Knyga: Elisabetta Klosetta: Ich gehe schon aufs Klo

Posted: 2013-10-27 in Tėvystė
Žymos:,

Maja Bach — Elisabetta Klosetta | Darau, blėArba lietuviškai „Elizabeta Klozeta: aš jau einu į tualetą“. Nuostabi knygelė vaikams apie puoduko reikalus. Na, bent jau mūsų merginai tai labai gerai suėjo, o ir teigiamų pokyčių pastebėjom.

Ferdinandas išeina į darželį su savo pliušiniu šuniuku Paulu. Mama jam primena: kai reikės, nepamiršk nueiti į tualetą. Didelio čia daikto. Tačiau darželyje, bestatydamas tigrų buveinę, Ferdinandas pajunta kažką keisto pilvelyje… ir nesėkmė jau įvyko. Ferdinandas slepiasi buveinėje ir verkia. Ką daryti? Jeigu jį pamatys Lola ir kiti vaikai — tikrai juoksis!

Tačiau netikėtai Ferdinandui į pagalbą atskuba tualeto fėja — Elizabeta Klozeta. Ji padeda Ferdinandui nepastebėtam iššliaužti iš tigrų buveinės ir persirengti prausykloje. Po to pamoko klausyti savo kūno — kuris, pasirodo, moka kalbėti! Tik, žinoma, ne žodžiais. Taip pat išduoda mažą paslaptį — Lolai šiandien irgi nutiko panaši nelaimė. Ir dar daugeliui kitų vaikų! Ferdinandas pasijunta nebesąs toks vienišas. O dar kai šnipšteli Lolai į ausį, kad žino kas jai nutiko…

Štai tokia linksma, dramatiška ir su laiminga atomazga vaikiška knygelė. Nežinau, kodėl, bet mano dukrikei tas „kūno klausymas“ pasirodė ypač įdomus faktas ir ji vis mums pasakoja, kad jos kūnas irgi moka kalbėti. Ir į tualetą žymiai noriau eina.

Čia galiu išreikšti pagarbą savo žmonai, kuri nuolat visokiais svarbiais klausimais kalbasi ir konsultuojasi su draugėmis ir sužino begalę gerų dalykų. Taip sužinojome ir apie šią knygelę, kurią rekomendavo draugė iš Vokietijos. Ji knygelę mums dar ir išvertė, nes nė vienas nesam geri vokiečių kalbos žinovai.

Jeigu susidomėjote, tai knygelę galite nusipirkti čia: http://www.bookdepository.com/Elisabetta-Klosetta-Maja-Bach/9783855815104

O toliau — knygelės vertimas (© Genė), jei nesate vokiečių kalbos ekspertai, o knygelę visgi norėsite savo atžalai paskaityti.

Elizabeta Klozeta — aš jau einu į tualetą

Šiandien darželyje — žaisliukų diena ir Ferdinandas ten vedasi savo pliušinį šunį Paulą.
— Smagios jums dienos… — jiems iš paskos šūkteli mama, — …ir nepamiršk pasisakyti, kai norėsi sysiu!
Ferdinandui nebereikia sauskelnių. Jis tuo labai didžiuojasi. Bet šiandien jis patirs kai ką įdomaus. Ar nori sužinoti, ką? Dabar tau tai ir papasakosiu.

— Eime žaisti, Paulai! — Ferdinandas, tempdamas Paulą paskui save, įbėga į didįjį žaidimų kambarį. — Ar norėtumei būti mano policijos šuo, arba… o taip! Mes abu būsime tigrai!
— Au au! — neramiai suloja Paulas ir šokteli link vonios kambario.
— Taip, taip, — atsidūsta Ferdinandas. — Tai žinoma, kad aš pasisakysiu, kai norėsiu sysiu. Kas gi čia jau gali nutikti?
Tuo metu pro Ferdinandą išsišiepusi ant žirafos prajoja Lola ir garsiai jį erzina:
— Cha cha, Ferdinandas prisidarys šiandien į kelnes.
„Bjauri Lola!“, tyliai sumurma jis ir šiek tiek parausta.

