Litavimo stotelė: pabaiga jau čia pat

Posted: 2014-01-02 in Darbeliai
Žymos:,

Litavimo stotelei nuo paskutinio atnaujinimo skyriau du vakaru ir dar kelis epizodus. Daiktas jau darosi panašus į galutinį.

Pirmiausia teko pagalvoti apie dėžutės išsirinkimą. Jei kartais nežinote, labai gerų ir įvairių plastmasinių bei saugių dėžučių būna elektros prekių skyriuose arba atitinkamose parduotuvėse. Bet aš dėl lengvesnio darbo ir mažesnės kainos renkuosi maistui skirtas dėžutes:

Maisto dėžutė skirta litavimo stotelės korpusui | Elektronika | Darau, blė

Ant dėžutės dangtelio jau matyti įbrėžtos linijos ekranėliui. Pabandžiau krapštyti, nepatiko. Į pagalbą vėl atėjo senasis gerasis Умелец-1, pirografijos prietaisas:

Pirografijos prietaisas degintuvas Умелец-1 | Elektronika | Darau, blė

Skylelę išpjoviau visai lengvai:

LCD ekranėliui pirografijos aparatu pjaunama skylė plastmasinės dėžutės korpuse | Elektronika | Darau, blė

Plokštė su ekranėliu puikia atsistojo į savo vietą, tik teko ertmę praplatinti ten, kur yra ekranėlio pašvietimas:

Į dėžutę įstatytas litavimo stotelės blokas su LCD ekranėliu | Elektronika | Darau, blė

Kitas darbelis – rozetės. Nusprendžiau, kad dėžutėje bus dvi rozetės: viena nuolat prijungta prie tinklo, o antra – junginėjama elektroninės relės (simistoriaus ir optrono kinkinuko). Kad dvi rozetės tilptų viena šalia kitos, teko jas kiek patobulinti. Nuotraukoje viena „patobulinta“ rozetė šalia originalios:

Litavimo stotelei perdaroma rozetė | Elektronika | Darau, blė

Dar vienas darbelis – maitinimo šaltinio suradimas ir įmontavimas. Reikia gi litavimos stotelės „protui“ penkių voltų šaltinėlio. Draugas atidavė anglišką Nokia kroviklį, ant kurio užrašyta 5 V ir 800 mA. Per akis ir akinius. Ėmiausi to blokelio ardymo. Dzievuliau, kiek prasikeikiau, kol iš jo išėmiau vidurius… siaubingai nuoširdžiai užklijuota, užlipdyta, užlieta ir jokių ten varžtelių. Daiktas amžinasis. Bet pavyko. O viduje – tikras elektronikos šedevras. Puikus impulsinis maitinimo šaltinėlis, su specializuota mikroschema, antrine maitinimo grandine, visokiais filtrais, grįžtamąja grandine ir taip toliau. Tokie keliasdešimt litų kainuoja:

Išardytas Nokia kroviklis | Elektronika | Darau, blė

Šitą blokelį paskui apvyniojau izoliacija ir plastmasiniais dirželiais prikabinau dėžutėje. Nokia antgalį pakeičiau 5,5 mm antgaliu, mano mėgstamiausiu visokiems maitinimo šaltiniams.

Nukosėjau iš lėlių namelio gamybos vieną gerą pusdienį ir prisėdau prie ant stalo paskleistų litavimo stotelės gabalų. Visi sustoję darbeliai pradėjo kiek erzinti, nes užsibrėžiau neužsiimti naujomis nesąmonėmis, kol nepadarysiu to, kas būtina. Litavimo stotelė voliojosi tokioje fazėje, kad ją tik tik pribaigt.

