Kaip reikia lituoti: priemonės

Posted: 2013-06-10 in Pezalai
Žymos:

Litavimas — toks ypatingas įgūdis. Jis yra labai labai paprastas bei nelengvas tuo pačiu metu. Pirmasis lituoklis, kuriuo mokiausi naudotis, buvo senas rusiškas 40 W pabaisa su medine (!) rankena ir siūlais apvytu storu laidu, kaip koks lygintuvas. Antgalis buvo storas ir pajuodęs, apie jokias ten dangas ar kažką nebuvo kalbos. Ir ką? К155 serijos rusiškas mikroschemas ir su juo įlituodavau. Paskui gavau dovanų panašų, bet jau modernesnį lituoklį — kiek plonesniu antgaliu, plastmasine rankena ir plastmasiniu laidu. Tas laidas bile kiek kartų buvo pradegintas, paskui tuo pačiu lituokliu užlydytas 🙂 Tad aš dabar papasakosiu šį tą apie litavimą, ką žinau pats ir kaip su tuo kovodavau, reikalui prispyrus. Tiesa, apie SMD (paviršinių) komponentų litavimą aš tikrai nepapasakosiu, nes šito lygio plokščių gamybos pats nepasiekiau, o ir tų komponentų neturiu, kurių man taip jau reikėtų. Ar su spausdintuvu ir lankstinukais man pavyks padaryti gražių plokščių, nežinau ir smarkiai tuo abejoju. Laminatoriaus neturiu ir nesiruošiu įsigyti, tad gal teks pagalvoti apie fotorezistą. Na, bet čia nukrypau nuo temos.

Litavimui, kaip ir visiems rimtiems darbams, esminis faktorius yra įgūdžiai, o antrinis faktorius — įrankiai. Išmokti pagrindinius principus galima ir „arklius“ lituojant su „arkliškais“ įrankiais — svarbu suvokti patį principą. Bet kuo darbai subtilesni, tuo subtilesnių reikia ir įrankių. Šiandien aš papasakosiu, ką žinau apie litavimo įrankius, o kitą kartą — apie patį procesą.

Weller lituoklisLituoklis

Tobulas įrankis — reguliuojamas lituoklis, bet nebūtinai. Svarbu, kad būtų keičiami antgaliai ir būtų galima pasirinkti reikiamą pagal darbus. Elektroninėms schemoms užtenka 25 W galios nedidelio lituoklio su 1–1,5 mm pločio paplokščiu antgaliu. Laidams aplituoti reikia bent jau 40 W, o geriau ir 80 W stambaus lituoklio plačiu storu antgaliu, nes storam laidui aplituoti reikia ir daug šilumos jam įkaitinti.

Venkite lituoklių su kūgio formos smailais „adatiniais“ antgaliais. Esu išbandęs, labai nervina, kai nei lydmetalio juo nepavyksta pakabinti, nei norimą vietą įkaitinti. Visaip maltis aplink reikia. Todėl antgalis turi būti paplokščias. Tie, kas sugalvotų man dėl šito prieštarauti — čia nelaukiami. T.y. noriu pasakyti, kad man kitaip neįrodysite, aš esu šventai įsitikinęs paplokščių antgalių gerumu. Pažiūrėkite į nuotraukėlę žemiau su geru antgaliu. Matote, koks jis paplokščias? Tai vidutinio dydžio detalėms tinkamas antgalis, 1,2 mm pločio. Na, visokioms senovinėms DIP mikroschemoms, didisniems į skylutes kaišomiems komponentams ir pan.

Turėčiau pasakyti, kad tikrai verta rinktis gerų firmų daiktus, net jei ir permokate už vardą: Weller, Ersa ar pan. Kiniški lituokliai iki 50 Lt paprastai mėgsta greitai sudegti, tad beveik visi, norintys juos „pataupyti“, jungia per diodą — lituoklis gauna tik vieną pusę kintamosios tinklo įtampos sinusoidės ir dirba faktiškai puse galios. Tai jam ir jums išeina į naudą.

Siauras 1,2 mm lituoklio antgalisŠiuolaikinių lituoklių antgaliai, kaip ir senesnių, yra variniai: varis gerai perduoda šilumą. Tačiau jie padengti plieno ar kokio kito specialaus lydinio sluoksniu: kad mažiau oksiduotųsi ir geriau kibtų su lydmetaliu. Tokių antgalių negalima valyti švitriniu popieriumi ar techniniu galąstuvu. Ypač, jei tie antgaliai mažiukai smulkioms detalėms. Na, galima atsargiai valyti su labai smulkios faktūros popieriumi, nuliovke, bet irgi laikantis tam tikrų saugumo priemonių. Geriausia įvairios kempinėlės — tiek šlapio valymo, tiek metalo drožlių.

