Vaikų supimas ir iš to daromos problemos

Posted: 2014-02-02 in Tėvystė
Žymos:,

Mamos supamas kūdikis | Darau, blėKaip jau ne kartą kartojau ir kartosiu dar šimtus kartų — vaikų auginimas ir auklėjimas yra tokia tema, kur galima labai lengvai susiėsti. Dar lengviau, nei dėl pinigų. Kaltas, be abejo, žmonių trumparegiškumas ir įsivaizdavimas, kad jie žino geriau. Iš tikrųjų tai aš žinau geriau 🙂 Juokauju.

Taigi, supimas, migdymas, raminimas… yra daug ir už, ir prieš. Deja, daug skaitydamas ir domėdamasis padariau paprastą išvadą: prieš dauguma atvejų nepagrįsta niekuo, kaip tik savo ar kitų klaidinga nuomone. Jei manote, kad kūdikius sūpuoti juos raminant ar migdant yra blogai ir juos reikia nuo to kažkaip atpratinti ar netgi neįpratinti, tai iš anksto pasakau — neteisybė visa tai. Išskyrus individualius atvejus, kurių pasitaiko.

Taigi pradėkime. Pirmas dalykas: kai kurie vaikai užmiega lengvai ir paprastai. Mano dukrikei sūpavimo prieš miegą reikėjo kurį laiką. Nepamenu dabar jau, gal iki metų, gal truputuką ir virš. Bet aš tikrai objektyviai vertindamas galiu pasakyti: užmigdavo labai lengvai. Per penkias minutes. Tad penkių minučių pasūpavimas ant rankų, mano galva, yra juokinga. Aišku, anuomet tos minutės išsitęsdavo be galo, bet aš visada sau kartodavau: tai tik penkios minutės. Kad ir kokios jos ilgos atrodo, tai tik penkios. Minutės. Viskas.

Ar būtų buvę galima išsisukti be sūpavimo? Taip, be abejo, bet koks tikslas? Visiškai jokio. Kas geriau, ar kūdikį bandyti „pripratinti“ ir migdyti kitokiomis priemonėmis, ar penkias minutes pasūpuoti?

Aišku, girdžiu tokius balsus, kurie sako, ai, čia prisipratinsi, paskui be supimo neužmigs. Na, taip… kiek be supimo neužmigs? Iki dvejų metų? Iki trejų? Kai bus šešiolikos, tai jau tikrai nereikės supti. O laikas bėga labai greitai.

Apskritai, aš šioje vietoje pasitariau su savo tėvu ir jis pasakė labai paprastai ir aiškiai: vaiką reikia supti tol, kol gali — užauga labai greitai ir kitos progos nebebus. Nes supimas kūdikiui — glamonė ir artumas.

Be abejo, sūpuoti kūdikį reikia švelniai ir su meile. Tuo tarpu kai kurie tikrai mėgsta vaikus kratyti — ir rankose, ir vežimėlyje. O paskui sako, prisipratinau, dabar be dviejų valandų supimo neužmiega.

Be dviejų valandų? Sakykime, kad kūdikis yra normalus, be kažkokių neurologinių sutrikimų. Tai tokiu atveju jis miego paprasčiausiai nenori ir nėra jokio tikslo jį valandą ar dvi sūpuoti. Net ir pusvalandis — per daug. Šiaip, be abejo, pripažinkime: vaikai būna skirtingi ir netgi labai. Bet paprastai jei sūpuoti reikia ilgiau kaip pusvalandį (čia tokia riba apytikrė), tai matyt, vaikas suirzęs ne dėl miego trūkumo, o dėl kitų priežasčių. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ko gi tas kūdikis nori, gal netyčia valgyti, gerti ar panašiai. O gal neprakakoja elementariausiai.

Yra žmonių, manančių, kad sūpuoti kūdikių iš viso nereikia ir tai netgi blogai. Atseit, kūdikis turi pats išmokti užmigti. Ir kai kurie tai grindžia sava praktika. Deja, taip teigdami šie žmonės nepagalvoja, kad arba jų pačių vaikai lengviau užmiega, arba… jie savo vaikus be reikalo kankina.

