Ką vaikams papasakoti apie Tarybų Sąjungą

Posted: 2014-03-02 in Tėvystė
Žymos:

XXVII TSKP suvažiavimas | Darau, blė Senokai nerašiau kokio nors egzistencinio briedo, bet vėl pribrendau. Prisiskaičiau Visatos valdovo pasakojimų apie Tarybų Sąjungos laikus (vienas iš paskutinių apie ekonomiką privertė ilgai žviegti, o paskui labai ilgai ir liūdnai mąstyti). Prisiskaičiau ir susimąsčiau: o ką savo vaikui galėčiau apie anus laikus papasakot? Bet taip teisingai, kad nesusidarytų kažkokio keistai klaidingo įspūdžio?

Visų pirma, aš pats esu dar jaunas ir tarybinius laikus prisimenu gan miglotai. Lenino anūku* spėjau pabūti, į pionierius jau nebeįlindau. Tiesa, eiles iš parduotuvių prisimenu, purvinas ir rėkiančias pardavėjas taip pat. Beskaitydamas Rokiškio rašliavas prisiminiau ir tai, ką buvau pamiršęs — duonos kepalų maigymą ir čiupinėjimą. Na, suverstoj krūvoj žmonės čiupinėdavo duonos kepalus ir ieškodavo jų įsivaizduojamo kokybiškesnio minkštumo egzempliorių. Į dienos pabaigą paskutiniai kepalai atrodydavo nelabai kaip…

Tarybinė buitis | Darau, blėAntra, aš manau, kad Tarybų Sąjunga buvo Šūdas. Iš didžiosios raidės. Gal ne pati sąjunga, o tas brandusis socializmas, kurį ji atseit buvo pasiekusi. Tai buvo laikai, kai žmonės nelabai daug pasirinkimo laisvės turėjo. Ir vien dėl to buvo blogai. Blogai buvo ir planinė ekonomika, ir persekiojimai, ir privalomi visokie komjaunimai (nors teoriškai ten buvo galima neįstoti, bet tai nesibaigdavo geruoju). Netgi nedirbti nebuvo galima, nes už tai sėsdavai į kalėjimą. Užtai nedarbo nebuvo, vajė, kaip gerai.

Trečia, matau daugybę pavyzdžių, kaip Tarybų Sąjungos nostalgija skatinama. Nekalbant net ir apie „Tarybines dešreles“. Kas tai per nesąmonė, kas man pasakys? Marketingas ir tiek, o jis, deja, retai būna švarus. Deja, marketingas užima tiek vietos visur, kad gali visą pasaulio vaizdą iškreipti, ką jau čia apie kažkokius praėjusius laikus kalbėti. Aišku, yra ir informacinio karo sąmokslo teorijų, bet aš į tai žiūriu atsargiai. Prisisvaigti daug ko galima.

Vienas iš tokių pavyzdžių — kalėdiniai „retro-sovietų“ stiliaus vakarėliai. Bet kuriame nuomos punkte rasite tam skirtos atributikos, nes tema labai populiari. Tiesą sakant, aš visuomet siūlau alternatyvą: o, davaisurengiam vakarėlį „žydės ir vokiečiai“. A? Būtų juk taip smagu. Netgi smagiau, nei „kekšės ir kunigai“. Būtų galima ir dujų kamerą padaryti. Manau, kad būtų labai linksmas teminis vakarėlis, o kaip jūs manote? Gal nesutinkate? Bet juk žydai su vokiečiais lygiai tas pats, kaip sovietai. Kitaip sakant, iš istorinės perspektyvos visiškai nieko gero, nieko sveikintino, ir nieko tokio, ką reikėtų teminiuose vakarėliuose garbinti.

Tarybinė santechnikos parduotuvė | Darau, blėKetvirta, tie jauni žmonės, kurie Tarybų Sąjungą kiek pamena, dauguma jau turi vaikų. Mažesnių ar didesnių, bet daugmaž. Tikiu, kad tie, kurie yra protingi, tos mūsų praeities tikrai labai neaukštins. Dar jaunesni to šiaip jau nesupranta. Jie ten nebuvo, žino tik kažką iš pasakojimų, o ir tie pasakojimai gali būti kartais labai apgaulingi. Todėl visiems skaitantiems ir nežinantiems, kartoju: Tarybų Sąjunga ir jos santvarka buvo toks Šūdas, kokiame jūs nė už ką nenorėtumėte pabūti. O jau teminis vakarėlis, kuris yra realiai murdymasis tame Šūde, yra visiškai iškreipta nesąmonė.