„Cha!“ Ferdinandas turi puikią idėją: „paprasčiausiai aš nueisiu jau dabar į tualetą tada vėliau nebus ir ko pamiršti!“ Jis tempiasi Paulą į vonios kambarį, atidaro tualeto duris, tualeto dangtį, nusimauna kelnes ir atsisėda ant klozeto… „Nieko!“ skubėdamas užsimauna kelnes ir bėga su Paulu atgal į žaidimų kambarį. Jie juk norėjo būti tigrais.

— Eikš, Paulai, mes pasistatysime tigrų buveinę.
— Au! — iš džiaugsmo loja Paulas. Iš pradžių jie sustumia dvi kėdes. Po to Ferdinandas atitempia per visą kambarį sunkų užklotą su žvaigždėmis. Drauge jie užtempia milžinišką užklotą ant kėdžių. Pavyko. Galų gale jie dar atsineša kelias patogias pagalves ir tigrų buveinė baigta.
— Grrrr! — Ferdinandas pabando riaumoti kaip tigras. — Tai pati gražiausia ir patogiausia tigrų buveinė visame pasaulyje! — paskelbia jis ir išdidžiai pažvairuoja į Lolą. Po to abu su Paulu įropoja į vidų.

Staiga Ferdinando pilvelyje lyg kažkas spusteli.
— Mano pilvas, — stebisi jis. Bet tuo metu jau yra per vėlu. — Sisi!
Jo kelnės visiškai šlapios. Greitai jis pasislepia dar giliau savo buveinėje.
— Jei Lola mane pamatys, juoksis iš manęs… ir… ir visi kiti vaikai taip pat! Paulai, ar tu gali man padėti? — sukūkčioja Ferdinandas.
Paulas energingai uostinėja grindis ir suurzgia:
— Grrrr!
— Tu turi man dabar padėti, o ne žaisti tigrą! — sumurma Ferdinandas.
— Iiiiiiiiiii! — sucypia plonas balselis. — Šuo mane aplaižė!
Staiga iš už margos pagalvės pasirodo mažytė mergaitė. Ji apsirengusi rožine suknyte ir jos raudoni vešlūs plaukai slepiasi po smarkiai per didele skrybėle. Rankoje ji laiko keistą ilgą lazdelę.

— Kas tu? — nori žinoti Ferdinandas.
— Aš esu tualeto fėja ir atskridau iš sisiukaku šalies, — prisistato ji.
— Tualeto fėja? Sisiukaka šalis? — stebisi Ferdinandas. — O ką tu veiki mano darželyje?
Mažoji fėja atsisėda ant savo stebuklų lazdelės ir skriedama ore dainuoja:
— Jei pridarei į kelnes ir bijai, kad tave išjuoks, neliūdėk, aš tavęs nepaliksiu vieno. Aš tau visada galiu padėti… Tau juk reikia pagalbos ar ne? — nutraukia ji savo dainą. Ferdinandas linkteli.
— Nori aš tau papasakosiu, kam aš šiandien jau padėjau, Ferdinandai?

— Visų pirma aš buvau pas Joną. Šiąnakt jis prisišlapino į lovytę.
Po to man reikėjo pas Šarlotę. Ji eidama į mokyklą nebespėjo sulaikyti sisiu. Tada aš buvau pas mažą katytę Mimi, kuri pridarė po senelės Kėtės foteliu. Ir galų gale aš padėjau Lolai. Šiandien ryte ji taip greitai jojo ant savo žirafos, kad nebespėjo sustoti, kai užsinorėjo sisiu…
— Lola? — stebisi Ferdinandas.
— Taip, kiekvienam iš tavo draugų jau yra tai nutikę. Taip pat ir Lolai.
Ferdinandui palengvėja, dabar jis nebesijaučia toks vienas.

