Infraraudonoji fotografija: skaitmeninis apdorojimas

Posted: 2013-06-02 in Pezalai
Žymos:,

Ką ir kaip daryti su raudonomis nuotraukomis, kurių prisifotografavote naudodami 720 nm filtrą? Ogi sėsti prie kompiuterio ir leisti reikštis savo fantazijai.

Kaip jau minėjau praeitą kartą, labai verta nustatyti baltąjį balansą dar fotoaparate. Nuotraukų raudonumas tuomet bus ne toks gilus, arba jos gausis visai padorios. Tiesa, jei fotografuosite tik JPEG failais, tai pseudospalvotas nuotraukas praktiškai verta pamiršti. Visas skaitmeninis apdorojimas — raudonojo kanalo ištraukimas iš nuotraukos ir lygių ar kreivių korekcija, kad nuotrauka atrodytų kontrastinga. Viskas, ką pasakosiu toliau, susiję iš esmės su RAW failais.

Taigi turime „raudoną“ RAW failą. Arba rausvą. Arba blankiai spalvotą, jei pasisekė su baltuoju balansu. Bet kokiu atveju, pirmiausia RAW apdorojimo programoje verta baltojo balanso pipete bakstelėti į kokį nors lapuotį ar žolę. Priklausomai nuo programos šis veiksmas iš raudonos nuotraukos gali padaryti blankiai rausvą arba pseudospalvotą. Problema tame, kad, tarkim, Adobe varikliukas nesugeba sulygiuoti ypač žemų Kelvinų, o raudona nuotrauka tokia ir yra. Kraštutinė reikšmė, regis, yra 2000 Kelvinų, kai reikia 800 ar netgi dar mažiau. Tad ką daryti su va tokia, visiškai raudona nuotrauka?

Visiškai raudona nuotrauka Adobe Photoshop Lightroom programoje | Infraraudonoji fotografija

Matote, kaip pasiskirsčiusios spalvinės histogramos? Raudonoji šviesiausia ir jos daug. Žalioji per vidurį, o mėlynoji — tamsiausia, kairiojoje pusėje. Jei pažiūrėsite į mėlynosios ir žaliosios histogramų formas, pamatysite, kad jos beveik vienodos. Raudonoji irgi panaši, bet kiek lygesnė. Baksteliu medžius su baltojo balanso pipete ir gaunu tokį rezultatą:

Raudona nuotrauka su palygintu baltuoju balansu | Infraraudonoji fotografija

Po to šią nuotrauką su „patampytu“ baltuoju balansu vis tiek reikia atsidaryti vaizdų redagavimo programoje — Photoshop, GIMP ar kokioje kitoje panašioje. Nuotrauką rekomenduotina eksportuoti 16 bitų — bus mažiau nuostolių „tampant“. Jei nuotrauka rausva, pradedam nuo lygių korekcijos. Pabandom automatinę ir žiūrim, kas gaunasi. Automatinė dažniausiai labai gerai nesuveikia, nes ties kraštais būna nuo pagrindinės histogramos atitrūkusių „spygliukų“. Iliustracijoje rodomas raudonasis kanalas ir jo histograma. Kaip matote, šliaužikliai yra ties kraštais, nes yra šiek tiek „spygliukų“ kairiojoje pusėje:

Infraraudonai nuotraukai taikoma automatinė lygių korekcija Adobe Photoshop programoje | Infraraudonoji fotografija

Juos reikia paprasčiausiai „nupjauti“ ir sulygiuoti kraštus su pagrindine histograma. Šį veiksmą būtina atlikti kiekvienam spalviniam kanalui atskirai. Aš paprastai susikuriu korekcinį sluoksnį lygiams, kad galėčiau vėliau „patampyti“ kitaip, jei norisi. Be to, Photoshop programoje turiu susikūręs actioną, kuris man šast ir sukuria sluoksnį su automatiniais lygiais. Aišku, paskui tuos lygius dar pakoreguoju dėl minėtų „spyglių“.

