Barščių dienos…

Posted: 2013-07-18 in Pezalai
Žymos:,

Jei mėgstate fantastiką ir teko skaitinėti tarybinę „Zenito“ seriją, tai turėtumėte žinoti ir tokią knygą „Trifidų dienos“. Ten pasakojama apie į laisvę ištrūkusius pavojingus augalus, kurie sugeba… vaikščioti, numarinti gyvūnus ir žmones bei į juos suleisti šaknis ir taip pasimaitinti. Negana to, visa žmonija dėl kažkokios katastrofos apanka ir trifidai užvaldo pasaulį.

Nežinau, kas Džonui Vindemui tapo trifido prototipu, bet man panašiausias augalas į jį — Sosnovskio barštis. Apie šį augalą žinome visi, net jei ir neteko su juo kovoti. Dabar kaip tik yra intensyvus barščių žydėjimo metas ir skėtiniai žiedai daug kur puošia pakeles, slėnius ir šiaip apleistus nedirbamus laukus.

„Puošia“ — tikrai geras apibūdinimas, žinant šio invazinio augalo agresyvumą. Lietuvon jis pateko iš Kaukazo, kartu su Stalino nurodymu jį naudoti, kaip silosinio pašaro žaliavą. Spaudoje netgi yra žinomas toks terminas: „Stalino kerštas“ (Месть Сталина), apibūdinantis Sosnovksio barštį.

Bėda tame, kad augalas labai vislus, jam mūsų platumose gyventi — tobulos sąlygos. Užaugina daug sėklų, atauga iš šaknų, sunkiai išnaikinamas. Tiek iš mano giminių, tiek iš draugų kas su juo beviltiškai kovoja kasmet — pjauna, apsitaško, gydosi žaizdas.

Kodėl aš čia apie tą barštį rašau? Todėl, kad esu romantikas. Prisiskaičiau vaikystėje apie trifidus. Dabar žiūriu į tuos barščius — na, gražūs man jų skėtynai. Tikrai gražūs. Žinau, kaip tas augalas gali sužeisti ir koks jis gyvybingas. Tai man kelia su pasišlykštėjimu persimaišiusį susižavėjimą. O kai pamatau Sosnovskio barščiais užaugusius ištisus hektarus… Ir baisu, ir neįtikėtina, ir kažkaip nesveikai žavu. Jeigu tie barščiai išmoktų vaikščioti, kaip trifidai, tai būtų bėda…

Tai va, kadangi esu romantikas ir taip iškreiptai žaviuosi šiais augalais-pabaisomis, sugalvojau jiems surengti fotosesiją. Atsikėliau vieną rytą dar saulei nepatekėjus ir išlėkiau į barščių laukus. Apsirengiau taip, kad galėčiau tarp barščių ir pasivaikščioti. Ankstus rytas, nekaršta dar, tad storos kelnės ir striukė su kapišonu — pats tas. Pirštinės irgi, aišku. Na, gal ir truputuką paranojiškai apsirengiau, nesiruošiau aš tų barščių čiupinėti, bet — dėl visa ko.

Atvažiavau va į tokią vietelę, kur tie barščiai auga hektarais:

Sosnovskio barščių laukai | Fotografija | Darau, blė

Šiek tiek pasėdėjau automobilyje, laukiau, kol saulė pasirodys. Pro šalį prabėgo laukinis šašlykas, dar žinomas, kaip neskustas arbūzas:

Pro šalį bėgantis mažas ir dryžuotas šerniukas | Fotografija | Darau, blė

Sėdint ir laukiant saulė po truputuką pradėjo liesti medžių viršūnes, o paskui ir medžius:

Tekančios saulės nušviesti medžiai ir debesys | Fotografija | Darau, blė

O paskui pro tarpelį tarp medžių ir raudonas blynas pasirodė:

Raudona tekanti saulė netoli Sosnovskio barščių laukų | Fotografija | Darau, blė

Net pakelės stulpelis nušvito nuo saulės:

Nuo tekančios saulės švytintis pakelės stulpelis su atšvaitu | Fotografija | Darau, blė

Vienas barštis, prisiglaudęs prie kažkokios grūdinės kultūros lauko, mielai sutiko papozuoti portretui:

Sosnovskio barštis tekančios saulės fone. HDR | Fotografija | Darau, blė

Ką gi, vienas barštis — visai gražus. Dabar — į barščių lauką. O gal reikėtų sakyti „mišką“?

Sosnovskio barščių laukas | Fotografija | Darau, blė

Kaip ten bebūtų, brūzgynai įspūdingi. Ypač kai prieini arčiau ir atsiduri savo žemiškame lygmenyje, o barščiai styro aukštai virš galvos:

Sosnovskio barščių tankmėje | Fotografija | Darau, blė

Patekau į laukymėlę tarp barščių. Kodėl ir kaip ji ten atsiradus ir jų neužgošta — neįsivaizduoju. Išpleškinau seriją kadrų HDR (plataus dinaminio diapazono) „šeimos portretui“:

Sosnovskio barščių laukymėje | HDR Fotografija | Darau, blė

Priėjęs arčiau šito brūzgyno supratau, kad toliau kelio nebėra. Nebent keturiomis pro tokį šabakštyną ropot. Klausimas tik, kur?

