Kaip daryti veganišką šlapiankę

Posted: 2013-11-13 in Valgymas
Žymos:,

Trumpa įžanga. Draugas iš Švedijos pasakojo apie tenykštį paprotį per Kalėdas kepti kumpį. Ir viena jo pažįstama vegetarė taip pat ten ruošėsi ir važiavo į miestą ieškoti vegetariško kumpio. Tai draugas jos ir klausia — nu, atseit, tai koks tikslas?! Nu koks koks… kumpio tai norisi…

Va čia, žinote, aš manau, kad tokie vegetarai/veganai yra truputį trenkti. Kartą per metus Kalėdų proga galėtų ir tikro kumpio pavalgyti. Ir nieko nenutiktų. Pavyzdžiui, alkoholio tai dauguma mano pažįstamų vegetarų išgeria. O tai juk ir sveikatai kenksminga. Bet va mėsos net ir kokia nors ypatinga proga — ni ni.

Tiesa, pažįstu ir kitus žmones, kurie mėsos nevalgo… namuose. Bet jei kas pavaišina, nepuola aiškinti, kad jie vegetarai ar pan. — suvalgo nesukdami galvos.

O dabar — veganiška šlapiankė. Joje nėra nei maltų ragų ir nagų, nei sausgyslių, nei visų kitų atliekų, kurios sudaro pagrindinę masę parduotuvėse pirktose šlapiankėse. Tai pirmas privalumas. Antras privalumas — už 5 litus šitos šlapiankės prisidarysite tiek, kad valgysit mėnesį. Netikit?

Be reikalo… šitas patiekalas yra ypač pigus.

Ingredientai pusei kilogramo dešros:

  • Stiklinė žirnių miltų
  • Dvi stiklini vandens
  • 50 g saulėgražų arba rapsų aliejaus
  • Žiupsnelis grūstos kalendros
  • Mažas žiupsnelis grūsto pankolio
  • Šiek tiek burokėlių sulčių rausvai spalvai
  • Druskos, pipirų, o taip pat, jei norite, česnako ir kumino

 | Receptai | Darau, blė

Perspėjimas. Žirnių miltai gausūs baltymų, bet taip pat gausūs ir angliavandenių. Tad ši dešrytė nors ir veganiška, bet visiškai ne dietinė. Na, ne be reikalo veganų gyvenime labai svarbią vietą užima visokie ankštinių augalų patiekalai, nes jie labiausiai kompensuoja mėsos ir kitų gyvulinių baltymų, aminorūgščių ir netgi vitamino B₁₂ trūkumą.

Pirmas darbas — burokėlių sultys. Smulkia (cepelinine) tarka reikia šiek tiek pasitarkuoti žalio burokėlio ir per kokį sietelį išsispausti štai tokio veninio burokėlių kraujo:

Burokėlių sultys veganiškos žirnių miltų dešros šlapiankės spalvai | Receptai | Darau, blė

Užsikaičiam dvi stiklini vandens, o kol jis kaista ir ruošiasi užvirti, į kokį nors puodą suberiam sausuosius ingredientus:

Ingredientai veganiškai žirnių miltų dešrai šlapiankei | Receptai | Darau, blė

Taip pat atsimatuojam aliejaus:

Aliejus veganiškai žirnių miltų dešrai šlapiankei | Receptai | Darau, blė

O štai kai vanduo užverda, prasideda smagumas! Puodą su sausais ingredientais užkaičiam ir pilam verdantį vandenį. Po to po truputį pilam burokėlių sultis ir sprendžiam, kiek jų užteks dešros spalvai. Intensyviai maišydami supilam ir aliejų. Su aliejum efektas gali būti kiek netikėtas, bet neišsigąskite: atrodo, kad jis nenori maišytis ir taškosi visur aplink. O rausvas dešros tešlos gurvolas tiesiog čiuožia puode jį maišant. Bet viskas gerai: po kelių minučių aliejus susigeria, tik maišyti reikia baisingai intensyviai:

Puode verdama veganiška žirnių miltų dešra šlapiankė | Receptai | Darau, blė

Kada jau gana? Nagi aš tai sprendžiu vietoje: šita maišoma košė pradeda darytis tąsi ir drebutiška. Na, 5–7 minutės, ne daugiau:

Išvirusi veganiškos žirnių miltų dešros šlapiankės masė | Receptai | Darau, blė

Dėl miltų gumuliukų visiškai nepergyvenkite: jau paruoštoje dešroje jie sueina už „lašinukus“ ir yra labai skanūs. Be to, visai nesausi — natūraliai susiguli dešroje paskui, tik spalvos neįgauna. Tad šiuo atveju jie yra tik privalumas.