Pagalbinės priemonės: geras lituoklio laikiklis, šlapio valymo kempinėlė, įvairūs antgaliai, litavimo stotelė.

Kiniško lydmetalio ruletėLydmetalis

Lydmetalis geriausia špūlėmis, kuo plonesnis ir su kokio nors fliuso šerdimi. Yra dabar tokio Multicore lydmetalio, kur eina penkios ar šešios fliuso šerdelės — jis brangus, bet labai gerai tą fliusą paskirsto lituojant. O plonesnis geriau dėl to, kad darant smulkius darbelius jis nepaskandins visko aplink, ypač, jei ant plokštės nėra apsauginio lydmetalio sluoksnio — kaukės. Deja, iš kur ji bus visokiose namudinėse plokštėse…

Tiesa, aš viską darau su paprastu švininiu lydmetaliu. Bešvinio nesu bandęs ir nežinau apie jį nieko. Ir man dar nusispjaut, ką sako visokie lemingai apie pigų kinišką lydmetalį: man veikia, lituojasi puikiai, kainuoja mažai.

Jei turite lydmetalio be fliuso arba pasirankiojate jo nuo ardomų plokščių (tai daryti, mano galva, tikrai verta), tai reikia pasirūpinti ir pačiu fliusu.

Rūgštinis fliusas, spiritinis kanifolijos tirpalas ir kanifolijos gabalasFliusai

Fliusų būna visokių. Tai tokia medžiaga, kuri padeda „nuėsti“ oksidus ir riebalus, kad lydmetalis gerai kibtų prie lituojamo paviršiaus ir detalių. Klasikinis ir, ko gero, pigiausias fliusas — kanifolija, lengvai rūgštinė medžiaga. Ja kiek nepatogu padenginėti lituojamus paviršius — reikia trupinti ir tuo pačiu lituokliu truputį palydyti. Todėl geriausias sprendimas — pasidaryti spiritinio kanifolijos tirpalo. Geriausia — persotinto.  Tada teptuku ar ausų krapštuku galima tuo tirpalu padenginėti plokštes, teplioti detalių kojeles ir laidelius. Bet ypatingiems atvejams geriausia nusipirkti kokio specializuoto fliuso iš elektronikos prekių parduotuvės. Man visai neseniai buvo problemų prilituojant laidelius, prie kurių niekaip nekibo lydmetalis. Vienas bičiulis, mokantis nulaikyti lituoklį rankose, parekomendavo universalų rūgštinį fliusą iš Lemonos. Išbandžiau — veikia puikiai, lydmetalis kimba kaip pasiutęs.

Detalėms ir kontaktams valyti labai gerai tinka izopropilo spiritas. Litras jo kainuoja visai nedaug. Jame, beje, ir kanifoliją galima tirpdyti. O ir likau nustebęs, kai prieš trejus metus iš seselės gavau vienkartinių izopropile išmirkytų servetėlių dezinfekcijai — tinka ir žaizdoms valyti, tik 98% spiritą tam reikia kiek atskiesti.

Pagalbinės priemonės: fliusai pagal lituojamų detalių ir lydmetalio tipą, spiritas, izopropilo spiritas.

Kitos priemonės

Lituojant smulkius daikčiukus, ypač šiuolaikines daugiakojes paviršines mikroschemas labai padeda variniai lydmetalio „sugertukai“. Tai toks pintų vario vielučių kaspinėlis. Mikroshemos lituojamos ne po vieną koją, o urmu — tiesiog braukiant per jas lituokliu. Lydmetalis vis tiek labiau limpa prie takelių, tačiau tarp kojelių gali susidaryti „tiltai“. Tuos „tiltus“ paskui šalinam prispausdami „sugertuką“ ir jį kaitindami. Lydmetalio perteklius susigeria į tą vielučių kaspinėlio pynę ir taip nuimamas nuo tarpų. Tad nors tos daugiakojės smulkios pabaisos ir atrodo baisios, iš tikro viskas ten ne taip jau ir baisu. Aš taip rusiškas mikroschemas su arklišku elektriko lituokliu lituodavau ir viskas būdavo tvarkoj. Užkabini vienu kartu keturias kojas ir gerai.

Lydmetalio pompa gali praversti ardant senas plokštes, ypač su visokiom daugiakojėm detalėm. Tranzistorių tai galima išklibinti po truputį, dviejų kontaktų detalės irgi lengvai išimamos. O va visokie transformatoriai ir mikroschemos taip lengvai nepašalinamos. Tad ištirpdžius lydmetalį jį galima nusiurbti ir kojelės išlaisvinamos. Nusiurbtą lydmetalį galima panaudoti. Tiesa, aš pats tokio daikto neturiu ir įsigyti nesiruošiu, naudoju paprastą pincetą pašildytam lydmetaliui nukrapštyti. Pašildytam iki košės konsistencijos, o ne suskystintam. Veikia puikiai.