Penkta, visiems vaikams reikia pasakoti savo tautos ir valstybės istoriją. Tad ja reikia ir patiems pasidomėti. Pavyzdžiui, žinoti, nuo ko abu kartus Lietuva tapo nepriklausoma. Atitinkamai pasidomėti ir tuo, ką Lietuva gavo per tuos penkiasdešimtį metų Sąjungoje. O gavo labai daug… tiksliau, labai daug negavo. Pavyzdžiui, plastikinių langų, kavos išsinešimui, kabelinės televizijos ir taip toliau. Rekomenduoju pasižiūrėti tokį 1961-ųjų metų filmą „Breakfast at Tiffany’s“. Ten galite įžvelgti tuometinės amerikietiškos buities niuansų**. Ir mintyse palyginti su tuo pačiu reikalu ant Sąjungos.

Giros bidonas gatvėje. Atsigerti ir išsinešti | Darau, blėŠešta, iš principo visi naujesni laikai yra geresni. Progresas, mokslas ir santvarkos. Kartais būna laikinų pablogėjimų, bet apskritai viskas eina tik geryn. Nenorėčiau gyventi jokiais senesniais laikais. Bet labai mielai pažiūrėčiau, kaip žmonės gyvens dar už šimto, dviejų šimtų ar tūkstančio metų. Tikrai. Net ir prieš dešimtį metų nebuvo taip gerai, kaip yra šiandien.

Tad ką gi vaikams papasakoti? Visų pirma, nepamiršti, kad Lietuva Tarybų Sąjungos buvo okupuota pavadinant tai „išlaisvinimu“. Antra, nebuvo jokios normalios laisvės: nei gyventi, nei tobulėti, nei siekti. Sistema visa tai ribojo. Aišku, žmonės sukasi bet kokioje santvarkoje, bet tai nebūtinai gerai. Trečia, buitis buvo skurdi ir nyki. Ketvirta, klaidingai vaizduojama ekologija ir „sveikesnis“ maistas yra toks baisus briedas, kuriuo tikėti gali tik visiški puspročiai. Atseit, dešrelėse mėsos daugiau būdavo. Na, na… Penkta, gyvenimas po Tarybų Sąjungos žlugimo pagerėjo iš esmės ir daug kuo dabar galime džiaugtis.

Taip pat rekomenduoju paskaityti Rokiškio Rabinovičiaus šviečiamuosius analitinius straipsnius su žymomis sovietmetis ir ssrs. Jei ką nors primiršote, tai prisiminsite, o jei nežinojote, tai sužinosite.

Esmė tame, kad dabar turime laisvę. Spręsti, veikti, keliauti, gyventi. Netgi turime sąlyginai laisvą internetą. Tiems, kas nepatyrė, kas yra nelabai laisvas internetas, galiu pasakyti tik tiek — pas mus čia Lietuvoje tuo klausimu afigienai gerai. Na, bet čia jau nukrypau…

Iliustracijos:

  • XXVII TSKP suvažiavimas
  • Tuometiniu interjero dizainu plieskianti tarybinė buitis
  • Santechnikos parduotuvė
  • Giros bidonas gatvėje. Atsigerti ir išsinešti. Pats su kanele ir dešimčia kapeikų vaikystėje eidavau. Sunku prisiminti tos giros skonį, nors abejoju, kad ji buvo labai jau gera.

* — jei kartais nežinote, tai spaliukai buvo Lenino anūkai ir nešiojo penkiakampes žvaigždutes prisisegę su jauno Volodios atvaizdu. Pasklidus gandui, kad į kioską atvežė „rubininių“ žvaigždučių, iš viso rajono vaikai sulėkdavo pirkti, nes taigi deficitas tos gražesnės buvo. Aš tokią irgi turėjau, per vieną reidą įgytą.

** — kurie, nepaisant senoviškų automobilių ir dar kai ko pernelyg primena šiuolaikišką buitį. Įsivaizduojate, kiek metų neturėjome normalios buities?

