Lightroom: karpymas, tonavimas, ryškinimas ir vinjetavimas

Posted: 2013-09-27 in Darbeliai
Žymos:

Praėjusį kartą kažką papasakojau apie selektyvųjį redagavimą. Dabar parašysiu apie dar kelis svarbius Lightroom įrankėlius ar tai įnagėlius.

Rašiau apie visokius įnagėlius, bet neparašiau apie vieną iš paprasčiausių ir tuo pačiu metu galingiausių įrankių: karpymo įrankį (crop). Karpymo įrankis apskritai vienas iš svarbiausių įrankių tiek Lightroom, tiek bet kurioje kitoje vaizdų redagavimo programoje.

Visų pirma, trumpa paskaitėlė apie megapikselius. Jų šiuolaikiniuose fotoaparatuose tiek daug, kad galima nuotraukas karpyti netgi labai smarkiai. O jei jos skirtos publikavimui internete — tai ir dar smarkiau, taip sakant, iki 100% dydžio, kai jau nuotrauka tiek apkarpoma, kad jos nebereikia sumažinti. Aš turiu 12 mpx senuką, tai man ten tų pikselių — per akis ir akinius. Prieš tai turėjau 6 mpx. Ar žinote, kokio dydžio nuotrauką be jokių pastebimų kokybės praradimų galima atspausti iš 6 mpx atvaizdo? Ogi 30×40 cm. Pasakykite man, kada paskutinį kartą ką nors tokio dydžio spausdinote? O tarkime, kad turite naują fotoaparatą su 36 mpx jutikliu. Tai ten tų pikselių yra tiek, kad net teleobjektyvo galima nebepirkt… Na, šiek tiek perdedu, bet tikrai — pikselių daug ir norint patiesinti horizontą ar kiek pataisyti kompoziciją tą galima daryti ramiai ir nedrebančia ranka.

Tonavimas yra ypatinga nuotraukų gražinimo priemonė, tačiau ja naudotis nėra lengva. Visų pirma, reikia išsiugdyti tam tikrą jausmą, kas kokiai nuotraukai tinka. Antra, reikia daug eksperimentuoti su subtiliais atspalviais, kol rezultatas bus tikrai gražus. Trečia — tai nepaprastai galinga, nors išoriškai ir paprasta, priemonė, galinti nuotrauką paversti tikru meno kūriniu. Na, o ketvirta — kaip ir su visomis priemonėmis, lengva tonavimą „perspausti“ ir vietoj kažko gražaus gausis kažkas baisaus…

Ką gi, pirmiausia — universaliausias ir puikiausias įrankis: karpymas. Apkarpyti galima daug ką ir daug kaip. Bet paprasčiausia apkarpyti nuotraukas, kuriose tiesiog kažko aplink yra „per daug“. Štai seno „Zymo“ nuotrauka su įjungtu karpymo įrankiu:

Karpoma nuotrauka | Lightroom | Darau, blė

Kaip matote, objektyvas buvo, koks buvo, „pritraukt“ neišėjo, o aplink — daug visai nereikalingo šlamšto. Na, tai ir nukerpam tą šlamštą ramiausiai.

Antroji dažniausiai naudojama karpymo įrankio paskirtis — horizonto tiesinimas. Na, tai viena iš dažniausiai pasitaikančių „klaidų“ nuotraukose. Išlaikyti fotoaparatą tiesiai yra nepaprastai sudėtinga užduotis. Tuo galite įsitikinti padarę kokius penkis šimtus kadrų pliaže ir pažiūrėję į tai, kur „važiuoja“ jūra.

Kai įjungiate karpymo įrankį, už nuotraukos ribų spustelėkite pelyte. Žymeklis pasikeis, o karpomas plotas bus padengtas smulkesniu tinkleliu — kad būtų patogiau lygiuoti kreivus horizontus:

Tiesinama nuotrauka | Lightroom | Darau, blė

Kai įjungiate karpymo įrankį, šalia jo pasirodo nedidelis skydelis:

