Kas yra infraraudonoji fotografija?

Posted: 2013-05-12 in Pezalai
Žymos:,

Vieną dieną pagalvojau, kad gi esu jau keleri metai egzpertas tokioje savotiškoje fotografijos srityje — infraraudonojoje fotografijoje. Ir straipsnių teko apie tai rašyti, ir šiaip visokius menus kurti. Apskritai, mėgstu kitokį požiūrį arba vaizdą. Na, ir išduosiu vieną mažą paslaptį: jeigu bandai fotografuoti ir rodyti kažkam savo darbus, susilauki daug kritikos. Dirbi dirbi, o kaip netobulėji, taip netobulėji. Na, kaip sako, „akys kreivos“. Kas tada daryti? Ogi kardinaliai keisti fotografavimo stilių. Nesikabinti už kokių nors žanrų, kuriuos visi daro, neieškoti kitokių rakursų, o kažką keisti iš esmės. Pavyzdžiui, mesti fotografavimą matomoje dienos šviesoje ir imtis infraraudonosios fotografijos.

Kuo infraraudonoji fotografija patraukli man? Ogi tuo, kad nuotraukos yra tiesiog kitokios, nenatūralių atspalvių, kartais šmėkliškos, kartais keistos, o kartais tiesiog su būdingais infraraudonaisiais potėpiais:

Infraraudonai nufotografuotas Talino senamiesčio vaizdas

Vienas iš būdingų infraraudonosios fotografijos bruožų — balta arba labai šviesi lapija. Nes, matote, lapai labai labai stipriai atspindi infraraudonuosius spindulius. Visos kitos „spalvos“ — tai tik fotografo fantazijos vaisius. Tradiciškai ši fotografija buvo apskritai nespalvota.

Nusprendžiau apie infraraudonąją fotografiją pasidalinti ir savo žiniomis bei sukaupta patirtimi. Sekmadieniais publikuosiu po nedidukę rašliavėlę iš šios srities — kad neatsibostų vienos didelės „paklodės“ skaityti. Šiandien pirmoji „paskaitėlė“ apie tai, kas čia per daiktas, apie terminus ir šiek tiek apie tai, kaipgi tokie vaizdai užfiksuojami.

Šiluminis spinduliavimas? Ne!

Tie, kas nesusidūrę su šia fotografijos rūšimi, paprastai infraraudonąjį vaizdavimą painioja su termografija. Na, kai fotografuojami raudoni radiatoriai ir mėlyni langai. Tačiau tai visai kitas lygis ir visai kitas elektromagnetinis spektras.

Šviesa, kaip žinote (arba nežinote), tai elektromagnetinės bangos. Kaip ir radijo bangos. Tiesiog radijo bangos palyginti yra „ilgos“. O šviesos bangos yra labai trumpos. Žmogaus akis mato kažkur labai jau siaurame diapazone — maždaug nuo 400 iki 700 nanometrų. Na, plius-minus šiek tiek. Bangos, kurios yra nuo 700 iki maždaug 1200 nanometrų, yra vadinamosios artimuoju infraraudonuoju spinduliavimu. Artimuoju todėl, kad jis labai arti regimybės ribų ir elgiasi taip pat, kaip matoma šviesa. Kaip įtariate, kitoje pusėje, trumpesnių bangų, yra ultravioletinis spinduliavimas.

Tad kai kalbama apie infraraudonąjį fotografavimą, tai kalbama apie artimojo infraraudonojo spektro fiksavimą. To, kuris yra vos-vos už regimumo ribų. Termografija fiksuoja kur kas ilgesnius spindulius ir jų charakteristikos nuo šviesos skiriasi labai smarkiai, o ir įranga reikalinga visai kitokia. Radiatoriaus šilumos su fotoaparatu neužfiksuosite, o štai „pasislėpusią“ ugnį, kuri lyg ir „nebedega“ — laisvai. Bet apie ugnį — kitą kartą.

Kaip gi tai įmanoma?

Tai įmanoma dėl to, kad fotoaparatų jutikliai (sensoriai, matricos) yra jautrūs kur kas platesniam „šviesos“ diapazonui, nei žmogaus akis: maždaug nuo 350 iki 1000 nm. Kiekvienas jutiklio taškelis (pikselis) gali fiksuoti bet kokį šio spektro „gabalą“. Tačiau gamintojai ant kiekvieno pikselio uždažo spalvotą filtrą — raudoną, žalią ir mėlyną — iš kurių paskui sudaromas spalvotas vaizdas. O kad infraraudonasis spinduliavimas, kuriam jutiklis yra jautrus, nesugadintų vaizdo, priešais jutiklį esantis apsauginis stiklas dar turi ir specialų filtrą, nepraleidžiantį infraraudonųjų spindulių. Laimei, šis filtras nėra tobulas — dalį tų spindulių jis visgi praleidžia. O kodėl nesugadinamas vaizdas? O todėl, kad praleidžiamų infraraudonųjų ir matomų spindulių santykis yra labai jau didelis — regimųjų spindulių praleidžiama nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kartų daugiau.

Betgi yra ir ktias dalykas — ant objektyvo galime uždėti filtrą, kuris nepraleidžia regimųjų spindulių, bet praleidžia infraraudonuosius! Jeigu jis regimųjų spindulių nepraleidžia geriau, nei vidinis filtras — infraraudonųjų, galime fotografuoti infraraudonajame spektre! Tiesa, dėl to vidinio filtro fotografuoti bus nelengva — net ir skaisčiai plieskiant saulei greičiausiai reikės trikojo, nes išlaikymas bus labai ilgas. Įvairių gamintojų tie vidiniai filtrai būna įvairaus „stiprumo“. Tarkim, su 6 mpx Pentax fotoaparatų modelių eile galima fotografuoti netgi „iš rankos“, su 1/20–1/30 s išlaikymu. Tad jei esate pasiruošę užsiimti infraraudonąja fotografija, tam galite pasiieškoti kokio seno modelio fotoaparato su silpnu infraraudonuoju filtru. Buvo kadaise netgi tam tikra „muilinių“ modelių linija, kurią šios fotografijos mėgėjai labai graibstė, nes vidinis filtras buvo ypač blogas — bet labai geras infraraudonosioms nuotraukoms.

Be abejo, įmanoma fotoaparatą modifikuoti ir vidinį filtrą pakeisti tokio paties storio paprastu stiklu — tuomet galėsite juo fotografuoti be ilgų išlaikymų ir bet kokiomis sąlygomis. Bet jei tuo pačiu fotoaparatu norėsite fotografuoti „normalias“ nuotraukas — ant objektyvo reikės papildomo filtro, kuris nepraleis infraraudonųjų spindulių.

Taigi šiam kartui tiek. Kitą sekmadienį paporinsiu daugiau apie fotoaparatus ir naudojamus filtrus bei kaip atsiranda spalvotos infraraudonosios nuotraukos:

Infraraudonasis peizažas su ryškiais debesimis ir vandens telkiniu

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s