„Nupjaunu“ raudonojo kanalo „spygliukus“ ir nuotrauka kur kas labiau paryškėja. Atsiranda vos pastebimas melsvas atspalvis lapijoje:

Koreguojam raudonojo kanalo histogramą infraraudonoje nuotraukoje su Adobe Photoshop programa | Infraraudonoji fotografija

Toliau eilė žaliajai histogramai. Čia irgi pristumiu šliaužiklius prie pagrindinio histogramos „kalno“. Nuotrauka tampa dar išraiškingesnė:

Koreguojam žaliojo kanalo histogramą infraraudonoje nuotraukoje su Adobe Photoshop programa | Infraraudonoji fotografija

Na, ir paskutinis, mėlynasis kanalas:

Mėlynojo kanalo lygių-histogramos korekcija infraraudonoje nuotraukoje Adobe Photoshop programa | Infraraudonoji fotografija

Antras, infraraudonajame pasaulyje labai įprastas, veiksmas — raudonojo ir mėlynojo kanalų sukeitimas vietomis. Na, kad dangus atrodytų žydras, „kaip tikras“. O medžiai gerai pakoregavus būna šviesūs, bet ne visiškai balti, o su lengvu gelsvu atspalviu. Aš tą darau susikurdamas (vėlgi su actionu) korekcinį Channel Mixer sluoksnį. Įsijungęs raudonąjį kanalą jo išvestį raudonajame kanale nustatau 0%, o mėlynajame — 100%. Na, perkeliu visą raudonąjį kanalą į mėlynąjį. Su mėlynuoju darau atvirkščiai: mėlynasis — 0%, o raudonasis — 100%. Nuotrauka jau panaši į galutinį variantą, dangus pamėlynuoja, medžiai švelniai rausvai gelsvi:

Raudonojo ir mėlynojo kanalų sukeitimas infraraudonoje nuotraukoje su Adobe Photoshop programos Channel Mixer korekciniu sluoksniu | Infraraudonoji fotografija

Čia yra toks štampas, kurį daug kur pamatysite. Tiesa, kartais sukeiti kanalus, pasižiūri ir „nesižiūro“. Jei „nesižiūro“, tuomet galim bandyti kaitalioti vietomis kitus kanalus, arba tiesiog susikurti korekcinį Hue/Saturation sluoksnį ir patampyti Hue šliaužiklį — o gal netyčia pavyks atrasti kokį gražų spalvų derinį? Šis žingsnis yra pasirinktinis, bet apie jį rašau todėl, kad jis yra gan populiarus. Beje, Hue/Saturation aš kartais naudoju su kauke išskirtinai dangui pakoreguoti. Na, kad atspalvis būtų koks nors gražesnis. Galbūt kitos nuotraukos dalys atrodys prastai, jei dangų puikiai suderinsim ties žydru atspalviu — pavyzdžiui, labai pamėlynuos pastatai ir asfaltas.

Trečias žingsnis reikalingas, jei dar kažko trūksta atspalviams. Na, tada virš lygių korekcinio sluoksnio dar įterpiam kreivių korekcinį sluoksnį. Pastaruoju galima paderinti subtilybes kokias nors, pavyzdžiui, išryškinti trūkstamą žalią spalvą kažkuriuose tonuose. Nepamirškite, kad visus šiuos sluoksnius galima apkrauti kaukėmis ir vienas gali ryškinti vieną nuotraukos dalį, kitas kitą, trečias dar kokią nors. Infraraudonoji fotografija ir galutinė nuotrauka — fantazijos vaisius. Galima įvairiai išsidirbinėti ir su matomos šviesos nuotraukomis, tačiau infraraudonos yra tiek nenatūralios akiai, kad visokios fantastiškos korekcijos tiesiog suteikia papildomą dimensiją. Jūs esate nuotraukos autorius, jūs sprendžiate, kaip ji geriau atrodo.