— O dabar, visų pirma, tau reikia švarių kelnių, — pasiūlo Elizabetta Klozetta.
— Mūsų rūbai persirengimui laikomi prausykloje, — neužtikrintai atsako Ferdinandas.
— Eime kartu, turime sėlinti tyliai… kaip tigrai.
— O taip! — sužavėtas atsako Ferdinandas. — Kaip tigrai.
Elizabetta Klozetta atsargiai iškiša galvą iš buveinės.
— Aš pirma viską nusprendžiu! — girdi ji kaip komanduoja Lola. — …ir žirafytė nori dabar pas kirpėją!
Lola užima visus vaikus — vieni šukuoja, kiti valo o likusieji dainuoja žirafai dainą.
— Eime! — energingai šnibžda mažoji fėja. Taip iš tigrų buveinės išropoja visi trys tigrai. Visiškai tyliai jie sėlina link vonios kambario.

— Uch, mums pavyko! — su palengvėjimu atsidūsta Ferdinandas, kai jie niekieno nepastebėti atkeliauja į prausyklą. Tada jis parodo į lentyną su daug spalvotų dėžių. — Štai šita mano! — sušunka Ferdinandas. Mėlyna su vaivorykšte. Drauge jie išima sunkią dėžę iš lentynos ir suranda joje švarias kelnes. Su Paulo pagalba Ferdinandas nusivelka šlapias kelnes.
— O ką aš darysiu, jei man vėl taip nutiks? — persirenginėdamas tyliai klausia jis.

Elizabeta Klozeta šypsosi:
— Nesijaudink Ferdinandai. Tu gali išmokti išgirsti savo kūną!
— Kaip tai? — klausia Ferdinandas. — Mano kūnas juk nemoka kalbėti.
— Ne žodžiais, — paaiškina mažoji fėja. — Eikš, mes tuoj pat tai išbandysime!
Ferdinandas labai atidžiai stebi savo kūną. Su galva atrodo viskas tvarkoje. Jo nosis vietoje. Ant rankų jis nieko nepastebi. Pilvas… čia jis staiga išgirsta tylų gurgėjimą.
— Mano pilvas gurgia, — nusistebi Ferdinandas. Jis truputį pagalvoja. — Man atrodo, aš esu alkanas.
— Matai! — pagiria jį Elizabeta Klozeta. — Ir kai kitą kartą tavo pilvelis spaus, tada eisi greitai į tualetą. Klausyti savo kūno yra visiškai paprasta!
— Taip, visiškai paprasta, — išdidžiai pakartoja Ferdinandas.

Ferdinandas su Paulu išskuba.
— Eime pusryčiauti, Elizabeta Klozeta! — jis apsidairo jos ieškodamas. Tačiau tualeto fėjos jau nebėra. Tikriausiai jos pagalbos reikia jau kitam vaikui. Jis džiugiai atsisėda į laisvą vietą šalia Lolos. Kaip gerai, kad jo kelnes nebe šlapios. Lola nieko nepastebėjo.
— Ferdinandai, ar norėtumei bandelės? — klausia ji.
— Taip!  atsako atsako Ferdinandas ir šypteli. — Aš niekam neprasitarsiu, kas tau šįryt nutiko! — tyliai pašnibžda jis Lolai į ausį ir parodo į mažą dėmę ant žirafos nugaros.
— Kas gi?.. — pasimetusi sumikčioja Lola ir parausta.
— Lola, man irgi yra taip jau nutikę! — tyliai užtikrina ją Ferdinandas ir draugiškai jai nusišypso.

Po pusryčių visi vaikai su savo pliušiniais žaislais gali eiti žaisti į žaidimų aikštelę. Kaip ir kiekvieną rytą visi subėga prie nuotykių čiuožyklos su Lola priešakyje. Bet šiandien kai kas yra kitaip. Lola nusišypso Ferdinandui ir netarusi nė žodžio užleidžia jį čiuožti pirmą.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s