Tikrai būna tokių kūdikių (man vis dar sunku tuo patikėti), kurie užmiega tiesiog paguldyti į lovą. Jie nori miego, pradeda zirzti, juos paguldo — blinkt ant šono ir parpia. Taip lengvai užmiegantis kūdikis — nuostabi dovana tėvams. Taip pat dovana tėvams yra ilgai išmiegantys kūdikiai, kuriuos galima į lovą devintą vakaro paguldyti. Ir tokie tėvai pradeda aiškinti, kad reikia vaikus „teisingai“ pripratinti laiku gultis — nors patys to nedarė, tik prisiima sau nuopelnus.

Šiuo aš noriu pasakyti, kad bet kokią nuomonę apie vaikų migdymą, sūpavimą ir panašius dalykus reikia įvertinti ne tik iš savo pozicijos, bet priimti tokį faktą, kad būna ir kitaip. Žinoma, kūdikius galima kažkiek prie kažko pripratinti — ir netgi reikia. Tačiau nereikia bijoti, kad tai taps blogu įpročiu. Nieko nėra blogiau už baimę. Galų gale — tai jūsų kūdikis. Jei norisi jį švelniai sūpuoti, tai tą reikia ir daryti, nes taip dūšia liepia. Jei norite, kad jis „pratintųsi“ pusvalandį lovelėje rėkdamas — na, ką gi, tai irgi jūsų pasirinkimas.

Truputėlį apie rikdymą lovoje. Vyresnioji karta gerai žino apie pediatrą Bendžeminą Spoką (Benjamin McLane Spock) — jo knygos buvo labai populiarios. Didžiosios dalies jo bilibirdos nepamenu, bet laba įstrigo vienas jo teiginių: jei kūdikis pradeda rėkti, neikite prie jo iš karto — jis turi susidaryti teisingą įspūdį, kad negali gauti visko, ko panorėjęs ir iš karto.

Manau, kad sveiko proto žmogus tokį teiginį perskaitęs pasukiotų pirštu palei smilkinį. Deja, ištisa karta žmonių juo patikėjo — juk visgi gydytojas, pediatras, tyrėjas, gal žino, ką rašo?

Liūdniausia tai, kad Spokas po keliasdešimties metų pats pasakė: tai, ką parašiau, buvo klaida. Ir atsiprašė! Galite tai įsivaizduoti? Kaip reikėjo jaustis visiems tiems žmonėms, kurie užaugino vaikus pagal jo patarimus?

Kūdikiams, vaikams ir visiems suaugusiems reikia saugumo jausmo. Nėra saugumo — yra didelė problema. Kūdikiams saugumą dovanojame reaguodami į jų poreikius. Vaikams — apibrėždami taisykles. O sau — pasitikėdami savimi. Tačiau pasitikėjimas savimi ugdomas būtent per saugumo jausmą, o šis savo ruožtu įtakoja savivertę. Kaip jaučiasi kūdikis, kai negali prisišaukti mamos, arba kai vietoj sūpavimo dvi valandas yra kratomas? Arba uždaromas savo kambaryje ir „pratinamas“ miegoti vienas?

Taip, ateina vaikams laikas išsikraustyti iš tėvų lovos į savo lovelę, o vėliau ir į savo kambarį. Ne visada šis etapas būna sklandus ir paprastas, bet jis turi būti pagrįstas meile ir pasitikėjimu. Kūdikiai labai greitai pajunta, kai tėvai juos bando užmigdyti-užkratyti nervindamiesi: raumenų įtampa, staigesni judesiai persiduoda ir sukelia kūdikiui nerimą vietoj to, kad jis pasijustų geriau. Todėl dažnai būna, kad priėjęs sąlyginai svetimas žmogus paima kūdikį ant rankų ir šis nurimsta — pajunta ramią aplinką. Tą irgi mano paties tėvas demonstravo ir mačiau, kaip tai puikiai veikia.

