Pagaliau pradėjau materialųjį savo neoninių indikatorių laikrodžio projekto etapą. Atsispausdinau plokštę, išėsdinau ir atsisėdau gręžiot skylučių. Po šeštos skylutės gręžtuvas pradėjo miaukti žemais garsais ir nustojo suktis. O krautas buvo neseniai. Kadangi seniai audžiau mintį tokios nesąmonės atsikratyti, tai dabar supykau ir tuoj pat tą gręžtuvą išdraskiau į gabalus.
Gręžtuvą įsigijau, kai buvo -iolika metų (tiksliai nepamenu) iš kažkokio parodos stendo. Jis ten buvo atseit kaip graviruotojo komplektas. Graviruoti, tiesa, taip ir neišmokau, bet va plokštėse skylutes gręžiot tikrai buvo patogu. Tik tas reikalas su baterijomis… Na, nesuprantu aš šito reikalo su baterijomis. Nesuprantu ir savo barzdakirpės su baterijomis. Nors barzdakirpei su baterijomis dar yra racijos — jei reikia nueiti į tualetą apatinės kūno dalies apsikirpti. O gręžtuvas, ypač toks mažas, su baterijomis… nesąmonė. Juo gi vis tiek dirbama dažniausiai prie stalo, kur elektros kaip nors gauti pavyks. Visi tie kiti dideli gręžtuvai su baterijom irgi dar turi racijos — juos gali sugalvoti į kokią nors skylę nusinešt, kur kitą skylę reikės išgręžt.
Tai va, tiek minčių. Dabar iliustracijos. Gręžtuvėlis štai šitoks, primenantis šiais laikais išpopuliarėjusį dremelį, bet ne tokios naglos firmos:
Labai džiaugiuosi savo naujuoju atsuktuvėlių rinkiniu, nes šitame grežtuvėlyje pasitaikė dviejų tipų varžteliai. Gėris, žinote, pasirinkti tiksliai tokią galvutę, kokios reikia.
Daiktas išardytas. Viduje nieko stebuklingo: varikliukas, triguba baterija ir lizdas krovikliui, atjungiantis maitinimą varikliukui. Kol krauni — nepasinaudosi. Jei šito dar nebūtų, palikčiau ramybėje tas baterijas. Beje, jos kraunamos visiškai „bukai“: tiesiogiai iš maitinimo šaltinio. Nėra jokio ten išmanaus krovimo, jokios apsaugos nuo perkrovimo ar dar kažko. Visiškas oldskūlas: įjungei ir krauk 15 valandų. Ir neduokdie, paskui pamirši ištraukt…
Detales iškrapščius lauk ir paskleidus ant stalo vaizdas va toks:
Štai ir baterija atskirai, matyti, kad sudaryta iš trijų elementų:
Pabandžiau varikliuką pamaitinti 5 V maitinimo šaltiniu. Baterijos šiaip turėtų duodi apie 3,6 V vidutiniškai, o šviežiai pakrautos — apie 4 V. Kiek teko susidurt su visokiais panašiais varikliukais, jiems ten keli voltai plius-minus nelabai rūpi. Su 5 V varikliukas zyzia kiek smagiau, nei su baterija, tad nesuksiu galvos — taip ir paliksiu. Gręžtuvo konstrukcija supaprastėjo ir jis palengvėjo smarkiai — o tai labai svarbu!
Surinkau atgal, įkišau laidą iš maitinimo šaltinio — zyzia sau smagiai:
Tiesa, turimo maitinimo šaltinio kištukas kažkaip prastokai kontaktuoja. Gal dar reikės ir lizdą pakeisti. Bet po kelių nepavykusių bandymų laikinas sprendimas buvo su gumyte:
Gumytė — geriausia apsauga! 🙂 O šiaip tai reikės įvesti dar vieną patobulinimą — mygtuką įjungimui. Dabartinis jungilis yra fiksuotos pozicijos. O gręžiojant smulkias skylutes geriau nuspaudžiamas — paspaudei, kiek reikia ir atleidai. Pozicinį greitai junginėti tiesiog nepatogu.
Štai toks naudingas darbelis šįkart gavosi, labai džiuginantis dūšią ir suteikiantis komforto.
Darau, blė 