Lightroom: triukšmų valymas

Posted: 2013-10-18 in Pezalai
Žymos:,

Triukšmų valymas, kad žinotumėte, vienas iš bjauriausių dalykų fotografo gyvenime. Na, bent jau man. Buvo. Dabar nebėra. Nes nuo ketvirtosios Lightroom versijos jis tapo toks kokybiškas, kad rūpintis kažkokiais pašaliniais įrankiais tapo nebebūtina. Lightroom aš pažįstu nuo pat pirmosios versijos ir galiu drąsiai pasakyti: verta išsaugoti senus RAW’us, nes kartais nauja versia patobulėja tiek, jog seniau buvusi niekur netinkama nuotrauka tampa visai pusėtinai naudotina.

Triukšmų valymas su Lightroom labai paprastas. Nesudėtingiems darbeliams užtenka tik pastumdyti porą šliaužiklių ir viskas bus baigta.

Truputukas teorijos. Triukšmai skirstomi į dvi rūšis: šviesumo ir spalvų. Šių triukšmų atskyrimui naudojamas panašus į LAB spalvų modelis. Jei apie tokį negirdėjote, tai trumpai: LAB spalvų modelyje nuotraukos spalvos atskiriamos nuo jų šviesumo. L kanalas būna panašus į tiesiog nespalvotą nuotrauką, o A ir B kanalai — į spalvotų dėmių kratinius, visiškai neprimenančius pačios nuotraukos. Tačiau su tokiu spalvų modeliu galima atlikti kai kurias įdomias manipuliacijas, kurios būtų neįmanomos su RGB modeliu. Taip ir triukšmai yra skirstomi į šviesumo ir spalvinius. Šviesumo triukšmai yra panašūs į juostelės „grūdą“, o spalviniai — į nešvarius smulkius spalvotus papeckeliojimus ir juostas.

Triukšmai skaimteninėse nuotraukose atsiranda dėl elektroninių komponentų nevienodumo. Juk kiekvienas pikselis — tai mažutė mikroschema. Jie visi tiesiog fiziškai negali būti tobulai vienodi. Taip pat kiekvienas pikselis nuskaitomas atskirai — įsivelia dar papildoma paklaida. Ir taip toliau, kol fotoaparato matricos vaizdas pagaliau pasiekia atmintį ir ten užfiksuojamas.

Paprastai triukšmai „išlenda“ nustačius didelį ISO. Priklausomai nuo fotoaparato šis „didelis“ gali skirtis. Su sena „muiline“ ir 400 bus „daug“, o su pilno kadro veidrodinuku problemos pradės rodytis gal tik nuo 3200 ar 6400. Tad savo fotoaparato „didelį“ ISO turite jausti patys. ISO nusako, kaip smarkiai skaitmeninis signalas yra stiprinamas prieš atliekant analoginį-skaitmeninį konvertavimą. Prie silpnesnio apšvietimo didesnis ISO naudojamas tam, kad išlaikymas būtų trumpesnis ir vaizdas nesusilietų. Taigi silpnesnis signalas (nes šviesos mažiau) yra stiprinamas. O stiprinant ne visiškai vienodų pikselių signalus, be abejo, sustiprinami ir jų skirtumai. Taip ir atsiranda elektroninis triukšmas.

Panašiai yra ir fotografuojant ilgu išlaikymu. Kuo ilgesnio išlaikymo reikia pikseliams „įkrauti“, tuo ilgiau jie yra „teršiami“ elektroniniais signalais ir taip pat, kaip ir didinant ISO, išryškėja jų skirtumai.

Jei visi pikseliai būtų tobulai vienodi, nebūtų ir triukšmo. Deja, tai neįmanoma, nors techonlogijos per pastaruosius dešimtį metų patobulėjo neįsivaizduojamai. Ir visgi triukšmų problema vis dar aktuali.

Štai sena labai triukšmingo skorpiono nuotrauka. Lightroom ji išdidinta iki pilno dydžio. Kaip matote, ji pilna spalvinių triukšmų: įvairiaspalvių taškelių lyg ir vientisuose plotuose. Grūdėtumo taip pat turi daug:

Nuotrauka triukšmų valymo pavyzdžiui | Lightroom | Darau, blė

Pirmiausia triukšmų valymo skydelyje nustatome spalvinio triukšmo (Color) šliaužiklį ties maždaug 20 punktų. Nuotrauka žymiai pagerėja. Tiesą sakant, dažniausiai nuotraukų triukšmų valymui užtenka būtent spalvinio triukšmo sumažinimo, nes jis yra grynai skaitmeninės kilmės ir dėl to ypač nemalonus akiai. O grūdėtumas kažkaip yra gan įprastas ir nėra labai toks akį pjaunantis. Grūdėtumo netgi kartais specialiai pridedama, kad nuotrauka atrodytų „natūralesnė“.