Pirmiausia prireikė pribaigti rozečių montavimą:

Litavimo stotelė su rozetėmis | Elektronika | Darau, blė

Montavimas pavyko greitai ir paprastai. Dabar rozetėms tik skylutes išbliaut, kad būtų galima ką nors įkišti:

Litavimo stotelės dėžutė iš išorės su pritvirtintomis rozetėmis | Elektronika | Darau, blė

Laikas išbandyti. Prijungiau prie valdiklio plokštės maitinimo šaltinį (seną Nokia kroviklį) ir įjungiau rozetėn. Ekraniūkštis žybt, kažkaip per ryškiai ir pyst nusvilo pora segmentų. Gerai, kad tik pora… kamine reikalas? Atjungiu blokelį, pamatuoju, o jis, rupūžė, rodo 7,3 voltų! Parašyta aiškiai: 5 V, 800 mA. Iš kur tie septyni? Prijungiau apkrovą, 470 omų varžą. Nukrito įtampa iki lygiai septynių voltų. Kas per nesąmonė? Kaip dabar pasitikėt rimtais gamintojais, tokiais, kaip Nokia? Maitinimo blokelis ten tikras meno kūrinys, su specializuota impulsine mikroschema, antrine maitinimo grandine, grįžtamuoju ryšiu ir krūva detalių visokių triukšmų slopinimui. Ir vietoj penkių voltų duoda stabilizuotus septynis. Tai ar ne kiaulystė? Gerai, kad visgi valdiklis nesusvilo, gal turi ATMega kokį įtampos saugiklį ar kažką…

Išsitraukiau iš stalčiaus kinišką padirbinį, USB kroviklį už dolerį:

Kiniškas USB kroviklis už dolerį | Elektronika | Darau, blė

Įjungiau į rozetę, rodo 5,3 V. Prijungiau apkrovą – pasidarė lygiai penki voltukai. Kur kas panašiau į teisybę. Ardom. Ardosi lengvai, akivaizdžiai skirtas visokiems krapštukams:

Išardytas kiniškas USB kroviklis už dolerį | Elektronika | Darau, blė

Paprastas, kaip koks Moskvičius. Nei kalno detalių, nei apsaugų… gerai, kad dar plokštė įpjauta, kur įtampų tiltas gali susidaryti. Aš jau ardžiau vieną kinišką papigiašką, bet ten bent jau grįžtamasis ryšys per optoporą buvo, o čia nė to nėr. Ringing choke architektūra, reguliuojanti impulsus pagal atskirą transformatoriaus apviją. Bet veikia. Sakysite, o koks tada skirtumas, kam reikalingi tie super duper nagli krovikliai su kalnu detalių ir kainuojantys ne dolerį, o trisdešimt jų? Ogi toks skirtumas, kad čia dar mažas daiktas… bet skleisdamas nefiltruotus triukšmus į elektros tinklą gali sugadinti kokią nors, pavyzdžiui, indaplovę ar išvesti iš proto orkaitės laikrodį. O gal, neduokdie, iškept jūsų televizorių. Nors televizoriai gerai apsaugoti, ten maitinimo blokeliai ne tokio lygio. Bet signalą gali paveikti. Ir dar klausimas, kas būtų, jei šitas blokelis perkaistų, jį užtrumpintumėte ar dar kas nors. Specializuotos mikroschemos turi visą krūvą įdiegtų apsaugų, o toksai multivibratorius tai š… normalaus neturi.

Tiek to, aš surizikuosiu:

Kiniškas maitinimo šaltinis prijungtas prie litavimo stotelės valdymo bloko | Elektronika | Darau, blė

Rizikuojam iki galo ir jungiam į elektros tinklą:

Veikianti litavimo stotelė su kinišku maitinimo šaltiniu | Elektronika | Darau, blė

Liuks, laikas apvynioti šitą pigų maitinimo šaltinuką izoliacija, įtvirtinti dėžutėje ir išbandyti reikalą su termopora:

Litavimo stotelės testavimas su prijungta termopora | Elektronika | Darau, blė

Liuks, dar ir temperatūrą rodo. Reikia pabandyti prikišti prie lituoklio ir pažiūrėti, ką jisai rodys:

Litavimo stotelė su termopora, pridėta prie lituoklio antgalio | Elektronika | Darau, blė

Kiek šaltoka, bet lituoti lituojasi visai gerai. Tiesą sakant, nelabai tos litavimo stotelės ir reikia, užtektų čia man su tiristoriumi prisitaikyti temperatūrą ir būtų gerai. Bet reikės pabandyti ir su stotele. Kitaip kam gi aš ją dariau 🙂 Beje, čia įjungtas laminatoriaus režimas su žema temperatūra. Naudosiu šį agregatą ir laminatoriaus kaitinimo elemento valdymui. Dar tik reikės pasižiūrėti, ar nekaista simistorius smarkiai.