Žinote, aš jaučiuosi turįs milžinišką galią. Aš galiu suteikti savo dukrai saugumo ir ramybės jausmą. Kai ji buvo kūdikis, sūpuodavau ją ir ji užmigdavo prisiglaudusi. Taigi jausdavosi ramiai ir gerai. Dabar lygiai taip pat užmiega prisiglaudusi prie manęs ir apsikabinusi. Aš turiu galią jai suteikti ramybę, saugumą ir šilumą. Tai nepaprastas jausmas ir aš juo dažnai džiaugiuosi.

Pabaigai kelios nuorodos:

Reklama
Komentarai
  1. Vilija parašė:

    “Tikrai būna tokių kūdikių (man vis dar sunku tuo patikėti), kurie užmiega tiesiog paguldyti į lovą.“ – Man tai kazkas is fantastikos srities 😀 Supavom dukra gal iki 16 menesiu, sunus irgi supamas ir nesiojamas uzmiega. Nekart isgirdau is anytos “nu va, prisipratinai…“ Nifiga 🙂 Augs, uzaugs, isaugs 🙂 Kad supimas ir nesiojimas neatrodytu kaip valandos, isijungiu savo megstama muzika tyliai – padeda 🙂

  2. Dovilė parašė:

    Sveiki,

    vis paskaitau Jūsų raštus, o dabar nesusilaikiau be komentaro. Mano dukrytė nuo gimimo buvo nerami, daug verkdavo – kad ir ne dėl to, jog nori/nenori miego, dėl kitų priežasčių. Užmigdavo tik supama. Ir priprato.. taip, kad apie kokį nors užmigimą savarankiškai, t.y., bent jau atsigulimą į lovytę, net nėra kalbos. Ir jokios teorijos apie vaikų migdymą neveikia – pasiguldyti šalia, paguldyti į lovytę ir duoti ranką ar pan., nes ji tiesiog STOJAS ir bėga. Kodėl tai yra problema? Nes ji darosi sunkoka 🙂 Ir naktį prabudusią reikia sūpuoti. Ir ne bet kaip, ne atsisėdus ant lovos – o stovint ir tam tikru jai įprastu ritmu, ir ne vieną kartą. Aišku, prieš miegą sūpuoti reikia dažniausiai iki 15 min daugiausiai, bet – juk eis į darželį, ten jos niekas nesūpuos..

    Kita vertus, negi galėjau verkiančią naujagimę palikti raudoti valandų valandas ir ramintis pačią? Tad tikiuosi, kad pamažu KAŽKAIP supras, kad visi migdomės bent jau gulėdami..

    • Darau, Blė parašė:

      Na, su vaikų raminimu daug visokių sunkumų susiję.

      Mums panaši „problema“ ir baimė dėl pripratimo buvo su čiulptuku. Bet buvo paprasta: arba žmonai vakare „čiulptuku“ dirbti, arba duoti vaikui gumos gabalą, kad nusiramintų. Gal dar būtumėm bandę ir be čiulptuko, bet prisirydavo pieno, tada atpildavo, tada susinervindavo, tada iš tų nervų vėl puldavo žįsti… dainelė be galo.

      Čiulptuko atsisakė jau sąmoningame amžiuje, darželio pagalba. Netgi pati pasakė „atia čiučiukui“.

      Tad galiu pasakyti tiek: supkite ir nesukite galvos. Stebėkite savo vaiką, kaip jis auga, kas atsiranda naujo ir viskas. Viena galiu pasakyti: kai jau apsispręsite įvesti kitokį migdymo būdą, būkite tvirta ir darykite tą iki galo. Nemiegosite visi savaitę gal (greičiausiai dvi-tris dienas) ir apsiprasite. Kad nelengva — žinau. O kas sakė, kad kitaip yra? 🙂 Mes, suaugusieji, turime būti tvirti.

    • astu parašė:

      Galiu galvą dėti, kad darželyje užmigs be jokių supimų ir nebus jokios problemos. O namie vistiek prašysis supti.
      Mūsų mažoji irgi užmigdavo ant rankų panešiota, kai išėjo į darželį (1m 7mėn) galvojau kažin kaip ten bus. Ir nieko, viskas ten gerai buvo, niekas jos nenešiojo, nors auklytės tikrai fantastiškos ir užmigdavo be jokių problemų.Tas pats ir su čiulptuku, darželyje gan greitai jo nebereikėjo.
      Vaikai kur kas daugiau gali nei mums atrodo. Jeigu nepasitikite savimi, pasitikėkite vaiku.

