatvę.

Kaupk turtą lėtai

Yra toks labai geras tinklaraštis, kurį rekomenduoju visiems: http://www.getrichslowly.org/

Ne visi mes galime tapti milijonieriais ir ne visi galime uždirbti net ir penkiaženkles sumas — tai yra realybė ir nuo jos nepabėgsi. Ne visi galime pakeisti darbą į geresnį, o kartais net ir galėdami negalime prisiimti rizikos dėl šeimos. Bet savo turtinga senatve pasirūpinti galime.

Esmė paprasta: dalį taupymui atidėtų pinigų reikia kažkur investuoti. Kad ir į paprasčiausius fondus ar fondų fondus — ir taip po truputuką auginti procentukus. Naudotis visokiais investiciniais draudimais su tam tikrais privalumais ir panašiai. Tačiau esmė yra tame, kad dalį pinigų reikia įdarbinti, kad jie dirbtų patys. Kada juos panaudosite — kitas klausimas. Gal už dešimties metų, o gal ir už trisdešimties. Tačiau taip galite susikaupti padorų kapitalą. Svarbiausia — daryti tai nuolat ir pastoviai. Jei turite laiko, galite investuoti ir į geresnius bei pelningesnius variantus. Ir taip vieną dieną tapsite turtingi. Jei manote, kad negalite turėti milijono, klystate. Milijoną galima užsiauginti atidedant vos 500 Lt kas mėnesį apie keturiasdešimt metų — tik reikia žiūrėti, kur ta suma investuojama ir kaip išskirstoma. Tiesa, klausimas yra, ar to reikia ir ar dėl to nenukentės visas gyvenimas. Kažin ar senatvėje to milijono prireiks — užteks gerokai mažesnės sumos „prisidurti prie pensijos“.

Taigi kas tas yr?

Tad kas, po velnių, yra tas taupymas? Taupymas yra:

  • Finansinių tikslų siekimas
  • Finansų planavimas
  • Išlaidų/pajamų sekimas ir skaičiavimas
  • Tvirta savidrausmė
  • Finansinė laisvė

Svarbiausias taupymo aspektas — finansinė laisvė. Kuo efektyviau taupysite, tuo daugiau sau galėsite leisti. Taip pat tapsite nepriklausomi nuo įvairių gyvenimo netikėtumų. Negąsdins darbo netekimas ar mažos nesėkmės bei nenumatytos išlaidos. Jausite vidinę ramybę ir užtikrintumą. Pinigus reikia valdyti, kad jie neužvaldytų mūsų.

Pabaigai vienas geras pamokomasis straipsniukas apie tai, kaip iš lėto tampama turtingu ir kokie paprasti yra principai:

http://www.getrichslowly.org/blog/2009/04/30/the-secrets-of-financial-freedom-an-interview-with-the-millionaire-next-door/

Reklama
Komentarai
  1. Tomas parašė:

    Naa 40*12*500 = 240000 LTL (40 metu * 12 menesiu * 500 ltl). Manau siek tiek persudyta del milijono 🙂 Kaip investuojant su maza rizika tai uzauginti 4x?

    • Darau, Blė parašė:

      Laukiau šito klausimo. Reiškia, yra skaitančių, kas parašyta.

      Na, bet čia kalba ir neina apie mažą riziką. Rašiau, kad reikia žiūrėti, kur tie pinigai bus panaudoti. Yra galimybės perinvestuoti pinigus. Tiesa, tokia veikla — ne visiems. Kur kas paprasčiau tokias sumas tiesiog uždirbti.

      • Tomas parašė:

        Supratau 🙂

        Na mano nuomone, geriausias būdas sutaupyti – kelti kvalifikaciją ir bandyti daugiau uždirbti išlaikant panašias išlaidas.

        • Darau, Blė parašė:

          Na, gerbiamasai, sutikite, tai – nerealu. Visų pirma, daugiau uždirbdamas daugiau ir išleisi. Antra, jei bus bandoma laikytis tų pačių išlaidų gavus naują padidintą atlyginimą, užklups chujova savijauta – save juk reikia pagerbti ir paskatinti už pasiekimus. Trečia, jei nėra didesnių tikslų, ne visada verta maksimaliai didinti atidedamą sumą.

          O šiaip tai teisingai: geriausia investicija visada pradžiai yra į save. Bet apie tai parašysiu savo laiku.

  2. Edvinas parašė:

    Su milijonu viskas labai realu. Tam tereikia pinigus investuoti taip, kad per metus jie vidutiniškai uždirbtų 6% grąžą. Visas stebuklas sudėtinėse palūkanose. Suvedus minėtus skaičiukus (500Lt/mėn, 40 metų, 6%), viskas labai gražiai matosi https://www.seb.lt/skaiciuokles/investiciju-skaiciuokle

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s