Vonios ledifikacija

Seniai ruošiausi šį darbelį atlikti. Kiek gi galima vonioje seną 100 W dinozaurą deginti 🙂 Kadaise pasitreniravau su stalinės lempos ledifikacija, atėjo laikas ir voniai. Tad po ilgų ir sunkių ligų savaitgalį pagaliau pasijutau turįs šiek tiek smarvės kažką nuveikti. O ir smaksojimas be krapštymosi jau atsibodo. Tuo pačiu damušiau ir savo litavimo stotelę ir lituoklį, bet apie tai kitą kartą, gal rytoj.

Pasikuičiau stalčiuje ir susiradau seniai seniai prie radiatoriaus prisuktus du šviesos diodus po 10 vatų. 12 V kritimo įtampa, 900 mA srovė. Na, čia maksimumas, geriau šerti mažiau. Teoriškai žadama, kad iš vato bus apie 100 liumenų šviesos. Tai reikia patikrinti bent jau vizualiai.

Bandžiau aš tiems diodams visokius maitinimo šaltinius. Iš jau stabilaus šaltinio bandžiau šerti srovę per 34063 mikroschemą, bandžiau gadinti maitinimo blokelį. Taip ir nepribaigiau reikalo. Galų gale, rudenį sugalvojau nusispjauti ir užsisakyti maitinimo šaltinį iš dylikstrymo. Ieškojau, kad tiktų man tiems dviems diodams, bet radau tokį, kuris stabilizuoja 650 mA srovę intervale tarp 30-36 V. Dviems mano diodams lyg ir daugoka (voltų), o trims – ant ribos. Bet nusprendžiau pabandyti. Tik keliavo jis pas mane tris mėnesius…

Štai ir testinis junginukas paruoštas:

Pasidėjau iš karto netoliese ir trečią diodą – o gal prireiks. Beje, maitinimo šaltinėlis prisuktas prie faneros gabalo. Taip truputuką saugiau – ir masė, ir izoliacija bent iš vienos pusės. Eksperimentuojant su tinklo įtampa reikia laikytis tam tikrų saugumo reikalavimų.

Akurat, prireikė trečio diodo. Du diodai žybsi ir tiek. Vadinasi, šitas srovės šaltinis tikrai srovę duoda tik tam tikrame įtampos intervale. O jei apkrova (du diodai po 12 voltų nuosekliai, t.y. 24 iš viso) mažesnė už apatinę ribą, tai maitinimo šaltinio „protas“ pamatęs srovės šuolį trumpam sustoja, gal pusei sekundės. Paskui vėl bando. Vėl tas pats ir vėl užgęsta. Strobas toks gaunasi.

Beje, maitinimo šaltinis – įdomi bestija, vien dėl mikroschemos:

Dabar nepasakysiu, kokia ta mikroschema, nes kažkur pamečiau jos datašytą, o pažiūrėt irgi nebegaliu – sumontuota viskas. Bet esmė tokia, kad srovės jutimas yra sumontuotas pirminėje transformatoriaus pusėje. Su antrine puse ryšys yra tik per kondensatorių, jokių ten optronų ir kitų gudrybių. Mažiau detalių, paprastesnis valdymas, o ir aukštos įtampos pusėje kur kas mažesnė srovė ant testuojamojo rezistoriaus – dar ir nuostoliai mažesni. Vieni privalumai, kiek suprantu. Bet šiek tiek ribotas įtampų intervalas kitoje pusėje. Juk atrodo, srovės šaltiniui turėtų būti dzin, kas ten pajungta iki maksimalios įtampos – turėtų duoti srovę ir trumpam jungimui. A vat ne, čia ne taip padaryta. Gal ir gerai.

Greitai pripeckeliojau trečią diodą ir žiūrau kas bus:

Pavyko, trys diodai šviečia. Radiatorių pamatavau su atlikusia termopora, parodė po keliolikos minučių apie 70 laipsnių. Gal gyvens… dviems diodams to radiatoriaus turėjo pakakti, o trims… bus matyt. Bent tiek, kad srovė per juos teka ne maksimali, o trečdaliu mažesnė, iš viso apie 24 W elektros. Atsišvelgiant į nuostolius maitinimo šaltinyje turėtų iš tinklo siurbti apie 27 vatus. O plieskia neblogai.