Komentarai
  1. Vaidotas K parašė:

    Aš tą laikotarpį atsimenu tik šviesiausiomis spalvomis, nes tai buvo mano nerūpestingoji vaikystė. Su tarybiniais baubais neteko susidurti, o kas dabar skamba keistai apie anuos laikus, tada tai buvo norma ir keistai neatrodė. Buvau ir spaliukas ir pionierius, tik į komjaunuolius nespėjau. Prasidėjus tai perestroikai iš pionierių tapome skautais, bet neturėdami aiškios vizijos ir tikslų ilgai jais nebuvom.
    Gyvenau laimingas ir sotus, močiutė visokių buizių privirdavo ir to pilnai man užtekdavo. Laisvės irgi neribojo, net darželio nelankiau tai bastydavausi po miestelį butelius rinkdamas, kad nusipirkt saldainių, limonado ar kokių kanceliarinių niekučių. Istoriją irgi žinojau tą kur Volodia Uljanovas Iljyčius buvo didvyris, o Lietuva didžiuojasi būdama TSRS sudėtyje. Saugi ir galinga. O mirus kokiam nors generaliniam sekretoriui (tuo laikotarpiu kažkaip jie dažnai mirdavo) su nerimu laukdavome kol išrinks kitą, kad tik per tą laiką nespėtų užpulti pikti amerikonai.
    “Čyru vyru vyturiukas
    Virš tarybinių laukų“ – man tai nostalgija buvusiai nerūpestingai vaikystei.

    • Darau, Blė parašė:

      Sveikai vertinant aš baubų irgi neprisimenu. Juos pamatau žvelgdamas iš dabartinės perspektyvos. Be to, metai ir patirtis padeda įvertinti tai, ką dabar turime ir ką galėjome turėti (tiksliau, neturėti). Be abejo, teisus diedukas sakydamas, kad „anuomet buvo geriau, nes ir mergos mylėjo, ir stovėjo užtikrintai“.

      O va aš į vaikystę grįžti nenorėčiau. Nesvarbu, ar ji buvo tarybinė, ar ne 😀 Aš dabar kur kas daugiau ir brangesnių žaisliukų galiu sau leisti ir leidžiu 😀 O tarybinėj Lietuvoj didelis būdamas tokių žaisliukų nebūčiau turėjęs galimybės įsigyti. Ar bent jau tokio kiekio. Tad dabar žymiai geriau.

      • Vaidotas K parašė:

        Aš ir nesiginčiju, kad dabar žymiai geriau. Bet ir tada buvo labai gerai, nes turėjau ką tas laikotarpis leido turėti, – ir žaislų, ir dviratį, ir nuosavą radijo imtuvą, beigi vėliau stereo magnetofoną :). Kaip dabar pamenu, kai sirgau vėjaraupiais ar tymais, į mokyklą eiti nereikėjo, buvau išteptas zelionke, gulėjau lovoje ir klausiausi radijo. Kaifas buvo 😀
        Augau tikroje tarybinėje šeimoje (mama dirbo butų ūkio valdyboje, tėvas milicininkas), niekas iš giminės nebuvo ištremtas (turbūt), tai iki Sąjūdžio nežinojau nei kas yra Kalėdos, nei kas trispalvė. Ir dėl to visai neliūdžiu. Nereikėjo nei slėptis, nei meluot – gyvenau “tikruoju“ man žinomu gyvenimu.

  2. Adis parašė:

    Beveik lyg pats būčiau parašęs.

    Taip, tuo metu, būnant vaikiu, buvo nebaisu. Bet labai gerai, kad paauglystės laikotarpiui Nepriklausomybė buvo pasiekta. Būtų buvusi tokia dvilypė padėtis: ir nyku, ir pavojinga.

    Ir tarp kitko, nauja Užkalnio knyga pusė bėdos – tikėjausi blogiau. Ne taip aštriai, kaip Rabinovičius, tai atrodo, kad net per švelniai, bet daug kur ir taikyta į tuos, kuriuos aršumas šia tema pykdo.

    Tik va reklama “šlapiu skuduru per nepamenų jau tiksliai ką ten“ – klaidinanti. Jokio šlapio skuduro ten nėra, ir niekas juo per nieką netranko.

  3. Asta parašė:

    Vaikystė tam ir yra vaikystė, kad ji atrodytų šviesi. O tam mes esam dabar suaugę, kad blaiviu protu galėtumėm įvertinti kaip ten viskas buvo.
    O ir buvo kad ledai buvo vos kelių rūšių ir tai ne visur. Į mažesnius miestelius tik retkartėm atveždavo. Man būnant pas močiutę būdavo nesuvokiama, kaip gali ten nebūti ledų, jeigu Alytuj yra. Arba kai visos mergaitės vaikščiojo absoliučiai vienodais raudonais bateliais, nes tik tokius užvežė. Automobiliai buvo tik išrinktiesiems ir tik žiguliai, kurių dureles kartais pusvalandį po langais daužydavo kol jos užsidarydavo. Kepta višta būdavo tik išskirtinėmis progomis. O apie tokius bananus galėjai tik pasvajoti. Ir svajojau kokio – ylikto gimtadienio proga gauti dėžę bananų.