  3. Dovilė parašė:

    Na jūsų pasisakymai nuteikia optimistiškai 🙂 Tikiuosi, kažkaip ir mes susidorosim su šia situacija.

  4. Agnė parašė:

    Gražus straipsnis. Kad kūdikių nereikia smarkiai sūpuoti tai faktas. Iš vienos pusės pastatykite save į jų vietą – ar užmigtumėt taip kratomi? Aš tai tikrai neužmigčiau. 🙂 Daug tyrimų rodo, kad vaikeliams efektyviausias supimo ritmas yra mamos širdies plakimo ritmas, taip pat geriausias būdas raminti priglaudus prie krūtinės – taip pat dėl tos pačios priežasties. Neveltui sakoma – rami mama – ramus vaikas, savo įtampą, nerimą perduoda vaikui. Dar vienas dalykas tai maudymasis prieš miegą, turiu galvoje ne prausimą, bet tiesiog plugdymą vandenyje ir po tekančiu vandenuku. 😉
    O dėl tokių dalykų kaip čiulptukai ir pan. tai tokie mažučiai vaikai pamiršta viską maždaug per tris paras, todėl, tėveliai, nesakykite, kad kažko jūsų vaikelis neištveria, nes dažniausiai neištveriat jūs ir nepadarot iki galo 🙂
    Ramybės, kantrybės ir jūs tikrai galite 🙂

    • Darau, Blė parašė:

      Na na, ne visi vaikai taip jau pamiršta. Jie skirtingi. O „ištvėrimas” kartais baigiasi pavažiavusiu stogu.

      Va aš kartoju ir pakartosiu: nereikia niekada persistengti dėl vaikų aukojantis.

  5. daiva parašė:

    o ka daryti kai vaikas per nakti pabunda, kas 15.. kas 30 min ir be supimo, neuzmiega? tos penkios ar dvi minutessupimo atrodo labai nedaug, bet kai jos kartojasi taip daznai .. vaikas tau rodo rankytem “apa..“ vadinas vaikas jau supranta, kad su supimu pas mama ant ranku ir geriau ir lengviau.. ir kai jau tai trunka be perstojo, 16 menesi. neturejo nei vienos ramios nakties. tada manot nekyla mintis, kad vaika reikia atpratinti nuo supimo?

    • Darau, Blė parašė:

      Negaliu su jumis ginčytis nežinodamas smulkmenų. Bet visgi jei 16 mėn. vaikas naktimis taip dažnai pabudinėja, bandyčiau ieškoti kitur slypinčių problemų (dygstančių dantų, ligos, baimių, namų atmosferos), o ne kaltinti supimą. Na, sakau, nežinau visos jūsų situacijos, tad sunku kažką pasakyti. Be abejo, būna ir kraštutinių atvejų, bet jie reti. Galiu tik palinkėti greičiau rasti sprendimą ir išsimiegoti. Galbūt pradžiai tiesiog pakaitomis kas antrą naktį rūpintis vaiku su partneriu.

      • Dovilė parašė:

        Aktualią temą užkabinote, visgi 🙂 Vėl atėjo į paštą žinutė, kad yra komentaras 🙂 Dabar jau iš savo patirties galiu pasakyti, kad nustojom supti apie 1,9 m., prisikalbinau pamažu gultis į lovą, žingsnis po žingsnio ir priprato mergina. Tad darau išvadą, kad greičiausiai tam turėjo ateiti laikas.. Db mano trimetė jau užmiega savo lovoje, nors ir ilgokai vartosi.

        Darželyje irgi ilgokai vartosi, tad pamiega nedaug, nes užmiega viena paskutinių. Bet migdosi ir miega 🙂 Tad mamai linkiu kantrybės, ir daug darbo šia kryptimi, pirmiausia kalbantis su vaiku.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s