Kad jau prakalbom apie tai, tai pincetai yra labai svarbus daiktas. Šito gėrio yra visokio, aš naudoju ir kosmetinį, ir stomatologinį (odontologinį gal šiais laikais?), ir vieną neseniai su atsuktuvėliais gautą.

Ventiliatorius tiesiog būtinas — nupūsti fliusų garams ir dūmams. Plastmasės dūmams irgi. Teko girdėti skleidžiamų gandų, kad švininis lydmetalis dėl švino kenksmingumo yra blogis. Taip, tai tikras blogis, nereikia jo valgyti. O iš tikro to švino niekaip kitaip ir negausite. Nupūsti reikia tik fliusų garus ir dūmus. Ant mano stalo stovi 20 cm skersmens „vėjelis“ iš ATX maitinimo šaltinio, pučia nuo 5 V blokelio, ramiai ir tyliai sukdamasis. Dūmų nejaučiu. Beje, dar ir praviras langas labai sveika.

Padidinimo stikliukai irgi gerai. Apžiūrinėti naujiems darbeliams. Aš turiu seną fotografinio didintuvo objektyvą ir juo apžiūrinėju. Tik kad retai reikia, paprastai mano darbai stambūs. Tinka ir fotoaparato objektyvai, ypač fiksuoto židinio nuotolio su didelėm skylėm. Elektroniniai mikroskopai tinka, jei mėgstate tokius žaisliukus.

Žirklės detalių kojelėms nukarpyt. Kadaise turėtas seniai prateriojau, tai dabar naudojuosi tokiom senom aplūžusiom žirklėm. Reikės, jaučiu, įsigyt normalias, nes šitom grubokai nukarpau ir dar ilgoki galiukai lieka. Juos, tiesa, galima užlankstyt, kaip kadaise pats darydavau.

Patiestukas koks nors ant stalo. Nors stalo greičiausiai nepažeisite, bet papildoma apsauga nepakenks, o ir nunešus tą patiestuką nubraukt į šiukšlių dėžę labai patogu. Kaip matote, aš turiu tokį labai linksmą patiesimuką su bitutėmis — ir patogus, ir nebrangus, ir linksmas toks 🙂

Gal kitą kartą ir kokį filmuką sukurpsiu, kaip paprasta yra lituoti. Ypač naujas plokštes, kur kaišiojamos detalės, aišku 🙂

Komentarai
  1. Valentinas parašė:

    Buvo idomu paskaityti! 🙂

  2. Tiodors parašė:

    Respects, kad nepatingėjai parašyti. Buvo įdomu skaityti! 🙂

  3. Nežinomas parašė:

    Jo respect… Planuoju pirkt lituoklį, nes noriu pasilituot vieną mikroschemą labai, labai ne daug, o lituoklio 15 metų nelaikęs… Tikrai pravertė.

  4. zydrunas parašė:

    puiku dauk ka supratau

  5. Irmantas parašė:

    O kuo skiriasi fliusas nuo litavimo pastos ir kaniflojos ? 🙂

    • Darau, Blė parašė:

      Niekuo, tai bendrinis pavadinimas. Kaip ir litavimas, nes lituoti galima skirtingais metalais ar net plastikais ir visur reikės specifinių fliusų ar kitų priemonių.

      • Irmantas parašė:

        oho, smagu kad taip greitai atsakete 🙂 As visiskas naujokas siame reikale, tai dar visko iki galo nesuprantu 🙂 Bet juk tarp kanifolijos ir pastos juk yra kazkoks skirtumas ?

        Greitu metu planuoju susilituoti paprastas elektros grandines ir esu nusipirkes https://www.anodas.lt/litavimo-pasta-40g. Tai kaip suprantu, ta pasta kaip ir tinkama ? O kaip tas fliusas vadinasi, kur naudojate https://youtu.be/KWSxW-hzrsk?t=37 ? As kiek suprantu, tai ja galeciau vietoj tos pastos naudoti ?

        • Darau, Blė parašė:

          Tas fliusas realiai tinka tik storiems laidams 😁 Aš jį be reikalo elektronikai naudojau, nes rūgštis yra koroduojanti ir laidi. Kanifolija yra lengvai rūgštinis fliusas, ją spiritu po litavimo reikėtų nuvalyti. Litavimo pastų yra visokių, komfortiškiausia rinktis tokias, kurių nereikia nuplauti/nuvalyti. Šita irgi tiks, viskas su ja gerai. Kanifolija yra biškį atgyvenusi (nors kai kurie ginčytųsi ir sakytų, kad tiesiog reikia mokėti ja naudotis), visokie išnaglinti fliusai tiesiog patogiau, mažiau points of failure 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.