100 įrašų — tai visai nedaug!

Posted: 2013-06-11 in Pezalai
Žymos:, ,

Skamba kaip kokia eilutė iš pageidavimų koncerto, ane? O visgi, rimtai, kiek čia mano šitas tinklaraštis gyvuoja? Nuo sausio šeštos, berods, šių metų (patikslinkime ateities kartoms — 2013 dabar). O įrašų visas šimtas jau. Neblogas našumas, nors ir ne rekordinis. Ką gi, tokio jubiliejaus proga papasakosiu, kaip šitas tinklaraštis atsirado ir kam jo reikia.

Aš save laikau patyrusiu tinklaraštininku. Šitas tinklaraštis ne pirmas ir, greičiausiai, ne paskutinis. Esu jų ne vieną rašęs, netgi Live Journal kadaise naudojausi, kai tas buvo „ant bangos“. Bet šitas, turbūt, brandžiausias iš visų. Nežinau tik, kaip čia jo pateikimo forma einasi. Stengiuosi rašyti nuoširdžiai ir neapsimetinėt kažkuo, kuo nesu, bet nesu garantuotas, kad tas pavyksta. Kai buvau jaunesnis, tai visokių pezalų pripaistydavau, dabar gi stengiuosi rašyti apie tai, kas man iš tikro patinka, kas mane iš tikro neramina ir kaip viskas iš tikro yra.

Pradžia buvo kiek paprastesnė. Buvau visas rašliavas užmetęs, nes buvo atsibodę. O ir kokius pastaruosius penkerius metus turėjau visokių rašomųjų darbų — straipsnių, knygų ir vertimų. Taigi grafomanijos poreikis kaip ir būdavo patenkintas, o dar ir pinigai už tai kažkokie gaudavosi. Vat tik praėjusių metų vasarą rašomieji darbai kažkaip išsibaigė. Aš pats, beje, irgi nesistengiau jų susirasti, išplėsti ir toliau vystyti. Nugrimzdau į rašytojo poilsį. Bet, žinote, jeigu turi kokį nors pomėgį, tokį tikrą ir rimtą, jis net ir pabuvęs ramybės būsenoje ima ir sugrįžta. Reiškiasi kartais netiesiogiai. Tai ten kokį nors pagalbos laiškelį kam nors parašai, tai su kokiu draugeliu gyvenime nematytu paklodes susirašai, tai dar kokiuose nors giepliusuose pripaistai… Na, lyg ir nėra, ale vis tiek yr.

Taigi kaip jau supratote, aš mėgstu rašyti. Ar mano rašliavas kas skaito, man jau nebe taip ir svarbu. Prieš dešimt metų mirtinai laukdavau atsakymų, vėliau komentarų, vėliau „laikų“. O dabar man tas nėra labai svarbu. Tiesa, pasižiūriu dažniausiai statistiką, kokių nesąmonių žmonės gūglėj ieško ir kas juos į šitą mano darymo tinklaraštį atveda. Kadangi mėgstu juokus, keletas įrašų šiame tinklaraštyje atsirado tik tų paieškų dėka. Ieškojo kažko žmogus, atėjo ir nerado. Pabandys dar kartą — ras jau. Modeliuoti tokius dalykus visai nesunku, tik reikia bendrą supratimą turėt. O aš turiu ne bendrą, bet profesionalų. Na, nes profesija tokia kadaise buvo.

Šis tinklaraštis atsirado dėl to, kad keliems suinteresuotiems asmenims pasigyriau, jog žadu darytis savo Kindlui lempelę. Jis senesnio modelio, apšvietimo neturi. O aš, nors ir nesu kažkoks auksarankis meistras, bet visgi kartais turiu minčių ir netgi vizijų, kaip vieną ar kitą dalyką padaryti. Tai ir pradėjau daryti. O draugai sako, nu tu kur nors aprašyk, čia gi gali for free kokį blogą atsidaryti. Nu galiu. Kad jau taip prašote. Pažiūrėkite, kokie mano pirmasis ir antrasis įrašai ir suprasite, apie ką aš.

Tai va taip ir atsirado šitas tinklaraštis — iš to gerumo ir noro pasidalinti su draugais savo darymais. Ir pavadinimas todėl toks užkirčiuotas. Darau, blė, nestoviu vietoj, tobulėju, žaidžiu, išdykauju, išsidirbinėju ir apie tai rašau. Nes aš esu vyras, o vyrai yra kaip vaikai (su tuo kiekviena moteris turėtų sutikti). Vyrams reikia žaidimų, reikia kažką daryti. Užtai daugumai vyrų nereikia ieškoti prasmės gyvenime, nes, blė, ir taip yra ką daryti. Tik spėk viską, ką nori. O dažniausiai tai nė 5% nespėji. Na, bent jau man taip yra. Aš niekada niekada nesiskundžiau, kad neturiu ką veikti. Turiu daugiau, nei kada nors sugebėsiu. Kad spėčiau, turėčiau mesti darbą, žmoną, vaikus, šunis, buitį ir tik tuo užsiimt. O kaip tada? O tada taip, kad dar daugiau darydamas dar daugiau sugalvočiau. Uždaras ratas. Be to, normaliam žmogui viską mesti yra nesveikia, nes be to visko jis irgi ilgai neišgyventų, pradėtų kokį nors nerimą jausti. Neskleisiu čia nepadorių minčių, bet suprantate, ar ne?

Iškilo dilema, ar man šitą tinklaraštį bandyti populiarinti. Ne tiek man pačiam, kiek vis pasiūlymų sulaukiu. Bet aš nežinau, ar to noriu. Kas man iš to, kad papopuliarinsiu savo tinklaraštį? Aš nenoriu rašyti kokių nors populistinių ir visuomenę dominančių straipsnių ir užsidirbinėti iš reklamos. Nes tai tada taps tuo, ką aš dariau seniau, o man tai jau atsibodo. Man labiau patinka pezalioti, kas ant seilės užeina, nepopuliariom ir nišinėm temom ir jausti gyvenimo pilnatvę klaviatūrą maigant ir įsivaizduojant, kad kažką labai paprasto arba labai protingo pareiškiau.

Bet kokiu atveju, sveikinu save su šimtuoju įrašu, sveikinu ir skaitytojus, kuriems patinka mano minčių srautų išraiška ir linkiu mums visiems sveikatos bei sėkmės. Darom toliau!

Reklama
Komentarai
  1. draugelis gyvenime nematytas parašė:

    Oho 100. Na tai sveikinimai. Prisipažinsiu, ne viską skaičiau, bet atrandu ir patinkančių įrašų, kai kuriuos ir į pocket išsisaugoju vėlesniam skaitymui

  2. Vaidotas Pūkas parašė:

    Sveikinu, rašyk ir daryk daugiau ir geriau!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s