    • Vaidotas K parašė:

      Aha, priminei ledus. Pas mus juos atveždavo gal kartą per mėnesį. Eilę atstovėdavai ir nežinojai gausi jų ar ne. Bet užsiprekinus būdavo šventė 🙂 Tiek nedaug iki laimės reikėjo

  4. ecka333 parašė:

    Aš dar iš tų laikų dar nemažai prisimenu, man dabar 35 metai. Įdomu kaip šio straipsnio autorius viską mato buvusioje SSSR viską tik juodomis spalvomis. Nors iš tikro paminėti 2 blogi, dalykai: laisvės nebuvimas ir “bloga“ buitis. Dėl laisvės tai sutinku, jos tikrai nebuvo. Bet buvo kitokių dalykų, apie kuriuos dabar galima tik pasvajot: jaunos šeimos gaudavo butus, dėl kurių dabar jos priverstos emigruoti į “nešūdinas“ užsienio šalis ir dirbti žuvies fabrike Norvegijoje, valyti senukams užpakalius Vokietijoje ar rauti burokus Anglijoje. Tarybų Sąjungoje, bent jau Lietuvoje, mokslas bei gydymasis iš tikro buvo nemokami, ne kaip dabar, kai už viską prigalvoja mokesčių. Kaip toj dainoi, kaimynas galėdavo ateiti pas kaimyną su buteliu iš anksto nepranešęs, žmonės tiek nebuvo orientuoti į pinigus ir buvo nuoširdesni. Prisimenu Užgavėnių šventimą: suaugę apsirengdavo raganom ir žydais, pasiimdavo gitaras ir armonikas ir eidavo pas kaimynus blynų valgyti. Žmonėms nereikėjo super renginių, mokėjo patyts susiorganizuoti ir pasilinksminti. Aišku buvo ir blogybių Tarybų Sąjungoje, bet nereikia visko piešti vien juoda spalva.

    • Darau, Blė parašė:

      Tai mes beveik bendraamžiai. Bet, matote, visokiomis pastelinėmis spalvomis apie SSRS yra pripasakota tiek paklodžių, kad nematau reikalo plėstis. O juodinti, deja, yra ką. Tiesa, aš neplėtojau straipsnio į žmogiškus santykius, subordinacijos sritį ir korupciją. Ten dar būtų galima rasti įvairenybių.

      Tamstos minimos „gėrybės“ mano akimis nieko gero nenusako. Kaip tos šeimos „gaudavo“ butus? Gaudavo jos bendrabučius, jei tikrai neturėdavo kur dėtis, o butų nors ir stengėsi pristatyti, vis tiek visiems neužteko. Butų kokybė blokiniuose namuose ir kareivių statytose chruščiovkėse patys žinom kokia. Be to, nebuvo nemokami tie butai, nežinau, iš kur šitas mitas. Už juos lygiai taip pat žmonės išsimokėdavo, tik gal to nejausdavo, nes hipotekos nebuvo. Bet tai nereiškia, kad nesusimokėdavo. Kitas dalykas, žmonėms norint pakeisti gyvenamą vietą su tais butais būdavo irgi smagumų. Pavyzdžiui, nori iš Panevėžio į Kauną — ieškok, kas butais sutiktų apsikeisti. Nes gi parduoti ir kitą nusipirkti nebuvo įmanoma. Kaip gali parduoti tai, kas ne tavo, o valstybės?

      Ir šiaip, avys irgi gauna tvartą „nemokamai“. Sakote, „priverstos emigruoti“. Niekas neverčia emigruoti. Bet gali tos „priverstos“ šeimos dabar pasidžiaugti pačia galimybe emigruoti, jei „šūdinas“ gyvenimas užknisa. Va jums ir laisvė. Butus dabar galima išsinuomoti ar nusipirkti. Po krizės-pizės ne tokios tos kainos žvėriškos, o algos šiais laikais, atleiskite, bet geros. O tiems, kas košės turi galvoj, gerai visur. Pavyzdžiui, man. Gyvenu gerai ir netgi dar geriau, pilna galimybių aplinkui, tik naudokis.