Karpymo įrankio skydelis | Lightroom | Darau, blė

Čia nuotraukos pokrypį galite reguliuoti ir laipsniais, jei pelyte sunku. Taip pat čia yra dar viena svarbi parinktis: tai atvaizdo proporcijos (aspect). Nuotraukos būna įvairių proporcijų: 4:3, 20:17 ir panašiai. Galima iš parinkčių meniu pasirinkti norimą, pavyzdžiui, 16:10 ar 16:9 ir pritaikyti prie kompiuterio ekrano. O spustelėjus spynelę galima išjungti proporcijų išlaikymą ir apkarpyti visiškai bet kaip: kvadratu ar siaura juostele. Štai toks meniu pasirodo spustelėjus prie proporcijų:

Apkarpymo proporcijų meniu | Lightroom | Darau, blė

Kaip matote, yra ir punktas „Enter Custom“ — čia galima nurodyti savo norimas proporcijas ir išsisaugoti ateičiai.

Ką gi, o dabar truputėlį apie tonavimą. Lightroom šis reikalas vadinasi „Split Toning“. Paprastai kalbant, ši priemonė leidžia „nudažyti“ tamsius ir šviesius atspalvius skirtingais ir skirtingo intensyvumo atspalviais. Atrodo, kas čia tokio. O tai yra „tokio“, nes nuotraukas galima paversti visai kitokiomis. Sepijos efektas čia, beje, irgi padaromas.

Taigi va, paprastas pavyzdukas. Imam tą pačią jau apkarpytą „Zymo“ nuotrauką ir pabandom padaryti iš jos žalią polaroidinę. Sendinimo efektas, atseit:

Žaliai sena „Zymo“ nuotrauka | Lightroom | Darau, blė

Tonavimo skydelyje geltona spalva apterliojau šviesius atspalvius, sodrumą uždėjau gan didelį. O tamsius atspalvius „apšaldžiau“ žydra spalva kiek mažesniu intensyvumu. Ir gavosi kažkokia pažaliavus nuotrauka.

Kitas variantas, primenantis tarybines spalvotas nuotraukas su savo paraudonavimu (tiesa, efektas neypač gerai atkurtas):

Rausvai tonuota „Zymo“ nuotrauka | Lightroom | Darau, blė

Čia dar apskritai spalvų intensyvumą sumažinau, Saturation šliaužiklį nustūmiau smarkiai į kairę.

Kol kas tiek. Čia tik bendrai parodžiau, ką galima padaryti. Galite eksperimentuoti su spalvų sodrumu, įvairiais tamsių ir šviesių atspalvių spalvų mišiniais. Efektų kartais galima gauti labai netikėtų. Tiesa, dažniausiai maišomi šviesūs ir šilti atspalviai su tamsiais ir šaltais. Bet tai nėra taisyklė, kitoms nuotraukoms geresnis efektas bus atvirkštinis. Apskritai čia reikia prisidaryti daug nuotraukos virtualių kopijų, prieksperimentuoti su kiekviena ir lyginti, kad geriau. Priemonė ir paprasta, ir labai galinga.

Dabar apie vieną iš sudėtingiausių ir slidžiausių efektų — ryškinimą (sharpening). Ypač dažnai mėgėjai klausia „ar reikia nuotraukas šarpinti?“ Atsakymų irgi būna visokių. Bet visgi geriausias — spręsti pagal nuotrauką. Be abejo, truputis paryškinimo nepakenks jokiai nuotraukai, tik jį reikia gerai pritaikyti.

Štai švendro nuotrauka. Ji išdidinta ir matyti, kad dešinėje nuotrauka kur kas išraiškingesnė, smulkūs pūkeliai, plaukeliai ir kitos detalės kur kas aiškesnės:

Paryškintos nuotraukos palyginimas | Lightroom | Darau, blė

Ryškinimas čia buvo gan stiprus (žiūrėkite į skydelį):

Švendro nuotraukos paryškinimasParyškintos nuotraukos palyginimas | Lightroom | Darau, blė

Amount — ryškinimo stiprumas. Labai paprasta, kuo daugiau — tuo smarkiau nuotrauka bus paryškinta. Persistengus išryškės aureolės ir nuotrauka atrodys „perspausta“ ir negraži. Pataikius teisingai — bus labai gerai. Radius nurodo, kokio dydžio yra ryškinimo zona. Maža nuostata „arčiau“ tinkamos detalės, o didelė apima didesnį plotą — atitinkamai ir „aureolės“ gaunasi diesnė. Didesnė gali bandyti paryškinti kelių ar keliolikos pikselių gabalus. Spręsti reikia pagal nuotrauką. Detail tuo tarpu rodo, kokio dydžio „detales“ ryškinti — ar mažus plotelius apibrėžti, ar didesnius. Na, ar aguonos grūdelius, ar visą automobilį 🙂 Maždaug.