Man visgi šita nuotrauka atrodo „nepilna“. Sukeitus kanalus vietomis ji kažkokia melsvoka, trūksta gyvumo. Mano programoje šiuo metu yra trys sluoksniai: pati nuotrauka, virš jos — korekcinis lygių sluoksnis, o virš lygių sluoksnio — Channel Mixer. Į tarpą tarp šių sluoksnių aš įterpiu kreivių (Curves) korekcinį sluoksnį ir bandau kiek pakaitalioti intensyvumus. Raudonąjį kanalą (kuris dabar „apsimeta“ mėlynuoju) aš kiek prislopinu. Žaliąjį ir mėlynąjį (naują raudonąjį) kiek sustiprinu kreives pakeldamas į viršų. Medžių spalva gaunasi nuostabi, bet dangus — žalias ir nenatūralus:

Infraraudonos nuotraukos kreivių korekcija medžių lapijos išryškinimui su Adobe Photoshop programa | Infraraudonoji fotografija

Ką gi, korekciniam kreivių sluoksniui sukūriau kaukę ir juodai užspalvinau dangų. Vaizdas, įjungus tos kaukės rodymą, maždaug toks:

Įjungtas kreivių korekcinio sluoksnio kaukės rodymas Adobe Photoshop programoje | Infraraudonoji fotografija

Štai ir viskas. Galutinę nuotrauką išsaugome, o po to demonstravimui eksportuojame į kokį nors JPG formatą. Ir štai turime tokį infraraudonąjį kūrinį:

Balbieriškio atodangos infraraudonasis atvaizdas po korekcijų Lightroom ir Adobe Photoshop programomis | Infraraudonoji fotografija

O čia tos pačios vietos įprastas vaizdas, matomojoje šviesoje, kad galėtumėte palyginti:

Balbieriškio atogangos matomosios šviesos vaizdas palyginimui su infraraudonuoju

Tai va, čia truputukas infraraudonosios fotografijos demistifikacijos: tai nėra tokia fotografija, kur pyst nufotkinai ir gali rodyt. Deja, jei neturite modifikuoto fotoaparato (o net jeigu ir turite), nemažą dalį šios fotografijos sudaro darbas užpakaliu, t.y. sėdėjimas prie kompiuterio koreguojant turimą infraraudonąją žaliavą.

Papildomai galima su infraraudonomis nuotraukomis pažaisti štai tokiu būdu. Kadangi medžių lapija balta/gelsva/melsva, galima virš jau „sulygintos“ nuotraukos įkelti dar papildomą sluoksnį, jo santykį su apatiniais pakeisti į Color ir paėmus teptuką tiesiog spalvinti medžius kokiom tik norit spalvom. Juk čia menas. Tad galite daryti, ką norite.

Na, paimam, kad ir tokią nuotrauką:

Infraraudona nuotrauka – Talino „Undinėlė“ | Infraraudonoji fotografija

Virš visų korekcinių sluoksnių susikuriu paprastą sluoksnį ir spalvotais burbulais užspalvinu lapiją:

Adobe Photoshop programa spalvinama infraraudona nuotrauka – Talino „Undinėlė“ | Infraraudonoji fotografija

O paskui šio sluoksnio sąlajos tipą keičiu į Color, skaidrumą (Opacity) sumažinu ir štai toks išeina galutinis mianaz:

Adobe Photoshop programa nuspalvinta infraraudona nuotrauka – Talino „Undinėlė“ | Infraraudonoji fotografija

Kaip matote, labai preciziškai nespalvinau, tik parodyt bendram vaizdui. Pasistengus ir paderinus spalvas galima sukurti tikrai subtilių ir gražių vaizdų.

Trumpa mintis pabaigai apie meną. Kaip vaikui paaiškinti, kas yra menas? Nagi paprastai — žolė yra žalia, ar ne? O jeigu ją norisi nupiešti oranžinę? Arba baltą? Arba violetinę? Tai ir yra menas. Mene nėra ribų. Menas — tai būdas pavaizduoti pasaulį kitaip. Vienintelė smulkmena: menas turi patikti ir kitiems. Jei menas yra šlamštinis, jis nepatiks. Tikrasis menas slypi menininko galvoje: jis visišką nesąmonę pavaizduoja taip, kad atrodo gražu. Nors kur jūs matėte oranžinę žolę? Nebent Pripiatėje…

Kitam savaitgaliui dar vienas infraraudonosios fotografijos lygis: ekspozicijų maišymas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.