Knyga: Ana Karenina

Posted: 2013-05-03 in Pezalai
Žymos:,

Baigiau skaityti pagaliau šitą aštuonių dalių romaną. Geras romanas, užskaitau.

Turiu pastebėti, kad su amžium gyvenimas vis gerėja. Aišku, kol neateina senatvė ir nepradeda ligos pulti. Taigi. Tarkim, pamenu visokius privalomus skaitinius mokykloje. Kančia būdavo. Kai kuriems žmonėms tos kančios išlieka visam gyvenimui, jie taip ir nepajėgia pajusti malonumo skaitydami klasiką (arba iš viso skaitydami). Man toks atitrūkimas nuo mokyklos kompleksų likučių atėjo irgi nelabai seniai. Ir Aną Kareniną pasiėmiau laisva valia, be jokios saviprievartos, o tiesiog norėdamas susipažinti ir pažiūrėt, kas tas yr.

Visų pirma, tokius romanus skaityti apskritai reikėtų turbūt, kai tau jau „per trisdešimt“ ir turi savų vaikų. Kodėl? Ogi todėl, kad tada romano veikėjų problemos, vidiniai išgyvenimai ir kitos dramos yra panašesnės į savas, o ne tik teorines kažkokias. Na, ką paauglys gali ten suvokti tokioje knygoje? Aš neniekinu paauglių sugebėjimų, bet sprendžiu pats pagal save: tam tikri dalykai ateina su metais, patirtimi ir žmonėmis aplink.

Trumpai: romanas patiko. Buvo malonu skaityti ir tuo pačiu džiaugtis, kad visos keistos (mano akimi) aktualijos ir visokie prietarai — jau visuomenės praeityje. Kad ir tai, kaip ten tarpusavio meilės sprendžiamos 🙂 Aišku, yra ritualai ir šiais laikais, bet bent jau ne tokie baisūs, kad būtinai pirštis iš karto ar kažkaip ten kitaip „leist suprast“. Arba vyro trydaliojimai per gimdymą. Aišku, yra ir šiais laikais neišsilavinusių ir trydaliojančių, buvo ir bus. Bet galų gale, bent jau yra informacijos apsišviesti ir pačiam dalyvauti.

Ana pasirodė man šiek tiek su nerviniais sutrikimais. Ir kažkaip net keista, kaip autorius jos asmenybę puikiai išlaikė ir nugludino. Apskritai, charakterių kūrimas, analizė ir nuoseklumas mane romanuose stebina. Iš kur tie autoriai tiek patirties apie įvairius charakterius sukaupia? Gal tai iš dalies įgimta? Gal jie natūraliai geri psichologai? Nes man, aišku, atrodo, kad taip nesugebėčiau 🙂 Bet gal dėl to romanų ir nerašau. Bet tikrai vertinu tokį meistriškumą, kaip Tolstojaus. Ir traukinio simbolis per visą knygą tikrai gražiai iškaišiotas ir užmaskuotas. Traukinys, kaip gyvenimas, nuo pradžios iki pabaigos… Žodžiu, tikras menas, geras romanas.

Dabar planuoju gal iš dvidešimties su viršum Anos Kareninos ekranizacijų pažiūrėt kokias penkias 🙂 Pradėsiu nuo 1935-ųjų su Greta Garbo, o užbaigti reikės su „pūstomis lūpytėmis“ Keira Knightley.

Komentarai
  1. pehtrauhk parašė:

    Kiek pamenu, tai rusų klasiką tekdavo skaityti per rusų kalbos pamokas. O gal tik ištraukas?.. Aš gavau seną popierinę knygą “Broliai Karamazovai“ dovanų, tai imsiu ją ir skaitysiu 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.