Na, o Masking būtinai būtina naudoti tokiose nuotraukose, kaip ši: su neryškiu, išplaukusiu fonu. Jei Masking nuostata bus maža, fonas bus sugadintas ir taps nemalonus akiai. O jei Masking yra didesnis, tai sulietos vietos nebus ryškinamos. Na, čia gretimų pikselių palyginimas: jei atspalvių skirtumas tarp jų mažas, tai pikseliai neryškinami. O sulietas fonas tuo ir pasižymi: švelniais perėjimais be ryškių detalių.

Paspaudus Alt/Option klavišą ir bakstelėjus Masking šliaužiklį Lightroom parodo, kurios vietos nebus ryškinamos (jos juodos):

Ryškinami plotai rodomi pagal Masking nuostatąParyškintos nuotraukos palyginimas | Lightroom | Darau, blė

Masking nuostata taip pat labai svarbi ir dailinant portretus bei stengiantis išryškinti tik akcentus, o ne visokius odos trūkumus.

Iš šios dienos temos paskutinis eilėje vinjetavimas. Papasakosiu ne apie vinjetavimo korekciją, kai taisomi objektyvo trūkumai (apie tai gal kitą kartą), o apie efekto sukūrimą.

Vinjetavimas paprastai tariant yra nuotraukos kraštų (ypač kampų) tamsinimas arba, kai kuriais atvejais, šviesinimas. Visi objektyvai turi tam tikrą polinkį vinjetuoti, tik labai skirtingai. Bet kartais tyčinis vinjetavimas padeda išryškinti nuotraukos akcentą ir nukreipti žiūrovo akį ten, kur reikia.

Aš mėgstu pajuokauti, kad stiprų, „perspaustą“ vinjetavimą naudoju, kai reikia išryškinti keptuvę bei paslėpti nešvarią viryklę 🙂 Beje, tai teisybė, aš tikrai kartais taip darau. Pažvelkite mano receptų skiltį ir patys pamatysite.

Ką gi, ieškome tokio skydelio „Effects“, kuriame yra efektas „Post crop vignetting“. Pavadinta taip todėl, kad efektas taikomas jau apkarpytai nuotraukai, o jei pakeisite apkarpymą, efektas bus perkurtas iš naujo. T.y. jis yra adaptyvus.

Vinjetavimui pasirinkau štai šią nuotrauką. Galbūt pasirinkimas ir nėra pats geriausias, nes jos kampai ir taip tamsoki, bet vat, noriu dar labiau joje išryškinti sufokusuotą centrinę dalį.

Nuotrauka vinjetavimo efektui | Lightroom | Darau, blė

Na, pirmiausia — šliaužiklis Amount. Įdomu, jis stovi viduryje. Šiuo atveju vinjetavimas netaikomas. Stumiant į kairę kuriamas tamsinantis vinjetavimas, o į dešinę — šviesinantis. Paprasta, pabandykite ir pamatysite. Štai stumtelėjau į kairę:

Tamsinantis vinjetavimas | Lightroom | Darau, blė

O štai čia — į kairę:

Šviesinantis vinjetavimas | Lightroom | Darau, blė

Kiti šliaužikliai. Midpoint nurodo, koks nuotraukos plotas (procentais) bus vinjetuojamas. Na, per vidurį stovintis šliaužiklis sukuria aplink centrą esantį nevinjetuotą „burbulą“. O jei nustatysite arti 100%, tai nevinjetuota liks tik maža dėmelė nuotraukos viduryje.

Roundness šliaužiklis nurodo vinjetavimo kraštų apvalumą. Kuo jis didesnis, tuo labiau užapvalinti kraštai ir tuo didesni kampai vinjetuojami.

Feather yra vinjetavimo gradientas arba perėjimas iš stipriausios zonos į silpniausią. Na, vinjetavimo „išplaukimas“. Jis gali būti ir staigus, ir labai švelnus.