Ką gi, laikas į vonią, nuimti ten lempos gaubtą ir šalia kabinti šitą monstrą bei lyginti šviesos srautą. Lyginau paprastai: fiksuotu fotoaparato rankiniu režimu ir su dienos šviesos baltuoju balansu – kad būtų matyti ir spalviniai skirtumai.

Taigi pirma pora nuotraukų. Kairėje be gaubto šviečia 100 W kaitrinė lemputė, laukinėje gamtoje jau išnykęs egzempliorius, o dešinėje, maždaug toje pačioje vietoje pakabinta mano naujoji konstrukcija:

Akivaizdu, kad šviesos daugiau. Gal ir bus tie 2400 liumenų, kurių tikėčiausi. Tiesa, skiriasi ir šviesos atspalvis. Diodai 3000 kelvinų, „šiltai balti“, bet kaitrinė lemputė dar „šiltesnė“. Dukrikė, kuri turi ypatingą akį spalvoms, pareiškė, kad nauja lempa yra „žalia“. Kažkiek tikrai to žalsvumo yr.

Tos pačios nuotraukos su iki stogo užvarytu sodrumu, kad būtų ryškiau matyti spalviniai skirtumai:

Na, tikrai šviesa geltonesnė, šviesesnė. Ir histogramos tą patį rodo. Normalus reiškinys, panašiai šviečia ir taupiosios liuminescencinės lemputės – jose veikia tas pats principas. Liuminoforas bombarduojamas vienos spalvos spinduliais – ultravioletiniais arba mėlynais – ir jie verčiami viso spektro spalvomis. Vertimas nėra tobulas, bet daugiau liuminoforo – daugiau geltonumo. Bet tas geltonumas ne toks, kaip kaitrinių lempučių.

Pabaigai suvienodintas baltasis balansas, kad aiškiai būtų matyti naujosios lemputės naudingumas ir didesnis šviesumas:

Proof of Concept pavyko, reiškia, šitą naują „lemputę“ verta bandyti montuoti vietoj senosios. Senoji, be gaubto ir nuimta nuo sienos atrodo šitaip:

Aš jau kažkada šitą lempą „tiuninau“ su folija, kaip matote. Ji silpnokai švietė, tai sugalvojau pagerinti atspindėjimą. Be to, kaitino sieną ir smirdėjo, tad šis „veidrodis“ pagerino ir tą funkciją. Šimtas vatų šilumos visgi… na, gerai, 98, kiti 2 vatai šviečia. Foliją nusprendžiau palikti ir su diodais – nuo gaubto atsimušusi šviesa bus papildomai atmušama atgalios.

Šitas šviestuvas mane nudžiugino skylių kiekiu – nereikės jų gręžioti tvirtinimui:

Sumontuotas šviestuvas ant sienos, dar be gaubto, bet jau paruoštas naudoti:

Uždėjau gaubtą, uždegiau. Gražu, net gera. Pakviečiu žmonikę. Ta sako, „Oooo, kaip gerai, na, dar sumažės truputį, kai gaubtą uždėsi…“ Sakau, tai kad jis jau uždėtas… žodžiu, įvertinimas buvo teigiamas.

Gerai tokie va šviestuvai, kuriuose daug vietos ir tokie snargliavonių eksperimentatoriai, kaip aš, gali daryti visokias nesąmones.

Kuo šitas šviestuvas geras? Tuo, kad jame nenaudojamos jokios ten „retro-stiliaus“ diodinės lempelės. Jos čia netiktų netgi, nes jos dauguma šviečia į vieną pusę. Šito šviestuvo pranašumas lyginant su kaitrine lempele irgi tas, kad diodai šviečia viena kryptimi, t.y. jie visai nešviečia atgal į sieną. Šviesos sklaida pagal aprašymą – 140°. Gaubtas dar kažkiek pasklaido ir vonioje dabar šviečia taupesnė, bet ryškesnė lempa. Tiesa, kiek atsiėjo dalys, aš nežinau, bet bus apie kokius 30 pinigų. Neskaitant radiatoriaus ir varžtelių – ir vienas, ir kiti dovanoti. Užtai smagiai praleidau laiką krapštydamasis ir padaręs kažką bent jau išoriškai geresnio, nei buvo prieš tai. O iš po gaubto vis tiek nesimato 😀