Tankiai sužėlęs Sosnovskio barščių krūmynas | Fotografija | Darau, blė

Sakykite, ką norite, o šitie milžiniški styrantys skėtiniai žiedai — įspūdingi:

Sosnovskio barščių žiedynai | Fotografija | Darau, blė

Stovi jų krūvos rankas ir galvas iškėlę:

Aukšti ir dieli žydintys Sosnovskio barščiai | Fotografija | Darau, blė

O tuo tarpu skrenda žmogeliukai kažkur:

Skrendantis keleivinis lėktuvas nufotografuotas iš Sosnovskio barščių lauko | Fotografija | Darau, blė

Gražūs tie žiedai, kad juos kur (dar viena nuotrauka, pakentėkite):

Sosnovskio barščių žiedai | Fotografija | Darau, blė

O čia šiek tiek „antifrizinio“ HDR (tingėjau truputuką aureoles šalint, tikrai tingėjau — apie aureolių šalinimą galite pasiskaityti Scott Kelby „Skaitmeninės fotografijos“ ketvirtojoje dalyje):

„Antifrizinis“ HDR — Sosnovskio barščių laukas | Fotografija | Darau, blė

O čia šiaip gražūs debesys su keliais Sosnovskio barščių žiedeliais:

Sosnovskio barščių žiedai ir labai gražūs debesys, apšviesti tekančios saulės | Fotografija | Darau, blė

Vienas žiedas iš arčiau:

Iš arti nufotografuotas Sosnovskio barščio žiedas | Fotografija | Darau, blė

O čia — pseudomakro su kažkokiu vabaliuku. Lyg ir gyvas buvo. Sako, bitėms nuo šitų barščių žiedų būna prastai, tai medaus iš jų nerenka:

Sosnovskio barščio žiede ropinėjantis vabaliukas | Fotografija | Darau, blė

O čia — žiedelis su pasikorusiu ilgakoju uodu (angl. crane fly):

Sosnovskio barščio žiedas ir negyvas ilgakojis uodas | Fotografija | Darau, blė

Ką gi, džiaugsmų užteks, reikia iš šitų brūzgynų pradėti judėti link kelio:

Sosnovskio barščių brūzgynai | Fotografija | Darau, blė

Pakeliui sutikau dar porą aukštaūgių — bus krepšininkai:

Aukštaūgiai Sosnovskio barščiai | Fotografija | Darau, blė

Gerai jau, užteks, paskutinė brūzgynų nuotrauka:

Sosnovskio barščių brūzgynai | Fotografija | Darau, blė

Tačiau, pasirodo, miršta net ir ištvermingieji barščiai:

Nudžiūvęs Sosnovskio barštis | Fotografija | Darau, blė

Norėtumėte nusišluostyti vienu iš tokių lapelių? 🙂

Sosnovskio barščių lapija | Fotografija | Darau, blė

O čia dar pakeliui sutikau ant žolytės besisūpuojantį va tokį šiš-kebabą:

Didžiulis kirminas ant žolės stiebelio netoli Sosnovskio barščių laukų | Fotografija | Darau, blėDidžiulis kirminas ant žolės stiebelio netoli Sosnovskio barščių laukų | Fotografija | Darau, blėDidžiulis kirminas ant žolės stiebelio netoli Sosnovskio barščių laukų | Fotografija | Darau, blė

Čia vienas barštis jau nuo pakelės pamojavo, padėkojo už apsilankymą. Man irgi buvo smagu, susimatysime dar:

Pakelėje augantis vienišas Sosnovskio barštis | Fotografija | Darau, blė

Ką gi, saulelė jau aukštokai pasilypėjo, medelius pakely gražiai nušvietė:

Tekančios saulės nutvieksti pakelės medžiai | Fotografija | Darau, blė

Kaip manote, kas norėtų pirkti štai tokią sodybėlę, tarp barščių paskendusią?

Tarp Sosnovskio barščių prapuolusi sodybėlė | HDR Fotografija | Darau, blė

Pažiūrėjus iš arčiau — bent jau man tikrai nesinorėtų:

Tarp Sosnovskio barščių prapuolusi sodybėlė | HDR Fotografija | Darau, blė

Na, o žmonės vilčių nepraranda, netoliese ir namus statosi:

Netoli Sosnovskio barščių laukų vykstančios statybos | Fotografija | Darau, blė

Na, štai ir viskas. Ačiū už dėmesį.

Kad ir kaip ten būtų, emocijų iš barščių pasisėmiau tikrai gerų. Apskritai, gyvenimas yra trumpas, o lietuviškos vasaros — dar trumpesnės. Jas reikia išnaudoti, kad ir tokiu būdu. Visiems patariu kartais atsikelti ketvirtą ryto ir nuveikti ką nors linksmo. O kokia diena ilga po to atrodo!

Reklama
Komentarai
  1. Povilas Poderskis parašė:

    Labai tikėjausi, kad pasakysi dar kaip juos paruošt maistui 😀
    Būtų revoliucinga.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s