      Dėl kaimynų ir butelių tai nežinau, apie ką šnekate. Kad yra susvetimėjimas, tai tas tiesa, bet tas justi miestuose — kur visuomet ir buvo. Aišku, šiais laikais mobeleku nepaskambinus užsukti kaip ir nemandagu, bet tai negi sunku paskambinti? Man taip tik labiau patinka. Be to, aš kažkokių geresnių santykių, pasilinksminimų ar dar kažko taip pat nepamenu, tad čia greičiausiai yra tamstos ir mano aplinkų skirtumas. O pagal siauras aplinkas kažką vertinti sunku, jei ne neįmanoma.

      Žmonės gyveno ir tada, ir dabar. Vieni geriau, kiti blogiau, bet visi daugmaž vienodai. Gal tai ir yra įsivaizduojamas komunizmo gėris, kad visi gyventų „vienodai“. Liūdna tiems, kurie buvo dundukai ir gyveno vienodai su apsukresniais žmonėmis. O dabar, va, dundukai turi emigruoti arba skųstis blogu gyvenimu, o apsukresni klesti.

      Šiaip aš iš vaikystės vis dar turiu nesveiką potraukį bananams. Mano tėvas turėjo ryšių, kartais tų bananų gaudavo kokią dėžę, bet tai atrodydavo kažkokia dangiška mana. O dabar kasdien nusipirkti galiu 😀

      Gyvenimo SSRS aš nesistengiu juodai piešti. Juoda buvo santvarka. Bet santvarka ir gyvenimą juodina.

  5. Rasa parašė:

    ,, Juoda buvo santvarka. Bet santvarka ir gyvenimą juodina.“ — su šiuo teiginiu sutinku.Dabartinė santvarka taip nujuodino, kad tamsiau jau but negali.Medicina, mokslas tikrai nemokami buvo.Butą skirdavo darbovietėje.Laisvės nebuvo? Tai čia jau klausimas : kas yra laisvė? Eit nuoga šikna po vaivorykštyne vėliava, ar atiminėt ir pardavinėt vaikus, ar nugirdyt tautą iki sąmonės netekimo? Tokios laisvės aš nelinkiu niekam.Man 45.Buvau komjaunuolė, tik neilgai, nes valdžia keitėsi.O dabar kitaip ? Valstybės tarnautojams privalu įstoti į partiją, nes valdiško darbo kitaip negausi.Gyvenu kaime.Galiu drąsiai pasakyt, kad tokio skurdo, bado, moralinio nuosmukio nebuvo.Labai sujaudino neseniai išgirsta istorija, kai mirė jaunuolis.Buvo nuėjęs pas medikus , nes labai skaudėjo dantį.Talonas po 3 savaičių.Nebepajėgė iškest skausmo, pažeminimo,išgėrė visus namuose rastus vaistus ir nebepabudo.Čia laisvė?Turiu reikalų su valdiškom įstaigom.Jei ne 45 metai, o bučiau jaunesnė tikrai neištverčiau tyčiojimosi. Kokia santvarka bebūtų žmogui reikia stogo, duonos, tikėjimo.Dabar stogui ir duonai užsidirbti išvaromi iš Lietuvos,tikėti verčia europiniais ,, dievais“ pavadindami tai tolerancija.Jei garsiai pasakysi, kad esi kriksčionis ir netoleruoji iškrypimų, tai tada laisvė pasibaigia.

    • Darau, Blė parašė:

      Gerbiamoji Rasa,

      visose santvarkose yra blogų pusių. Tobulų nėra niekur. Tiesiog vienos yra geresnės už kitas. Dabar Lietuvoje santvarka yra žymiai geresnė, nei buvo.

      Žmogui reikalingas stogas ir duona. Dėl tikėjimo — asmeninis pasirinkimas, bet tarybiniais laikais tikėjimas buvo už įstatymo ribų. Stogą ir duoną taip pat ne taip jau labai parūpindavo. Bet va, žmonės tiki, kad parūpindavo ir skundžiasi, kad dabar reikia stogui užsidirbti. Ne visi suvokia, kad reikia investuoti į savę, o kai kurie net nesupranta, ką tai reiškia. Nemokamas mokslas ir gydymas — iliuzija, bet ne vertybė. Žmonės išsilavinimui ima paskolas ir jas atiduoda. Nepatinka? O va, pavyzdžiui, televizoriui pasiimti lizingą — tai jau nieko tokio?

      Kaip matau, jums pačiai skųstis tikrai nederėtų. Kažkur prieinate prie kompiuterio, o gal netgi jį turite? Turite laiko skaitymui ir netgi komentavimui. Komentuoti mokate raštingai. Vadinasi, galva ant pečių yra. O jei yra galva ant pečių, tai ja galima naudotis ir problemas spręsti.