Highlights padeda išsaugoti nuotraukoje šviesius plotus, kai vinjetavimas yra tamsus. Na, kartais norisi daug vinjetavimo, tačiau kažkas svarbaus nuotraukoje yra arti krašto ir paveikiamas vinjetavimo. Jei tas kažkas yra šviesus (tarkim, žvakės šviesa ar merginos veidas), tai pastūmus šį šliaužiklį dešinėn vinjetavimas silpniau veiks šviesius objektus ir padės nuotrauką išlaikyte „natūralesne“ (čia toks sąlyginis terminas, jei ką…). Beje, šis šliaužiklis susijęs su parinktu vinjetavimo stiliumi (standartinis Highlight Priority, o yra ir kitokių, pažiūrėkite patys).

Na, o dabar paskutinis efektas. Su šiuo vinjetavimo efektu galima sukurti labai gražius rėmelius 🙂 Kaip? Ogi paprastai. Šioje tamsioje nuotraukoje pasirinksiu šviesų vinjtavimą. Midpoint sumažinsiu, kad didesnis nuotraukos plotas būtų nepaveiktas. Roundness taip pat sumažinsiu, kad efektas liktų tik kampučiuose, o Feather panaikinsiu visai, t.y. nebus jokio perėjimo. Kas gi gausis? Ogi gausis štai toks „instagraminis“ rėmelis:

Vinjetavimo efekto priemonėmis sukurtas nuotraukos rėmelis  | Lightroom | Darau, blė

Štai tiek redagavimo šiam kartui. Tikiuosi, kad papasakojau kažką naujo, bent kai kuriems Lightroom negurams.

Advertisements
Komentarai
  1. pehtrauhk parašė:

    Tą klausimą uždaviau g+ fotografų bendruomenėje, bet prisiminiau, kad turiu nuosavą ekspertą 🙂
    Taigi klausimas štai toks buvo:
    “Įdomu, kaip karpote nuotraukas? Ar visada prisilaikot standartų pvz. 2×3, 8×10 ir t.t. ar kad būtų iškirpta tik kas reikalinga labai neatsižvelgiant į formatą? Pas mane turbūt koks 98% nuotraukų niekada nebus atspausdintos ant popieriaus, tai ar verta visas karpyti pagal “tikrų” nuotraukų dydžius?”
    Ką patartum?

    • Darau, Blė parašė:

      Patarčiau pasirinkti, kas pačiam patinka. Pavyzdžiui, tvarka ir vienodumas ar bardakas, bet malonus kūrybiškai. Arba taikymasis prie ekrano, ar nusispjovimas ant bet kokios medijos. Manau, tai būtų teisingiausia. O mano mintys štai tokios:

      • Nemėgstu bardako, todėl man labiau patinka visos nuotraukos karpytos apytikriai vienodai. T.y. kvadratu kerpu nebent su mintim dėti į Instagramą, kad ant ekrano matyčiau, kas bus.
      • Dėjimui internetan horizontalias nuotraukas darau 16:10 formato, t.y. šiek tiek nukerpu viršaus/apačios ar kaip ten išeina. Čia dėl to, kad ekranai irgi plačiaformačiai, bet 16:9 nuotrauka dažnam atrodo jau nenatūraliai „apipjaustyta“. Man pačiam irgi. „Aukštesnės“ nuotraukos tuo tarpu kelia tokį negerą jausmą, kad fotografuota telefonu ar muiline, kur kažkodėl vis dar yra 4:3 formatas ir erzina mėgėjiškumu.
      • Vertikalias nuotraukas kaip tik mėgstu palikti originalaus formato, arba net 4:3! Nes 16:10 ar net 16:9 vertikaliai atrodo vizualiai siauresnės – matyt dėl to, kad žmogaus akys horizontaliai išdėstytos 🙂 Bet čia irgi internetui ar panašiai.

      Tai va, Pehtrauhkai, tokios mintys… Dar, mano nuomone, orientuojantis į brauzytojus iš viso neverta vertikalių nuotraukų daryti, nes horizontalios užpildo ekraną. Bet va, kitas žmogus mano, kad kaip tik geriau vertikalios, nes dauguma brauzytojų šiais laikais su telefonais – ir priežastis ta pati. Kažkada buvau va tokią rašliavą apie horizontalias nuotraukas suskėlęs.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s