Skaitome knygas: III dalis, apžvalgėlė arba ką skaitome vaikams

Posted: 2013-09-08 in Tėvystė
Žymos:,

Na ką, apie knygų skaitymo teorijas ir naudą truputuką parašiau. Dabar pasidalinsiu tiesiogine asmenine patirtimi su įvairiomis knygelėmis, kokias esame skaitę ir skaitome. Gal nieko naujo ir nepapasakosiu, bet gal pavyks ir kažkuo naudingu pasidalinti.

Knygų krūva | Darau, blėTaigi pirmosios knygelės, nuo gimimo iki tol, kol neatsibosta 😀 Nors mano trimetė kartais sugalvoja kokią seną „Touchy-feely“ paskaityt, ar kokią nors „Greitąją pagalbą“. Na ir ką, skaitome, juk meilė knygoms — aukščiau visko!

Kadaise turėjome tokią knygelę-drugelį. Na, tai daugiau žaislas, negu knygelė, bet šiaip labai neblogas lavinamasis daigtas. Padaryta iš kažkokio audinio, pilna visokių šlamučių ir skambaliukų: pats tas kūdikiui užsiimti. Pamenu, kurorte sėdėjau su tada keturių mėnesių kliacku ir vartėm tą knygelę. Priėjo vietinė moteris su pusmetinuke, pasižiūrėjo: „oho, kokia knygelė, ir dar angliška…“ Nežinau, ką ji pagalvojo ir kuo mane palaikė. Na, angliška, tai ką? Sako, kur pirkot? Žmona sako, iš Marijampolės. Cha cha. Gal moteriškė pagalvojo, kad mes dar neropojantį kūdikį jau anglų kalbos mokom, ką aš žinau 🙂 Tai va, visokios tokios žaislinės šlamančios ir skambančios knygelės yra labai gerai. Turėjome dar vieną plastikinę, kuri skirta žaisti vonioje. Atidirbo ir ta knygelė savo, ir tikrai vonioje. Joje ten tarp plastikinių puslapių irgi visokių cypukų paslėpta buvo.

Labai mažiems vaikams tinka, mano nuomone, leidyklos „Trys nykštukai“ pirmųjų knygelių serija: „Greitoji pagalba“, „Ar pažįstat skeltalūpį“, „Miestas ūžia…“ ir dar kelios. Štai čia nuorodos, prie vienos knygelės ir nuotraukų yra, kaip ji atrodo. Storos, kartoninės, su blizgučiais ir labai kramtytinos. Turiu pasakyti, kad dar ir ištvermingos, tik vieną visiškai pribaigė:

Be abejo, turėjome ir vieno peliuko serijos porą knygelių, iš „Touchy-feely“ serijos. Na, knygelės su visokiais skirtingų tekstūrų intarpais: kailiu, vilna, zomša ar kokiu sintetiniu veltiniu. Tikrai patinka jos vaikams. Tik kartais užkliūni už kokio žodžio, kurį reikia išversti… Turime porą iš Usborne serijos:

Nuo kokių metų iki dvejų skaitomiausia knyga (iki šiol moku ją atmintinai) buvo Janosch „Panama labai graži“. Be to, tai dar ir mano paties vaikystės knyga. Galiu drąsiai rekomenduoti visiems. Dar turime Janosch knygą „Šmurliuko istorijos“. Taipogi labai nebloga, pamokanti ir jumoristinė. Na, Janosch stilius yra savitas, iliustracijos mielos labai. Kas žinote, suprasite.

Kiek nukrypstant, vienas komentatorius praėjusiame įraše pareiškė, kad geros ir kokybiškos yra leidyklos „Nieko rimto“ knygos. Aš visiškai pritariu. Nusivilti dar neteko. Šios leidyklos knygų pas mus krūvos.

Šiek tiek apie edukacines knygeles. Kai ieškojom savo laiku, tai apie puoduko reikalus knygelių lietuviškai neradom. Aišku, padėjo draugai ir Amazonė. Štai kelios, kurios mums patiko:

Turėjom dar kažkokią, bet neradau, o pavadinimo nepamenu.