      Dėl valdiškų įstaigų pritariu. Bet — jūs pamirštate, kad dauguma šlamšto valdiškose įstaigose būtent ir yra nuostabiosios Tarybų Sąjungos reliktas. Deja, turės pasikeisti dar bent viena karta, kuri jau nebeprisimins, kas buvo toji Sąjunga ir elgsis nebe pagal jos modelį: vogti ir žeminti.

      Gaila vaikino, bet jei buvo taip blogai, tai reikėjo bent jau greitąją išsikviesti — tokiems ekstra atvejams ji ir yra. Taip pat yra mokami talonai ir privačios gydymo įstaigos. Sakysite, daug kainuoja? Paimkime vėl analogiją su lizingu televizoriui: televizoriui negaila, o savo sveikatai negi skolinsies, gi turi būti nemokamai?

      O va žodžio „iškrypimas“ reikšmę siūlyčiau pasitikrinti žodyne ir naudoti pagal paskirtį — tada ir su laisvės „pabaiga“ problemų nebus. Ta pati krikščionybė šiais laikais jau ne viduramžiška, netgi internetas turi savo globėją — šv. Izidorių Sevilietį. Jei netikite, pasitikrinkite.

      • Rasa parašė:

        Ginčytis galim iki begalybės ;).man anoji santvarka labiau patiko ir tiko. Gyvenu gal kiek kitokioje Lietuvoje negu Jūs. Provincija , kaimas , maži miesteliai nuskurdinti iki nebesuprantamo lygio. Iš skurdo kyla pyktis, nepasitenkinimas, agresija.Aišku , kad kiekvienas atsakingas už savo gyvenimo kūrimą.Bet kam tada valstybė ? Neduoti, o sudaryti sąlygas manau privalėtų.Mano kartos abiturientai visi įstojo į mokslus,kam kokie tinkami buvo.Dabar nedasimokiusio jaunimėlio svajonės kuo greičiau išvykt į Londoną.Tada skaitom straipsnius kokie lietuviai nužmogėję.Ar tik jaunimas kaltas, kad nieko nenori.Augdami ką jie matė? Skurdas, dažnai girtuoklystės, pažeminimai , muštynėsi ,bado dienos.Beje minėtas jaunuolis buvo iš daugiavaikės, darbščios šeimos.Elektrikas, akardeonistas.Tėvai toje šeimoj išaugino mandagų jaunuolį Aš nežinau jų, tai informacija iš straipsnio pagalbos puslapyje.Neduoti valdžia turi, o sudaryti sąlygas išgyvenimui.Anais , ,, blogaisiais laikais“ kaimuose statė kultūros namus, kūrė gyvenvietes.Babar laužynai stovi.
        Iškrypimas yra iškrypimas, kokiame žodyne bežiūrėtum.,,Pakartoto įstatymo 22:5 Moteris nesivilks vyro rūbais, ir vyras – moters; Viešpats bjaurisi tokiais, kurie taip daro.“
        Religija dabar suvalstybinta.Religija NE TIKĖJIMAS. Tikėjimas yra širdies nuostata, gyvenimo įstatymas. Religija sumaniai išvystytas verslas.Nėra jokių globėjų , nei interneto, nei pinigų, nei namų. Tai dar vienas religijos išmyslas.O širdies tikėjimo negali sudrausti jokia santvarka.

