Kodėl aš myliu Kuršių neriją

Posted: 2013-08-15 in Pezalai
Žymos:

Atostogos pagaliau baigėsi. Visos trys savaitės su šiokiais tokiais mažais priedais. Beje, darbo pasiilgau. Matyt, man jis patinka 🙂 Taigi bendroj sumoj — ir atostogos pavyko, ir darbas džiugina.

Nostalgiškas žieminis žvilgsnis į Kuršių neriją iš oro | Darau, blėŠeimoje turime tradiciją: kasmet apsilankyti Kuršių nerijoje, konkrečiai — Juodkrantėje. Sąmoningame amžiuje teko išbandyti poilsį ir Preiloje bei Pervalkoje. Nidoje nenoriu, man ji pernelyg Palangą primena, per daug žmonių ir nuvažiavus visada sunku rast patogią vietą mašinai pasistatyt.

Man patinka Kuršių nerija, nes įsikėlimas į ją, mokesčiai ir brangi nakvynė bei nelabai didelė jos pasiūla atbaido didžiąją daugumą morozų, kurie nusėda Palangoje ir Šventojoje. Palangoje, tiesa, šiemet irgi papoilsiavom, tik jos pliaže nebuvom. Čia buvo šioks toks nusižengimas saviems principams ir komforto zonos plėtimas 😀 O šiaip tai dukrikė labai jau jūros išsiilgus buvo.

Taigi brangus (sąlyginai) įsikėlimas į Kuršių neriją yra labai geras dalykas. O puslaukiniai Kuršių nerijos paplūdimiai — iš viso fantastika. Pamenu, per vieną ekskursiją Australijoje po Wilson’s Promontory gidas sakė, va, čia turim super unikalų „squeaky beach“. Sakau, tai aš čia pusę pasaulio atlėkiau, kad pamatyčiau tą patį, ką turim Lietuvoj? Smagiai pasijuokėm tuomet. Tai va, žinokit, kad mūsų „squeaky beach“ Kuršių nerijoj yra labai didelė vertybė ir retenybė. Apskritai mažai kur tokio fantastiško smėliuko yr. Nors, tiesa, man labiau patinka akmenukai, kaip Makarskoj, nes į triusikus nelenda. Bet čia jau skonio reikalas, o skonis, kaip žinia, draugų neturi.

Man Kuršių nerija patinka tuo, kad ten mažai poilsiautojų (neskaitant Nidos, aišku). Palei Juodkrantę iš viso Žaliasis kelias yra jėga, nes ten vis tiek rasi kur mašiną pastatyt, net ir per didžiausius pikus, o į jūrą lieka tik per kalniuką perkopt. Ir ten būna ganėtinai mažai žmonių, net ir per tą patį piką. O jei norisi privatumo ir pasimaudyt pliku užpakaliu, dviračiu galima palėkti tiek į vieno, tiek į kito rezervato pusę. Per tuos apie 18 km vis tiek rasi vietą, kur iki kito pliažautojo gali būti puskilometris ar visas kilometras. Aišku, geriausia yra atkarpa tarp Preilos ir Nidos, kur yra uždaryti keliukai: ten palieki mašiną ir eini per miškelį. Tik jei pagauna gamtos apsauga, tai parkavimas brangokas gaunasi, apie 50 Lt ir kokios 15 minučių palaukt, kol atvažiuoja. Bet, žinokit, verta, rekomenduoju.

Dar man patinka Kuršių nerija dėl to, kad ten yra daug pušynų. Aš juos dievinu. Tiek po juos vaikščiotis, tiek dviračiu važinėti. Kas nežinote, Kuršių nerijoje yra puikių alternatyvių keliukų. Alternatyviausi iš jų — priešgaisrinės miškų proskynos ir tech. priežiūros keliukai palei aukštos įtampos linijas. Taip galima visą neriją išilgai pravaryt. Na, tik kai kur krūmai truputuką trukdo, bet nieko baisaus, net ir su dviračiu. Padeda pratęsti kelionę, kai dviračių takas nusuka nuo pajūrio.

Pervalka yra labai dėkingoje vietoje dviračiavimo atžvilgiu. Šalimais netoli yra rezervatas, o ant kalniuko prie kažkokios skulptūros — užtvertas keliukas. Tuo keliuku galima pasivažinėti po ganėtinai laukinius pušynėlius — gera vieta startui. Tiesa, į rezervatą lįsti būtų negražu, bet ten ir iki jo ribos dar yra pilna vietos, kur pasitrankyt. Ir proskynos ganėtinai geros, kokybiškos. Va tik kriuksėjimas iš tankumynų kartais neramina, bet svarbu nepanikuot.

Šiaip man poilsis patinka labiausiai Juodkrantėje. Kokybiška krantinė pasivaikščiojimui su dviračių takeliu, paslaugų kompleksas pakankamas išgyvenimui be streso ir šiaip gražu. Nekalbant jau apie Raganų kalną ir šimtus įvairių keliukų per pušynus. Labai labai liuks. Na, ir Žaliasis kelias, kai nori tingaus komforto su mašina. Pervalkoje šiaip irgi pusė velnio poilsis, bet krantinė prie marių ne ta ir viskas. Ir šiaip vietoje veiklos mažoka. Tiesa, žaidimų aikštelė yra, bet kažkaip nelabai prireikė.

Preila man nepatiko visiškai. Pernelyg „kaimas“ ir nėra ką veikti, jei nesmaksai ištisai prie jūros. Aišku, kainos su kitom vietom konkurencingos, bet irgi ne kažkokios stebuklingos.

Vienas dalykas, kuris mane stebina: sudėtinga susirasti vietą, kur galėtum atsivežti naminių gyvūnų. Visgi nemažai žmonių turi šunį ar katę. Aišku, dėl šios priežasties mes irgi turime savo numylėtą vietą, kur su šunimis ir katėmis problemų nėra. Bet čia nuo temos pradedu nukrypti.

Dar myliu Kuršių neriją už tai, kad tai yra tiesiog mūsų šalies perlas ir ganėtinai unikalus darinys. Naudingų nerijų pasaulyje nėra daug ir didžioji dauguma — Baltijos jūroje. Taip taip, juk visai greta yra Vyslos nerija, pusiau rusiška, pusiau lenkiška, o dar tolėliau — lenkiškoji Helo nerija. Svajoju jas kada nors aplankyti, jei pasitaikys proga. Būtų įdomu ir rusiškąją Kuršių nerijos pusę pamatyti, tik, kiek girdėjau ir skaičiau, nyku tenai, net ir rusai mieliau į Lietuvą važiuoja. Nemoka patys gerai pasidaryti, pasirodo.

Žodžiu, Kuršių nerija yra gėris ir grožis. Puikus mūsų mažos tėvynės kampelis, kuriuo tikrai galime didžiuotis ir džiaugtis.

Advertisements
Komentarai
  1. Dikiz parašė:

    HEL`e buvom,nieko ipatingo,vieni lenkai,zmoniu beveik nera :F O seip viena pagrindine gatve,galima ir sernu sutikti kaip ir NIdoje,populiaru ten rukyta zuvis pasjuos,uzkliuvo kad daug rukyklu 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s