Svogūnų sriuba arba pasiruošimai Velykoms

Posted: 2013-01-20 in Valgymas
Žymos:, ,

Nežinau, kaip jūs, o aš Velykoms pradedu ruoštis po Naujųjų Metų. Tiesa, ne kažkokie tie pasiruošimai: tiesiog maždaug tokiu metu pradedu į atskirą dėžutę kaupti apysveikius svogūnų lukštus kiaušinių dažymui.

Svogūnų lukštai kiaušinių marginimui Velykoms

Tai va, o svogūnų sriuba – labai geras startas lukštų kaupimui 🙂 Be to, žiemą, kai puola visokie virusai, bacilos ir kitos imunitetą varginančios bėdos, svogūnų reikia vartoti kuo daugiau. Neseniai šiaip skaičiau kažkokį tai svaigalą apie gyvenimo prasmės ieškojimą ir savęs tobulinimą ir ten buvo pasiūlyta pagyventi dieną be česnakų ir svogūnų, atseit, už tai „kūnas tau padėkos“ ar kažkaip panašiai. Mums, Šiaurės Europos gyventojams, svogūnai yra būtini. Beje, nežinau, ar neteko girdėti vienos antisemitizmo hipotezės. Žydų meniu česnako šiaip nemažai, tai sakoma, kad blogas kvapas kitiems neapykantą sukėlė. Šiaip žydai visada turėjo savo gyvenimo būdą, kuris buvo tiesiog kur kas padoresnis ir sveikesnis už visų kitų kaimiečių ir dėl to jų greičiausiai ir nekentė. O visai be reikalo, iš tikro pavyzdį reikėjo imti.

Tai tiek lyrinių nukrypimų. Dabar dar truputis lyrikos apie svogūnų sriubą. Nepamenu tiksliai istorijos, bet svogūnų sriubą išrado kažkoks į kampą užspeistas prancūzų virėjas, kuriam reikėjo pavaišinti netikėtai užklydusią karališką šeimą, o sandėliuky be svogūnų nieko nebuvo. Nuo to laiko ta sriuba ir laikoma delikatesu bei prabangiu patiekalu. Dabar visuose Prancūzijos regionuose visi virėjai prisiekinėja, kad jie žino vienintelį tikrą svogūnų sriubos receptą ir kad jis geriausias. Nieko jie neišmano. Kokią jie ten svogūnų sriubą savo šiltam klimate gali padaryti. Va aš tai tikrai moku gerą išvirti. Praktiškai tobulą. Vakar eilinį kartą pabandžiau ir eilinį kartą jos tobulumu įsitikinau.

Žodžiu, šiaip parduotuvėse pardavinėjamų svogūnų nemėgstu, nes jie būna nesveiko dydžio. Negi tokį į salotas dėsi? Mažų svogūnų problema nusipirkti. Bet štai svogūnų sriubai šitie kiaulės genais praturtinti monstrai puikiausiai tinka:

Labai dideli kiaulės genais praturtinti svogūnai

Sriubai svogūnų reikia daug. Pasvėriau iliustracijoje parodytus svogūnus, išėjo 1,8 kg. Sakyčiau, mažoka truputį, reikėtų bent 2 kg, bet kiek nusipirkau, tiek. Paskui visus svogūnus reikia, be abejo, nulupti ir supjaustyti žiedeliais. Pjaustyti galima ir virtuviniu kombainu, jeigu jie ten lenda. Šitie nelindo, tai padirbėjau peiliu. Beje, ar žinote, kaip reikia pjaustyti svogūną žiedeliais? Yra visokių pasiūlymų, pavyzdžiui, lupant palikti uodegėlę ir už jos laikant pabaigti pjaustyti. Aš tuo tarpu pjaustau nuo uodegėlės link šaknų. Ties šaknimis visi svogūno žiedeliai būna susaugę krūvon ir nepasileidžia arti pjaustant. Dar galima pjaustyti iš abiejų galų link vidurio, nes ties viduriu svogūno žiedeliai auga vienas kito atžvilgiu stačiu kampu ir taip labai nesprūsta vienas nuo kito. Taigi. Be to, pjaustyti labai sveika, išsivalo nosis, ašarų latakai ir visokios bacilos priplojamos.

Daug žiedeliais supjaustytų svogūnų

Po to visą tą milžinišką krūvą svogūnų žiedelių verčiam į keptuvę. Nesijaudinkite, jei joje jų atrodo per daug. Aliejaus taip pat reikia nepagailėti:

Daugybė svogūnų žiedelių keptuvėje

Iš pradžių tuos svogūnų žiedelius įnirtingai maišant reikia kiek apkepinti, kad netgi vienas kitas apsvilęs atsirastų. O po to smarkiai prisukti ugnį, uždengti ir troškinti 40 minučių. Taip taip, ne mažiau, troškinti reikia ilgai ilgai.

Uždengtoje keptuvėje troškinasi svogūnų žiedeliai

Kartas nuo karto tuos svogūnų žiedelius, be abejo, reikia pamaišyti. Tad toli iš virtuvės nepabėkite. Galima pasiruošti prieskonius, pavyzdžiui, pasiėmus grūstuvėli susigrūsti saujelę juodųjų arba žaliųjų (mano pasirinkimas) pipirų:

Grūstuvėlis pipirams

O kai praeina tos 40 minučių, iš dideliausios krūvos svogūnų lieka niekinga krūvelė kokios tai gelsvos košės:

Iškepę svogūnų žiedeliai keptuvėje

Šitą krūvą dabar reikia pabarstyti kokiais dviem šaukštais miltų ir smarkiai išmaišyti, kad sugertų aliejų ir išsiskyrusias sultis:

Ant iškepusių svogūnų žiedelių barstomi miltai

Iš svogūnų krūvelės pasidaro tokia tąsi svylanti košė, tad ją reikia nuolat maišyti. Dabar laikas dėti ir prieskonius. Prieskoniai paprasti: druska, pipirai ir daug kario, kad net geltona būtų:

Ant iškepusių svogūnų žiedelių užbarstytas karis

Dabar dar galima įpilti pusę stiklinės balto vyno, leisti patrokšti truputuką ir paskui užpilti šitą košę verdančiu vandeniu – kad apsemtų:

Verdančiu vandeniu užpilti iškepę svogūnų žiedeliai

Leidžiam pavirti kokias 5-7 minutes, kad vanduo kiek nugaruotų ir sriuba sutirštėtų. Kaip ir viskas. Dabar reikia pasitarkuoti kokio nors smirdančio sūrio (kad ir Džiugo):

Tarkuotas smirdantis sūris „Džiugas“

Mėgstantiems aitriau siūlyčiau užsibarstyti pipirų, kad būtų juoda ir tada valgyti. Šiaip, kad serviravimas būtų tobulas, reikėtų sriubą supilstyti į molinius indelius, uždentgi kiekvieną jų batono riekele ir ją taip pat pabarstyti sūriu. Po to kišti į iki 180° įkaitintą orkaitę ir pakaitinti, kol sūris ant batono išsilydys. Bet galima ir paprastai. Skanaus!

Prancūziška svogūnų sriuba su sūriu ir pipirais

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.