  6. Z parašė:

    Buvo įdomu paskaityti autoriaus komentarus apie tai, kad kietai stovėjo jo dieduko bybys ir apie kitus šūdinus dalykus bei visokias kitokias bliatstvas. Nesiginčysiu su autoriumi dėl santvarkų ir gyvenimo dabar ir anuomet, nes manyčiau kad tai sunkiai objektyviai palyginami dalykai. Pati sovietinė santvarka buvo dinamiškas reiškinys, t. y. 1946 metų Lietuva labai aiškiai skyrėsi nuo 1986 metų Lietuvos. Verta paminėti, kad sovietinė santvarka, kitaip nei teigia autorius, leido praktikuoti tikėjimą, kiekvieną dieną bažnyčiose vykdavo pamaldos. Dar ir dabar prisimenu, kad bažnyčios varpai trukdydavo susikaupti per matematikos pamokas. Taip pat verta paminėti, kad ta taip nemėgstama sovietinė santvarka paleido perestroikos procesą, glasnostj (tiesa pavėluotai – juk mes matome kur dabar atsidūrė Kinijos Liaudies Respublika), leido atsirasti nacionalinei savimonei, leido susikurti Sąjūdžiui, tik žinoma ne taip laisvai paleido Lietuvą į nepriklausomybę – prisiminkime sausio 13 d. civilių gyventojų aukas. Iš sovietinių laikų Lietuva ištrūko turėdama gerą potencialą, tačiau jo neišnaudojo, per daug pasitikėjo “draugiškais“ patarėjais iš Vakarų, kurie pirmiausia žiūrėjo ir žiūri savo nacionalinių interesų. Dabartinę Lietuvos situaciją apibūdinčiau kaip nuopolį – ekonominį, politinį, moralinį, socialinį, bet nesiruošiu bėgti iš Lietuvos. Tėvynę reikia mylėti, nesvarbu kokia silpna ji šiuo metu bebūtų. Labai norėtųsi, kad Lietuva būtų panaši į Danijos ir Vengrijos valstybes, kad būtų daugiau socialinio teisingumo, socialdemokratijos, deja dabar viršų paėmę liberalūs demokratai.

    P. S. Rasa tinkamai naudoja sąvoką “iškrypimas“. Tad visus asmenis, praktikuojančius homoseksualius lytinius santykius, pagrįstai galime vadinti iškrypėliais. Be to, tokie santykiai neatitinka Lietuvoje vyraujančios moralės, todėl juos dar galime vadinti amoraliais.

    iškrỹp‖ti, ~sta, ~o
    2. pasukti į šalį: I. iš kelio.
    3. prk. prastėti, (moraliai) pašlyti: ~ęs žmogus. ~ęs jo gyvenimas.

    • Darau, Blė parašė:

      Tai jau gal nepasakokite, kuria prasme naudojamas žodis iškrypėlis. Jei būtų iš tamstos parinktų 2 ir 3 naudojama antroji, tai dar pusė velnio, bet visi būtent turi omenyje trečiąją: morališkai pašlijusią prasmę. Tuo tarpu homoseksualai nėra kaip nors moraliai pašliję, o apie juos visi heiteriai būtent taip ir bruka.

  7. VanBuren parašė:

    Globaliai spręsti negaliu, nes tais laikais buvau tik vaikas, bet kai kurios smulkmenos užkliuvo.
    “tiksliau, labai daug negavo. Pavyzdžiui, plastikinių langų, kavos išsinešimui, kabelinės televizijos ir taip toliau.“
    Plastikiniai langai ok, bet toliau…. Tuos kas išrado tas kavas išsinešimui, hamburgerius ir kitokius subproduktus tai aš… Na, manau supratote, ką noriu pasakyt. Taip, tai mano asmeninė nuomonė.
    Kabelinės televizijos neturėjau, neturiu ir jaučiuosi pilnavertis ir be to. Tiesa, turiu IPTV, bet ją ėmiau tik dėl to, kad galėčiau savęs neriboti ir pasižiūrėti norimą laidą, ar filmą man reikiamu metu, o ne 12 nakties su kas puse valandos reklamų paketu 20min trukmės.
    Sakykim aš visą savo gyvenimą atsiminsiu, kaip susimetę išsinuomodavome “vidiaką“ ir kiaurą naktį žiūrėdavome filmus. Gerai tai, blogai, ne esmė. Tiesiog mano sūnus tokių atsiminimų neturės.
    Kažkur palietei, kad tada keliauti negalėjome, bet dabar jau galime.
    Tada aš išmaišiau nemažai iš tų 15 respublikų. Nemokamai. Tiesiog atsisėsdavai į kolūkio vežamą ekskursiją ir važiuodavai. Ir bet kuris kolūkio traktoristas tą galėjo patirti.
    Dabar po sienų atidarymo… Nesunku suskaičiuoti: 1 kartą buvau Lenkijoj darbo klausimais ir 2 kartus Graikijoj su šeima. Viskas!
    “Šešta, iš principo visi naujesni laikai yra geresni. Progresas, mokslas ir santvarkos.“
    Laikai gal. Jei kalbėsim apie daiktus, tai viskas atvirkščiai. Paimk 10 metų senumo automobilį ir naują. Anksčiau darė taip, kad daiktas laikytų. Dabar gi daroma taip, kad daiktas spėtų atitarnauti garantinį laikotarpį. Jį išmetam ir lekiam pirkti naujo.
    Apie mediciną. Autorius rašai, kad “tai reikėjo bent jau greitąją išsikviesti — tokiems ekstra atvejams ji ir yra.“
    O taip! Tik pataisysiu: ji TURĖTŲ būti tokiems atvejams. Galėčiau parašyti ne vieną ir ne du atvejus iš savo mamos patirties (ne iš nuogirdų, ne iš TV), kai visų pirma greitoji net neveža, o kai nuveža, tai priėmimo skyrius pralaiko žmogų praktiškai be sąmonės valandą laiko, kol jį teikiasi apžiūri (jokių eilių nėra) ir galų gale pasiūlo išgerti aspirino, nors nuo sutrikusio širdies darbo padėtis jau visiškai kritinė. Ir paleidžia EITI namo!
    Už ką mes jiems turime mokėti kas mėnesį, jei net patiems reikia nusipirkti lašines, ar vienkartinius švirkštus???
    Ar taip būdavo anksčiau? Nesigirdėjo. O ir į ligonines, ar net sanatorijas patekti nebuvo labai sunku.
    Apie politiką pasakysiu tik tiek: jei kas nors iš mano artimųjų taps politiku – jis man miręs.
    Dar labiau išsigimusios santvarkos nei yra dabar Lietuvėlėj, įsivaizduoti jau neįmanoma.