Taigi sumažinti spalviniai triukšmai:

Nuotrauka triukšmų valymo pavyzdžiui | Lightroom | Darau, blė

Atrodo ji kur kas geriau. Bet grūdėtumas gal truputį per stiprus mano skoniui, tai pabandysiu ir Luminance šliaužiklį stumtelėti:

Nuotrauka triukšmų valymo pavyzdžiui | Lightroom | Darau, blė

Visai nieko, tik nuotrauką prireikė pašviesinti. Naikinant spalvinį triukšmą kartais taip atsitinka, kad apytamsių atspalvių nuotrauka dar patamsėja: persveria tamsesnių pikselių vidurkis, kuris akiai nėra toks matomas.

Taip, tai taip paprasta. Dar viena nuotrauka:

Nuotrauka triukšmų valymo pavyzdžiui | Lightroom | Darau, blė

Šią nuotrauką, matyti iš karto, bjauroja praktiškai tik spalviniai triukšmai. Šviesumo triukšmai joje nėra išreikšti. Tad užtenka tik truputį stumtelėti spalvinio triukšmo valymo šliaužiklį:

Nuotrauka triukšmų valymo pavyzdžiui | Lightroom | Darau, blė

Dar viena sena nuotrauka, kurią kadaise laikiau sugadinta:

Nuotrauka triukšmų valymo pavyzdžiui | Lightroom | Darau, blė

Po triukšmų apdorojimo ji tapo kur kas kokybiškesnė ir ją netgi galima rodyti draugams:

Nuotrauka triukšmų valymo pavyzdžiui | Lightroom | Darau, blė

Prie abiejų šliaužiklių yra dar papildomi Detail šliaužikliai. Kaip ir ryškinimo atveju, šie šliaužikliai padeda nustatyti ribą tarp valytinų ir neliestinų pikselių. Labai smarkiai valant triukšmus prarandamos smulkios detalės, tad šie šliaužikliai padeda to išvengti. Tarkim, tolygųs plotai, tokie, kaip dangus, bus labiau valomi, nei smulkiai margi plotai. Contrast šliaužiklis padeda išlaikyti nuotraukos šviesumo pusiausvyrą — jį būtų buvę galima panaudoti vietoje nuotraukos šviesinimo skorpiono atvaizdui.

Štai nuotrauka, kuriai prireikė pasinaudoti Details šliaužikliais, nes smulkias žiežirbas triukšmų valymas pradėjo kiek „naikinti“ kartu su triukšmais:

Nuotrauka triukšmų valymo pavyzdžiui | Lightroom | Darau, blė

Beje, triukšmus galima valyti ir vietiniu būdu, lokaliai. Tam tereikia naudotis vietinės korekcijos teptuku ir stumdyti Noise šliaužiklį. Tai pravers, jei norėsite nuo triukšmų išvalyti tik konkrečius plotus, pavyzdžiui, veido odą:

Vietinis (lokalus) teptukas ir triukšmų valymo šliaužiklis | Lightroom | Darau, blė

Štai tiek trumpai. Triukšmų valymo rezultatus pageidautina apžiūrinėti nuotrauką išsididinus iki pilno dydžio, o kai kuriais atvejais ir daugiau.

Triukšmus taip pat patarčiau valyti tik po to, kai jau visos kitos nuotraukos korekcijos (išskyrus ryškinimą, sharpening) yra atliktos. Tiesiog kai kurios korekcijos, pavyzdžiui, ekspozicijos didinimas (šviesnimas) triukšmus išryškina, tad iš anksto nėra aišku, kokio stiprumo jų valymo reikės. Tad triukšmus dorokite tik pačioje pabaigoje, bet prieš ryškinimą.

Triukšmų šalinimą rinkitės ir pagal būsimą nuotraukos panaudojimą. Jei nuotrauką mažinsite kėlimui į internetą, praktiškai neverta valyti šviesumo triukšmų, užtenka pakoreguoti tik spalvinius. Tas pats galioja ir spausdinimui rastru, nes rastras triukšmus naikina natūraliai. Bet jei nuotrauką reikia smarkiai apkarpyti, galbūt net iki pilno dydžio pikselių, tai tuomet akis badančius triukšmus jau reikia pakoreguoti.

Niekada nesistenkite triukšmo panaikinti visiškai. Nuotrauka paprasčiausiai atrodys „sulieta“. Pradedantieji fotografai kartais padaro tokią klaidą: nufotografuoja žmogų ir „sublurina“ už jo esantį foną. Na, gal ten objektyvo maksimali diafragma mažoka, ar tiesiog pamiršo ją atidaryti. Arba kokios nors kitos priežastys, kodėl tą foną reikia „sulieti“. Bet tie fotografai tokiam dirbtinai sulietam fonui dažniausiai pamiršta pridėti… triukšmo. Ir nuotrauka, ypač padidinta, pro patyrusią akį nepraslįs, o nepatyrusiai irgi gali pasirodyti kažkokia „ne tokia“. Truputukas dirbtinio triukšmo dirbtinai sulietam fonui nuotrauką labai ženkliai pagražina.

Lyg ir tiek.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.