Na, o paskui dešros masę reikia supilti į kokią nors talpą. Aš mėgstu savo 0,4 l alaus bokalą, nes jis yra siauras ir dešra nebūna tokia didelė, kaip, pavyzdžiui, daryta kokiame nors bambalyje:

Į alaus bokalą krečiama veganiškos žirnių miltų dešros šlapiankės masė | Receptai | Darau, blė

Talpą tuomet metam į šaltą vandenį ir leidžiam 10–15 minučių atvėsti:

Šaltame vandenyje aušinama veganiška žirnių miltų dešra šlapiankė | Receptai | Darau, blė

Kai jau neblogai atvėsta, nešam į balkoną (jei oras vėsus) arba kišam į šaldytuvą. Valgyti galima jau po kokios valandos.

Iškratyti dešrą nėra sunku, ji nelipni. Tik tiek, kad prisisiurbia prie dugno. Jeigu darote bambalyje, tai prieš kratydami padarykite dugne skylutę ir dešra tiesiog iščiuoš iš jo. O jei bokale, kaip aš, tai reikės, pavyzdžiui, latė šaukštelio koteliu padaryti orui kelią iki dugno.

Na, argi ne graži dešrytė?

Paruošta veganiška žirnių miltų dešra šlapiankė | Receptai | Darau, blė

Ji puiki! Ir, be to, labai skani!

Tiesa, jei įpilsite per daug burokėlių sulčių, spalva gali būti kiek įtartina:

Veganiška žirnių miltų dešra šlapiankė su per dideliu kiekiu burokėlių sulčių — labai raudona | Receptai | Darau, blė

O kartą žmonikė nutarė pašposauti ir išskyrė man porą pakelių japoniškos konditerinės žaliosios arbatos mačios:

Žalioji japoniška konditerinė arbata mačia | Receptai | Darau, blė

Šiaip šita mačia dedama į pyragus, ledus ir kitus konditerinius gaminius. Na, jei kartais nebuvote Japonijoje, tai turbūt net neįsivaizduojate, kaip atrodo žalias batonas, pyragas, ledai ar netgi tortai…

Gavosi va kažkas tokio:

Verdama veganiška žirnių miltų dešra šlapiankė su japoniška konditerine žaliąja arbata mačia | Receptai | Darau, blė

Ir į bokalą susikrėtė ta keistos spalvos košė:

Į bokalą krečiama veganiška žirnių miltų dešra šlapiankė su japoniška konditerine žaliąja arbata mačia | Receptai | Darau, blė

Na ir palyginimui su „normalia“ rausva dešra:

Palyginimui: veganiška žirnių miltų dešra šlapiankė su burokėlių sultimis ir su žaliąja arbata | Receptai | Darau, blė

Skanaus, blė! Tokios dešros nepabandyti išsivirti namuose — tikras praradimas ir beveik nuodėmė!

Komentarai
  1. Darius parašė:

    tai o taciau svarbiausio ir neparasei – kaip skonis? Be miasos gyventi negali, bet darzoves taip pat megstu, reikes pabandyti.

    • Darau, Blė parašė:

      Na, tai, gerbiamasis, kaip matote, iliustracijose parodytos bent trys dešros inkarnacijos. Taigi daiktas neblogas 🙂 O jei rimtai, tai visa esmė prieskoniuose, o žirnių skonis neįkyrus ir visai malonus. Juolab, kad eilinę žirnienę aš ir taip labai mėgstu. Visgi kiekvienam reikia pabandyti pačiam, o mano šeimynoje pasisekimas buvo puikus.

  2. Laura parašė:

    gerai ta žalia atrodo 🙂 kai kitą kartą darysit – pasikvieskit 😀

  3. Inga parašė:

    Dariau. Nunešiau į Kūčių stalą, senelis iškart atėjęs užmatė ir sako, kas gi čia per kiauliena, nununu! Bet skonis tai neypatingas 🙂
    Ačiū už idėją!

  4. Lama parašė:

    Galvoju, kaip savo vaiką atpratinti nuo tų visų dešrelių. Reikės šitą variantą pabandyti, gal patiks. Jau prastūmiau grikinius kotletus į šeimos stalą, gal ir “šlapiankė“ iš žirnių tiks, nes tos tikros man siaubą kelia, kai paskaitai sudėtį…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.