  8. VanBuren parašė:

    Maistas? Jei kalbėsim apie parduotuvės mėsas, tai jos vienareikšmiškai buvo geresnės. Taip, be problemų galėjai nusipirkti tik “šlapiankos“, visa kita: sakykim, karšto rūkymo gaminiai buvo po “blatu“. Bet kas iš to? Dabar gali mokėt kiek nori, bet parduotuvėj negausi nei geros “šlapiankos“, nei karšto rūkymo kumpio. Kumpis bus išmirkytas kokioj tai “chernioj“ su dūmo skoniu, o šlapkę gausi tyrę. Galima rasti ūkininkų gaminių, kurie daro “kaip anksčiau“.
    Bet tada gerbiamasis, pasakykit, kuo tai skiriasi: ar anais laikais reikėjo turėti pažystamą pardavėją konkrečioj parduotuvėj ir nusipirkti gerą šmotą rūkytos nugarines, ar dabar kai prašai pažystamo, kuris nupirks geros “šlapkės“ Vilniuje iš konkretaus ūkininkų turgelio prieš tai atstovėjęs eilėje ir kažkokiu tai būdu pristatys tai man į mano rajoną visai kitam mieste???
    Kuo tai skiriasi?

  9. Aidas parašė:

    Rašinėlis patiko, pasirodė toks ironiškas ( plastikiniai langai, kava ir t.t :)). Stebiuosi tuo, kaip žmonės vikriai painioja savo dabartinį nepasitenkinimą su šlovinga praeitimi. Man 49 metai, už jokius turtus nenorėčiau tų Tarybinių laikų sau ir savo vaikams. Kaimus ir sėkmingus ūkius sugriovė tarybinė kolektyvizacija, iki tol kaimo lietuviai buvo puikūs turtingi ūkininkai. Ar žinote, kaip buvo kuriami kolektyviniai ūkiai ? , ogi apiplėšimo būdu. Būtent kaimuose tie “kolūkiai “išugdė visą kartą geriančių veltėdžių, juk dirbi ar nedirbi atlygį gausi! Kaip jums ekonomika? Mano uošvis poetas-rašytojas , jūs net įsivaizduoti negalite, koks tarybinis absurdas tvyrojo tos kartos menininkų veikloje. Žmonės dirbantys protinį dabą, buvo suvienodinti, kaip teniso kamuoliukai. Jeigu viršininkas taves nemėgsta – tau “šakės“ jokių karjeros ar kito darbo galimybių ir t.t. padlaižiavimo psichologija pasiekusi virtuoziškas aukštumas. Galėčiau vardinti ir vardinti…

    • Darau, Blė parašė:

      Džiaugiuosi, kad patiko. Taip, aš užgriebiau paviršutiniškai, tik paskutinių metų Sąjungos trupinėlius. Kaip iki to buvo istorijos keliu atkeliauta — visai kita ir kur kas liūdnesnė tema. Visi seneliai tremtiniai apie tai daug papasakoja…

  10. Aidas parašė:

    beje kas yra visiems su ta šlapianka, kažkoks gyvenimo kokybės idikatorius 🙂 . Žmogus ateina į šį pasaulį šlapiankės ėsti ? Tarybinis žmogus gal…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.