Višisuazas (pranc. vichyssoise) — siaubingai skani sriuba. Vien jau jos pavadinimas koks skanus — pabandykite garsiai ištarti „vi-ši-su-az“. Nuostabu, ar ne? Šiaip sako, prancūzų kalba skamba gražiai tol, kol nepradedi jos mokytis. Bet su šia sriuba taip nėr. Jos skonis nė kiek ne blogesnis, nei jos pavadinimas. Man ši sriuba apskritai yra vienas iš topų. Gal net geriau už tailandietišką morkų ar azijietišką pomidorų.
Ši sriuba turi keletą fantastiškų savybių. Pirma — ji labai skani. Antra — ją galima tiekti tiek karštą, tiek šaltą (šiaip šaltą dažniau). Trečia — ji skanėja sendama. Ketvirta, ją pagaminti labai lengva. Na, ne iš über yzy serijos, bet vis tiek — paprasta. Penkta — ji soti.
Taigi kaip supratote — tobula sriuba. Nieko nelaukime ir pradėkime.
Vienas sunkiausių punktų šiai sriubai — ją susiplanuoti. Kodėl? Ogi todėl, kad jai reikia vištienos sultinio. Ir ne kokio nors ten Galina Blanca, blė, o tikro — iš žalių atliekų. Na, aišku, čia jau jums spręsti, bet aš laikausi savo nuomonės.
Sultinys sriubai
Ingredientai:
- Aštuonios vištos kulšelės (blauzdelės, jei tiksliau)
- Litras vandens (1 l H₂O)
- Nubrauktas šaukštas druskos (10 mg NaCl)
Taigi, dieną prieš sriubos virimą nusiperkam aštuonias vištų kulšeles, jas nukaulinam:
Pasidarom pietums kepsniukų:
O žalius kaulelius, odą ir visa kita užpilam litru vandens, suberiam druską ir lėtai verdam 2-2,5 valandos. Na, kol vandens pusė išgaruos. Virti reikia uždengus puodą, tad greito nugaravimo nesitikėkite. Kai kurie siūlo nugraužti kulšeles ar ten šiaip vištą suvalgyti ir virti sultinį iš nuograužų. Aš laikausi nuomonės, kad sultinį reikia virti iš žalių, dar termiškai neapdorotų atliekų. Sėkmės.
Pasiruošimas turint sultinį
Jei užsitavorinote sultinio, galite rimtai imtis ir sriubos. Ingredientai:
- Šeši porai
- Du svogūnai (arba aštuoni porai be svogūnų)
- Dvi bulvės, apystambės
- 100 g sviesto
- 0,5 l aukščiau aprašyto sultinio
- 250 g riebios (35%) grietinėlės
- Druska (greičiausiai prireiks net ir su sūriu sultiniu)
- Grūsti juodieji pipirai
- Česnakų laiškų ryšelis (jei nepavyko gauti — iš bėdos sueis ir svogūnų laiškai)
Viską nuplaunam ir nusilupam. Porų baltąsias dalis pjaustome griežinėliais. Taip, tik baltąsias, net jei tai atrodo porų švaistymas. Neverkite, galėsite žaliąsias dalis salotoms sunaudoti. Višisuazui — tik balti poriukai ir jokių kompromisų!
Svogūnus irgi susmulkiname. Gal visgi teks paverkti šiek tiek:
Bulves smulkinam mažais kubeliais:
Tiek to pasiruošimo.
Gamyba
Puode, kurį skirsite sriubai, ištirpdykite pasmulkiną šimtą gramų sviesto:
Tik tirpdykite ant lėtos ugnies, neturi nė kiek svilstelėti ar karamelizuotis. Tegu sau labai lėtai bezda, bet kad būtų švariai!
Kol sviestas tirpsta, ant kitos skylės užkaičiam savo puslitrį sultinio:
Kai sviestas ištirpsta, pasiruošiam nusiimti laiką. Būtina kur nors netoliese prilaikyti laikroduką:
Tada verčiam porus su svogūnais į puodą su sviestu ir maišom maišom maišom, lygiai penkias minutes:
Atkreipkite dėmesį: porai ir svogūnai suminkštėja, griežinėliai išyra, bet spalvos jie nepakeičia! Jokiu būdu negalima porų ir svogūnų apkepinti — tik sušildyti ir suminkštinti. Todėl ir varom penkias minutes ant silpnos liepsnos. Aišku? Jei neaišku — patys kalti.
Po tų penkių minučių ir porams, ir jums pasidarys šilta. Tada sumetam ir bulvių kubelius ir tęsiam šitą šildantį maišymą dar minutę:
Jei viską laiku padarėte, sultinys jau irgi turėjo užvirti. Pilam jį ant šitų daržovių:
Dabar uždengiam, patikrinam ugnį ir einam 35-iom minutėm knygelę paskaityti. Na, ar kita kokia intelektualia veikla užsiimti. Prie šito ramiai sau pukšinčio puodo nėra ko stovėti, kojos ne valdiškos.
Gamyba, II dalis
Grįžtam po 35 minučių ir dėl visa ko patikrinam, ar bulvės minkštos. Šiaip per 35 minutes jos tikrai garantuotai suminkštėja. Na, bet dėl visa ko…
Visą šitą troškinį dabar reikia sublenderiuoti. Ar nesakiau, kad višisuazas — tai kreminė tyrsriubė? Ups.
Galite blenderiuoti arba pilti į kombainą su dviašmeniu peiliu. Mes blenderio nebeturim, tai pyliau į kombainą ir manau, kad toks būdas netgi pranašesnis. Išskyrus tai, kad po to mazgojimo daugiau. Bet užtai gerokai saugiau, su blenderiu apsitaškyti karšta sriuba — juokų darbas. O kombainą uždarei, knopkę paspaudei ir po minutės gaunasi puikiausia tyrelė:
Šitą tyrę statom atgal ant liepsnos ir supilam į ją grietinėlę. Tada intensyviai išmaišom.
Dėmesio! Galite rasti patarimų, kad grietinėlę supylus galima išmaišyti ir viskas. Arba netgi pirma leisti tyrei atvėsti ir tik tada maišyti grietinėlę. O aš taip nepatariu. Aš patariu supilti grietinėlę ir maišant leisti visai tyrei su grietinėle užvirti. Jei netikite, tai pabandykite paragauti sriubos su įpilta šalta grietinėle, o paskui — po užvirinimo. Skirtumą suprasite.
Va ir tyrė su grietinėle:
Šaldymas
Jeigu norėsite karštą vasaros dieną atsigaivinti, tai sriubą reikia atšaldyti. Iš pradžių dėti puodą į ledu (arba bent jau merkti į šaltą vandenį) ir maišyti, kol taps kambario temperatūros, o po to kišti į šaldytuvą.
Šaldytuve ir šiaip sriubą būtina laikyti uždarytą hermetiškai — visos šitos kreminės tyrsriubės baisiai prisirenka svetimų kvapų.
Šaldytuve gali stovėti kelias dienas ir stovėdama darosi vis skanesnė.
Patiekimas
Sriuba patiekiama dubenėliuose, pabarstyta grūstais pipirais ir papuošta laiškiniu česnaku. Valgoma kartu su palaužytu traškiu prancūzišku batonu.
Gero apsiėdimo, blė!
Darau, blė 