Šiek tiek  „prastūminėjom“ ir knygeles apie miegą. Viena yra irgi iš „Mažosios princesės“ serijos, o kita – leidyklos „Kitos knygos“:

Dar absoliučiai tvirtai galiu rekomenduoti autorės Debi Gliori knygas. Lietuviškai kol kas tėra tik dvi: Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų – puiki knygelė apie jausmus ir kitus svarbius klausimus; Vilke, kiek dabar valandų? – pažintinė knygelė apie valandas ir kiekvienam suaugusiajam – tikras vaikystės pasakų lobynas vienoje vietoje.

Brauztelėjus Amazonėj net liūdna pasidaro, kiek dar ši nuotabi autorė yra parašiusi knygų.

Štai „Kakė Makė ir netvarkos nykštukas“ mums padėjo ugdyti meilę tvarkai. Netvarkos nykštuko paminėjimas labai paskatina tvarkytis 🙂

Buvo ir Trolių Mumių etapas. Yra dabar išleistos kelios didelės spalvotos knygos mažiems vaikams apie Trolius Mumius, vėlgi leidyklos „Nieko rimto“. Kad ir ši.

Kalbų net nėra apie Meškiuką Rudnosiuką. Dar labai džiaugiuosi, kad yra išleistų Kosto Kubilinsko knygelių po vieną ilgesnę poemą, pavyzdžiui, „Ledinukas“. Gal man ir nealbai patinka pats Kubilinskas, kaip asmenybė ir veikėjas, bet jo eilėraščiai vaikams – puikūs. O propaganda vaikams nerūpi, čia tik mes, sugadinti suaugusieji ją kiekvienam kampe įžvelgiam.

Dar yra labai rimtų knygų, kurios gali smarkiai padėti išreikšti jausmus vaikams ir užmegzti su jais ryšį. Panašiai, kaip sakė A. Lansbergienė: nu prieisi prie vaiko, pasakysi „Aš tave myliu“, na ir ką? Gerai gerai, mamyt/tėte… eik sau, netrukdyk. Bet skaitydami mes galime tuos jausmus perduoti ir atitinkamomis knygomis ir tuo užmegzti dialogą. Viena tokių knygų – „Mylėsiu tave amžinai“. Ji ne tik apie meilę, bet ir apie tęstinumą ir apskritai apie gyvenimą. Auga vaikelis, mama jam dainuoja lopšinę. Mama pasensta, pasiligoja, o jos sūnus dainuoja tą pačią lopšinę savo dukrelei. Labai graži knyga, tikrai. Iliustracijos tik savotiškos, su perspektyva susipykusios, bet čia smulkmena. Panaši yra ir jau minėta Debi Gliori knyga.

Žiūrint iš šios perspektyvos apskritai verta apsikrauti įvairiomis mokomosiomis ir informacinėmis knygomis, nes dažnai kažką perskaityti ir parodyti yra paprasčiau, nei pačiam papasakoti. O ir progos nutaikyti nereikia, kai yra skaitymo tradicija.

Vos nepamiršau dviejų nepaprastai mėgstamų knygų: „Drąsioji pupulė“ ir „Pupulė pabėga į cirką“. Mano galva – tai privalomos kiekvienos mažos mergytės knygos. Pirmoji knyga apie visokias vaikiškas baimes, o antroji apie tai, kad pasitelkus fantaziją galima išvaikyti nuobodulį.

Aišku, mūsų lentynose tų knygų dar begalės… Šiuo metu prie skaitomesnių yra naujai išleisti ir eiliuoti „Pifo nuotykiai“ (dvi knygelės) ir Jakubėno perleista „Abėcėlė“. Pastaroji, beje, labai gera, pats tokią turėjau. Kadangi mano dukrikė jau orientuojasi raidėse ir trumpesnius užrašus atpažįsta ir „perskaito“, tai „Abėcėlė“ yra ypač įdomi. O dar juk reikia ir visus ten ančiukus ir ežiukus bei giles suskaičiuoti… Skaitome tą ne tokią jau ir storą knygelę beveik valandą.

Kol kas tiek, manau, kad prie šios temos  dar grįšiu.

Iliustracija © Olathe Public Schools

Komentarai
  1. Adis parašė:

    Dėl tualeto reikalų bent jau mano bičo atveju absoliutus knygų topas yra http://www.niekorimto.lt/knygos-su-garsais/pirato-pijaus-puodukas_1331 . Vienu metu buvo knyga No.1, skaitoma po 15 kartų per dieną.

    Ir sakyčiau, padėjo.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.