Komentarai
  1. mindogas parašė:

    Nauju komponentų įlitavimams dažnai apsistojame ties sau tinkančia temperatūra, bet kai reikia prilituoti stora laidą ar išlituoti kokią ‘dratą’ iš senos technikos, tuomet tikrai praverčia galimybė kilstelėti temperatūra. Tais atvejais įvertini, kad temperatūra aplamai gali reguliuoti, bet kuomet susiduri su lead-free bei komponentais jautriais tam tikram karčiui, tuomet vertini ir tai, kad žinai kokia konkrečiai temperatūra lydai ta objektą 😀

    Beja, neseniai domėjausi litavimo orkaitėmis. Ten temperatūros reguliavimo tikslumas ypač aktualus, nes jautrios perkaitinimui mikroschemos kaitinamos pilnu paviršiumi, o ne impulsais kaip tai daroma lituokliu. Tada temperatūros reguliatorius privalo užtikrinti, kad temperatūra nebūtu viršijama ir kaitinimas truktu ne ilgiau nei reikia lydmetaliui išsilyditi. Idomu butu pamatyti kaip tokiems dalykams tavo prietaisiukas pasitarnautu, bet spėju kad net mažiausia orkaite viršija galią kuria gali pamaitinti tavo tristorius..

    • Darau, Blė parašė:

      Kažin, ar mano prietaisiukas labai tose orkaitėse pasitarnautų… nors gal. Simistorius pas mane 4 A, tai galia nemaža gaunasi, vos ne kilovatas. Yra tų simistorių ir 20 A, jei tik noro yra, kaina apie 30 Lt, berods. Tik turbūt radiatoriaus reikėtų nemažo. O tai ką, toks naglas daiktas, kaip litavimo orkaitė, neturi temperatūros reguliavimo?

      • mindogas parašė:

        Litavimo orkaite turi, bet kalba eina apie DIY versijas. Kaip tu dabar darai DIY litavimo stotele tai taip pat galima pasidaryti ir litavimo orkaitę iš paprasčiausios orkaitės.

  2. a parašė:

    Tradicinė klaida – naudoti nestabilizuotos išėjimo įtampos “maistą“. Šaunu, kad pamoka buvo neskaudi.

    • Darau, Blė parašė:

      Nu kaip… Nokia blokelis stabilizuotesnis už stabilizuotą. Išmanus impulsinis maitinimo blokelis, pilnas elektronikos. Tai dėl to ir pasitikėjau… va tik bėda, kad jis kažkodėl ant 7 V stabilizuotas vietoj 5… nebandžiau aiškintis, kodėl, ne tas galvoj buvo 🙂

      • mindogas parašė:

        Šiaip tikiu kad ir pati nokia naudoja dar papildomai stabilizatorių. Visgi vidus telefono dažniausiai matinimas ant 3,7V t.y. tiek kiek baterija gali duoti. Įtariu pačiai nokijai tie 7V gal net nebūtų buvusi beda 🙂

  3. giedriuszzz parašė:

    Mano laminatoriaus schemoje BTB04-600 4A , nekaista. Žiūriu viena rozetė pajungta tiesiogiai prie 230V, kita reguliuojama. Reguliatorius neskleidžia triukšmų į tinkla? Nors gal kai nedidelė galia, tai nieko nesijaučia.

  4. […] gi, pagaliau prisiruošiau beveik visai baigtą savo litavimo stotelę išbandyti gyvai. Ko trūko? Trūko skylių rozetėms dėžutės dangtelyje, […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.